Q.S Al-Kijama (اَلْقِيَامَة) - 40 Eilučių skaičius

لَآ اُقْسِمُ بِيَوْمِ الْقِيٰمَةِۙ

lā uqsimu biyaumil-qiyāmah(ti).

Prisiekiu Teismo diena,

وَلَآ اُقْسِمُ بِالنَّفْسِ اللَّوَّامَةِ

wa lā uqsimu bin nafsil-lawwāmah(ti).

ir prisiekiu siela, kuri visada gailisi (savęs).

اَيَحْسَبُ الْاِنْسَانُ اَلَّنْ نَّجْمَعَ عِظَامَهٗ ۗ

ayaḥsabul-insānu allan najma‘a ‘iẓāmah(ū).

Ar žmogus mano, kad Mes nesurinksime jo kaulų?

بَلٰى قٰدِرِيْنَ عَلٰٓى اَنْ نُّسَوِّيَ بَنَانَهٗ

balā qādirīna ‘alā an nusawwiya banānah(ū).

(Net) Mums pavyko puikiai sudėlioti jo pirštus.

بَلْ يُرِيْدُ الْاِنْسَانُ لِيَفْجُرَ اَمَامَهٗۚ

bal yurīdul-insānu liyafjura amāmah(ū).

Bet žmonės nori nuolat nuodėmiauti.

يَسْـَٔلُ اَيَّانَ يَوْمُ الْقِيٰمَةِۗ

yas'alu ayyāna yaumul-qiyāmah(ti).

Jis paklausė: „Kada ateis Teismo diena?“

فَاِذَا بَرِقَ الْبَصَرُۙ

fa iżā bariqal-baṣar(u).

Taigi, kai tavo akys išsiplečia (iš baimės),

وَخَسَفَ الْقَمَرُۙ

wa khasafal-qamar(u).

ir mėnulis prarado savo šviesą,

وَجُمِعَ الشَّمْسُ وَالْقَمَرُۙ

wa jumi‘asy-syamsu wal-qamar(u).

tada saulė ir mėnulis susirinko,

يَقُوْلُ الْاِنْسَانُ يَوْمَىِٕذٍ اَيْنَ الْمَفَرُّۚ

yaqūlul-insānu yauma'iżin ainal-mafarr(u).

Tą dieną žmonės sakys: „Kur man bėgti?“

كَلَّا لَا وَزَرَۗ

kallā lā wazar(a).

Ne! Nėra jokios pastogės!

اِلٰى رَبِّكَ يَوْمَىِٕذِ ِۨالْمُسْتَقَرُّۗ

ilā rabbika yauma'iżinil-mustaqarr(u).

Tik pas savo Viešpatį tą dieną sugrįši.

يُنَبَّؤُا الْاِنْسَانُ يَوْمَىِٕذٍۢ بِمَا قَدَّمَ وَاَخَّرَۗ

yunabba'ul-insānu yauma'iżim bimā qaddama wa akhkhar(a).

Tą dieną žmonėms bus pasakyta, ką jie padarė ir ko apleido.

بَلِ الْاِنْسَانُ عَلٰى نَفْسِهٖ بَصِيْرَةٌۙ

balil-insānu ‘alā nafsihī baṣīrah(tun).

Net žmonės yra patys savo liudininkai,

وَّلَوْ اَلْقٰى مَعَاذِيْرَهٗۗ

wa lau alqā ma‘āżīrah(ū).

ir nors jis pateikė savo argumentus.

لَا تُحَرِّكْ بِهٖ لِسَانَكَ لِتَعْجَلَ بِهٖۗ

lā tuḥarrik bihī lisānaka lita‘jala bih(ī).

Nejudinkite (Muhamedai) liežuvio (skaitydami Koraną), nes greitai jį (įvaldysite).

اِنَّ عَلَيْنَا جَمْعَهٗ وَقُرْاٰنَهٗ ۚ

inna ‘alainā jam‘ahū wa qur'ānah(ū).

Iš tiesų, Mes surinksime tai (jūsų prieglobstyje) ir perskaitysime.

فَاِذَا قَرَأْنٰهُ فَاتَّبِعْ قُرْاٰنَهٗ ۚ

fa iżā qara'nāhu fattabi‘ qur'ānah(ū).

Kai baigsime skaityti, tęskite skaitymą.

ثُمَّ اِنَّ عَلَيْنَا بَيَانَهٗ ۗ

Ṡumma inna ‘alainā bayānah(ū).

Tuomet Mes iš tiesų tai paaiškinsime.

كَلَّا بَلْ تُحِبُّوْنَ الْعَاجِلَةَۙ

kallā bal tuḥibbūnal-‘ājilah(ta).

