Q.S An-Nazi'at (اَلنَّازِعَات) - 46 Eilučių skaičius

وَالنّٰزِعٰتِ غَرْقًاۙ

wan-nāzi‘āti garqā(n).

(Angelo), kuris sunkiai priima (gyvenimą).

وَّالنّٰشِطٰتِ نَشْطًاۙ

wan-nāsyiṭāti nasyṭā(n).

(Angelo), kuris švelniai priima (gyvybę).

وَّالسّٰبِحٰتِ سَبْحًاۙ

was-sābiḥāti sabḥā(n).

(Angelo), kuris greitai nusileido iš dangaus, vardu,

فَالسّٰبِقٰتِ سَبْقًاۙ

fas-sābiqāti sabqā(n).

ir (angelai), kurie veda greitai,

فَالْمُدَبِّرٰتِ اَمْرًاۘ

fal-mudabbirāti amrā(n).

ir (angelai), kurie tvarko (pasaulietiškus) reikalus.

يَوْمَ تَرْجُفُ الرَّاجِفَةُۙ

yauma tarjufur-rājifah(tu).

(Iš tiesų, jūs būsite prikelti) tą dieną, kai pirmasis sprogimas sudrebins pasaulį,

تَتْبَعُهَا الرَّادِفَةُ ۗ

tatba‘uhar-rādifah(tu).

(pirmą sprogimą) lydi antras sprogimas.

قُلُوْبٌ يَّوْمَىِٕذٍ وَّاجِفَةٌۙ

qulūbuy yauma'iżiw wājifah(tun).

Tuo metu vyrų širdys labai išsigando,

اَبْصَارُهَا خَاشِعَةٌ ۘ

abṣāruhā khāsyi‘ah(tun).

jo žvilgsnis buvo nuolankus.

يَقُوْلُوْنَ ءَاِنَّا لَمَرْدُوْدُوْنَ فِى الْحَافِرَةِۗ

yaqūlūna a'innā lamardūdūna fil-ḥāfirah(ti).

(Netikintieji) sako: „Ar mes tikrai būsime sugrąžinti į savo pirmapradį gyvenimą?“

ءَاِذَا كُنَّا عِظَامًا نَّخِرَةً ۗ

a'iżā kunnā ‘iẓāman nakhirah(tan).

Ar mes (būsime prikelti), jei tapsime lūžusiais kaulais?“

قَالُوْا تِلْكَ اِذًا كَرَّةٌ خَاسِرَةٌ ۘ

qālū tilka iżan karratun khāsirah(tun).

Jie pasakė: „Tuomet tai nuostolinga grąža.“

فَاِنَّمَا هِيَ زَجْرَةٌ وَّاحِدَةٌۙ

fa innamā hiya zajratuw wāḥidah(tun).

Taigi, sugrįžimas – vos už vieno smūgio.

فَاِذَا هُمْ بِالسَّاهِرَةِۗ

fa iżā hum bis-sāhirah(ti).

Tada jie tuojau pat grįžo į gyvenimą (naujoje) žemėje.

هَلْ اَتٰىكَ حَدِيْثُ مُوْسٰىۘ

hal atāka ḥadīṡu mūsā.

Ar jus (Mahamadą) pasiekė Mozės istorija?

اِذْ نَادٰىهُ رَبُّهٗ بِالْوَادِ الْمُقَدَّسِ طُوًىۚ

iż nādāhu rabbuhū bil-wādil-muqaddasi ṭuwā(n).

Kai Dievas pašaukė jį (Mozę) šventajame slėnyje, būtent Tuwa slėnyje;

اِذْهَبْ اِلٰى فِرْعَوْنَ اِنَّهٗ طَغٰىۖ

iżhab ilā fir‘auna innahū ṭagā.

Eik pas faraoną! Iš tiesų jis peržengė ribą,

فَقُلْ هَلْ لَّكَ اِلٰٓى اَنْ تَزَكّٰىۙ

fa qul hal laka ilā an tazakkā.

Tad sakyk (Fir'aunui): „Ar nori apsivalyti (nuo klaidos)?“

وَاَهْدِيَكَ اِلٰى رَبِّكَ فَتَخْشٰىۚ

wa ahdiyaka ilā rabbika fa takhsyā.

ir aš jus vesiu jūsų Viešpaties keliu, kad Jo bijotumėte?“

فَاَرٰىهُ الْاٰيَةَ الْكُبْرٰىۖ

fa arāhul-āyatal-kubrā.

Tada (Mozė) parodė jam didelį stebuklą.

فَكَذَّبَ وَعَصٰىۖ

fa każżaba wa ‘aṣā.

Bet jis (faraonas) melavo ir nepakluso.

ثُمَّ اَدْبَرَ يَسْعٰىۖ

Ṡumma adbara yas‘ā.

Tada jis nusisuko, bandydamas mesti iššūkį (Mozei).

فَحَشَرَ فَنَادٰىۖ

fa ḥasyara fanādā.

Tada jis susirinko (savo vadus) ir sušuko (sušaukė savo žmones).

فَقَالَ اَنَا۠ رَبُّكُمُ الْاَعْلٰىۖ

fa qāla ana rabbukumul-a‘lā.

(Seraya) tarė: „Aš esu tavo aukščiausiasis Dievas.“

فَاَخَذَهُ اللّٰهُ نَكَالَ الْاٰخِرَةِ وَالْاُوْلٰىۗ

fa akhażahullāhu nakālal-ākhirati wal-ūlā.