Ne! Net tu myli pasaulio gyvenimą,

وَتَذَرُوْنَ الْاٰخِرَةَۗ

wa tażarūnal-‘ākhirah(ta).

ir ignoruoti (pomirtinį gyvenimą).

وُجُوْهٌ يَّوْمَىِٕذٍ نَّاضِرَةٌۙ

wujūhuy yauma'iżin nāḍirah(tun).

Tą dieną (tikinčiųjų) veidai spindės,

اِلٰى رَبِّهَا نَاظِرَةٌ ۚ

ilā rabbihā nāẓirah(tun).

žvelgdamas į savo Dievą.

وَوُجُوْهٌ يَّوْمَىِٕذٍۢ بَاسِرَةٌۙ

wa wujūhuy yauma'iżim bāsirah(tun).

Ir tą dieną (netikinčiųjų) veidai bus niūrūs,

تَظُنُّ اَنْ يُّفْعَلَ بِهَا فَاقِرَةٌ ۗ

taẓunnu ay yuf‘ala bihā fāqirah(tun).

jie buvo tikri, kad jį ištiks baisi nelaimė.

كَلَّآ اِذَا بَلَغَتِ التَّرَاقِيَۙ

kallā iżā balagatit-tarāqiy(a).

Ne! Kai (gyvybė) pasiekia gerklę,

وَقِيْلَ مَنْ ۜرَاقٍۙ

wa qīla man…rāq(in).

ir (jam) buvo pasakyta: „Kas gali gydyti?“

وَّظَنَّ اَنَّهُ الْفِرَاقُۙ

wa ẓanna annahul-firāq(u).

Ir jis buvo tikras, kad atėjo laikas atsisveikinti (su pasauliu),

وَالْتَفَّتِ السَّاقُ بِالسَّاقِۙ

waltaffatis-sāqu bis-sāq(i).

ir sujunkite blauzdą (kairėje) su blauzda (dešinėje),

اِلٰى رَبِّكَ يَوْمَىِٕذِ ِۨالْمَسَاقُ ۗ ࣖ

ilā rabbika yauma'iżinil-masāq(u).

Tą dieną būsite ištremti pas savo Viešpatį.

فَلَا صَدَّقَ وَلَا صَلّٰىۙ

falā ṣaddaqa wa lā ṣallā.

Kadangi jis (anksčiau) nenorėjo patvirtinti (Korano ir Pasiuntinio) ir nenorėjo atlikti maldų,

وَلٰكِنْ كَذَّبَ وَتَوَلّٰىۙ

wa lākin każżaba wa tawallā.

bet vietoj to jis melavo (Pasiuntiniui) ir nusigręžė (nuo tiesos),

ثُمَّ ذَهَبَ اِلٰٓى اَهْلِهٖ يَتَمَطّٰىۗ

Ṡumma żahaba ilā ahlihī yatamaṭṭā.

tada jis išdidžiai nuėjo pas savo šeimą.

اَوْلٰى لَكَ فَاَوْلٰىۙ

aulā laka fa'aulā.

Vargas tau! Taigi vargas!

ثُمَّ اَوْلٰى لَكَ فَاَوْلٰىۗ

Ṡumma aulā laka fa'aulā.

Dar kartą vargas jums (žmonėms)! Taigi vargas!

اَيَحْسَبُ الْاِنْسَانُ اَنْ يُّتْرَكَ سُدًىۗ

ayaḥsabul-insānu ay yutraka sudā(n).

Ar žmonės mano, kad bus palikti vieni (be atsakomybės)?

اَلَمْ يَكُ نُطْفَةً مِّنْ مَّنِيٍّ يُّمْنٰى

alam yaku nuṭfatam mim maniyyiy yumnā.

Argi jis iš pradžių nebuvo tik spermos lašas, pralietas (į gimdą),

ثُمَّ كَانَ عَلَقَةً فَخَلَقَ فَسَوّٰىۙ

Ṡumma kāna ‘alaqatan fa khalaqa fa sawwā.

tada (sperma) tapo kažkuo, kas prilimpa, tada Alachas ją sukūrė ir ištobulino,

فَجَعَلَ مِنْهُ الزَّوْجَيْنِ الذَّكَرَ وَالْاُنْثٰىۗ

fa ja‘ala minhuz-zaujainiż-żakara wal-unṡā.

tada Jis iš to sukūrė vyrišką ir moterišką porą.

اَلَيْسَ ذٰلِكَ بِقٰدِرٍ عَلٰٓى اَنْ يُّحْيِ َۧ الْمَوْتٰى ࣖ

alaisa żālika biqādirin ‘alā ay yuḥyiyal-mautā.

Argi (Dievas, kuris tai daro) neturi tokios galios (taip pat) prikelti mirusiuosius?