Taigi Alachas nubaudė jį bausme pomirtiniame gyvenime ir kančiomis pasaulyje.

اِنَّ فِيْ ذٰلِكَ لَعِبْرَةً لِّمَنْ يَّخْشٰى ۗ ࣖ

inna fī żālika la‘ibratal limay yakhsyā.

Iš tiesų, tame yra pamoka tiems, kurie bijo (Allacho).

ءَاَنْتُمْ اَشَدُّ خَلْقًا اَمِ السَّمَاۤءُ ۚ بَنٰىهَاۗ

a'antum asyaddu khalqan amis-samā'u banāhā.

Ar tavo kūrinys didesnis, ar dangūs, kuriuos Jis pastatė?

رَفَعَ سَمْكَهَا فَسَوّٰىهَاۙ

rafa‘a samkahā fa sawwāhā.

Jis iškėlė savo pastatą ir jį ištobulino,

وَاَغْطَشَ لَيْلَهَا وَاَخْرَجَ ضُحٰىهَاۖ

wa agṭasya lailahā wa akhraja ḍuḥāhā.

ir Jis sukūrė naktį (visišką tamsą) ir sukūrė dieną (ryškią šviesą).

وَالْاَرْضَ بَعْدَ ذٰلِكَ دَحٰىهَاۗ

wal-arḍa ba‘da żālika daḥāhā.

Ir po to Jis išplatino žemę.

اَخْرَجَ مِنْهَا مَاۤءَهَا وَمَرْعٰىهَاۖ

akhraja minhā mā'ahā wa mar‘āhā.

Iš jo Jis trykšta vandens šaltiniais ir (užaugina) jo augalus.

وَالْجِبَالَ اَرْسٰىهَاۙ

wal-jibāla arsāhā.

Ir kalnus Jis įtvirtino tvirtai.

مَتَاعًا لَّكُمْ وَلِاَنْعَامِكُمْۗ

matā‘al lakum wa li'an‘āmikum.

(Visa tai) skirta jūsų malonumui ir jūsų gyvuliams.

فَاِذَا جَاۤءَتِ الطَّاۤمَّةُ الْكُبْرٰىۖ

fa iżā jā'atiṭ-ṭāmmatul-kubrā.

Taigi, kai ateis didžioji nelaimė (Paskutiniojo teismo diena),

يَوْمَ يَتَذَكَّرُ الْاِنْسَانُ مَا سَعٰىۙ

yauma yatażakkarul-insānu mā sa‘ā.

būtent tą dieną (kai) žmonės prisimena, ką padarė,

وَبُرِّزَتِ الْجَحِيْمُ لِمَنْ يَّرٰى

wa burrizatil-jaḥīmu limay yarā.

ir pragaras buvo aiškiai parodytas kiekvienam, kas matė.

فَاَمَّا مَنْ طَغٰىۖ

fa ammā man ṭagā.

Taigi, tiems, kurie peržengia ribas,

وَاٰثَرَ الْحَيٰوةَ الدُّنْيَاۙ

wa āṡaral-ḥayātad-dun-yā.

ir teikti pirmenybę žemiškam gyvenimui,

فَاِنَّ الْجَحِيْمَ هِيَ الْمَأْوٰىۗ

fa innal-jaḥīma hiyal-ma'wā.

tada iš tiesų pragaras yra jo buveinė.

وَاَمَّا مَنْ خَافَ مَقَامَ رَبِّهٖ وَنَهَى النَّفْسَ عَنِ الْهَوٰىۙ

wa ammā man khāfa maqāma rabbihī wa nahan-nafsa ‘anil-hawā.

O tie, kurie bijo savo Viešpaties didybės ir susilaiko nuo savo troškimų,

فَاِنَّ الْجَنَّةَ هِيَ الْمَأْوٰىۗ

fa innal-jannata hiyal-ma'wā.

tada iš tiesų Rojus yra jo buveinė.

يَسْـَٔلُوْنَكَ عَنِ السَّاعَةِ اَيَّانَ مُرْسٰىهَاۗ

yas'alūnaka ‘anis-sā‘ati ayyāna mursāhā.

Jie (netikintieji) klausia tavęs (o Muhamedai) apie Valandą: „Kada ji ateis?“

فِيْمَ اَنْتَ مِنْ ذِكْرٰىهَاۗ

fīma anta min żikrāhā.

Kodėl reikia tai (laiką) minėti?

اِلٰى رَبِّكَ مُنْتَهٰىهَاۗ

ilā rabbika muntahāhā.

Tavo Viešpačiui (sugrįžo) pabaiga (terminas).

اِنَّمَآ اَنْتَ مُنْذِرُ مَنْ يَّخْشٰىهَاۗ

innamā anta munżiru may yakhsyāhā.

Tu (Muhamedas) esi tik perspėjėjas tiems, kurie jo (Teismo dienos) bijo.

كَاَنَّهُمْ يَوْمَ يَرَوْنَهَا لَمْ يَلْبَثُوْٓا اِلَّا عَشِيَّةً اَوْ ضُحٰىهَا ࣖ

ka'annahum yauma yaraunahā lam yalbaṡū illā ‘asyiyyatan au ḍuḥāhā.

Tą dieną, kai jie išvys Valandą (dėl intensyvios atmosferos), jiems atrodys, lyg jie būtų pasilikę (trumpą laiką) vakare ar ryte.