Q.S Al-Muddaththir (اَلْمُدَّثِّر) - 56 Eilučių skaičius

يٰٓاَيُّهَا الْمُدَّثِّرُۙ

yā ayyuhal-muddaṡṡir(u).

O tas, kuris yra apdengtas (apdengtas)!

قُمْ فَاَنْذِرْۖ

qum fa'anżir.

pabusk, tada perspėk!

وَرَبَّكَ فَكَبِّرْۖ

wa rabbaka fakabbir.

ir šlovink savo Viešpatį,

وَثِيَابَكَ فَطَهِّرْۖ

wa ṡiyābaka faṭahhir.

ir išsivalyk savo drabužius,

وَالرُّجْزَ فَاهْجُرْۖ

war-rujza fahjur.

ir atsisakyk visų blogų (darbų),

وَلَا تَمْنُنْ تَسْتَكْثِرُۖ

wa lā tamnun tastakṡir(u).

ir (Muhamedas) neduokite (turėdami tikslą) gauti daugiau (mainais).

وَلِرَبِّكَ فَاصْبِرْۗ

wa lirabbika faṣbir.

Ir dėl savo Viešpaties, būk kantrus.

فَاِذَا نُقِرَ فِى النَّاقُوْرِۙ

fa iżā nuqira fin-nāqūr(i).

Taigi, kai pučiamas trimitas,

فَذٰلِكَ يَوْمَىِٕذٍ يَّوْمٌ عَسِيْرٌۙ

fa żālika yauma'iżiy yaumun ‘asīr(un).

tada tai buvo labai sunki diena,

عَلَى الْكٰفِرِيْنَ غَيْرُ يَسِيْرٍ

‘alal-kāfirīna gairu yasīr(in).

netikintiesiems tai nėra lengva.

ذَرْنِيْ وَمَنْ خَلَقْتُ وَحِيْدًاۙ

Żarnī wa man khalaqtu waḥīdā(n).

Leisk Man (veikti) to, kurį pats sukūriau, atžvilgiu,

وَّجَعَلْتُ لَهٗ مَالًا مَّمْدُوْدًاۙ

wa ja‘altu lahū mālam mamdūdā(n).

ir aš tau duosiu gausius turtus,

وَّبَنِيْنَ شُهُوْدًاۙ

wa banīna syuhūdā(n).

ir vaikai, kurie visada su juo,

وَّمَهَّدْتُّ لَهٗ تَمْهِيْدًاۙ

wa mahhattu lahū tamhīdā(n).

ir aš tau suteikiu plačiausią įmanomą (gyvenimo) erdvę.

ثُمَّ يَطْمَعُ اَنْ اَزِيْدَۙ

Ṡumma yaṭma‘u an azīd(a).

Tada jis labai norėjo, kad prie to pridėčiau.

كَلَّاۗ اِنَّهٗ كَانَ لِاٰيٰتِنَا عَنِيْدًاۗ

kallā, innahū kāna li'āyātinā ‘anīdā(n).

Negaliu! Iš tiesų, jis prieštaravo Mūsų eilutėms (Koranui).

سَاُرْهِقُهٗ صَعُوْدًاۗ

sa'urhiquhū ṣa‘ūdā(n).

Aš jį apkrausiu varginančiu kopimu.

اِنَّهٗ فَكَّرَ وَقَدَّرَۙ

innahū fakkara wa qaddar(a).

Iš tiesų, jis apgalvojo ir nusprendė (ką nusprendė),

فَقُتِلَ كَيْفَ قَدَّرَۙ

faqutila kaifa qaddar(a).

vargas jam! Kaip jis tai nusprendžia?

ثُمَّ قُتِلَ كَيْفَ قَدَّرَۙ

Ṡumma qutila kaifa qaddar(a).

Vėl vargas jam! Kaip jis tai nusprendžia?

ثُمَّ نَظَرَۙ

Ṡumma naẓar(a).

Tada jis (susimąstė) pagalvojo,

ثُمَّ عَبَسَ وَبَسَرَۙ

Ṡumma ‘abasa wa basar(a).

tada atrodė paniuręs ir niūrus,

ثُمَّ اَدْبَرَ وَاسْتَكْبَرَۙ

Ṡumma adbara wastakbar(a).

tada nusisuko (nuo tiesos) ir gyrėsi,

فَقَالَ اِنْ هٰذَآ اِلَّا سِحْرٌ يُّؤْثَرُۙ

faqāla in hāżā illā siḥruy yu'ṡar(u).

tada jis tarė: „Šis (Koranas) tėra magija, išmokta (iš senovės).“

اِنْ هٰذَآ اِلَّا قَوْلُ الْبَشَرِۗ

in hāżā illā qaulul-basyar(i).

Tai tik žmonių žodžiai.“

سَاُصْلِيْهِ سَقَرَ

sa'uṣlīhi saqar(a).

Vėliau aš jį įmesiu į (pragarą) Sakarą,

وَمَآ اَدْرٰىكَ مَا سَقَرُۗ

wa mā adrāka mā saqar(a).

ir ar žinai, kas yra (pragaras) Sakaras?

لَا تُبْقِيْ وَلَا تَذَرُۚ

lā tubqī wa lā tażar(u).

Jis (Saqar) neapleidžia ir nepaleidžia,

لَوَّاحَةٌ لِّلْبَشَرِۚ

lawwāḥatul lil-basyar(i).

kuris nudegina žmogaus odą.

عَلَيْهَا تِسْعَةَ عَشَرَۗ

‘alaihā tis‘ata ‘asyar(a).

Virš jo yra devyniolika (angelai sargai).

وَمَا جَعَلْنَآ اَصْحٰبَ النَّارِ اِلَّا مَلٰۤىِٕكَةً ۖوَّمَا جَعَلْنَا عِدَّتَهُمْ اِلَّا فِتْنَةً لِّلَّذِيْنَ كَفَرُوْاۙ لِيَسْتَيْقِنَ الَّذِيْنَ اُوْتُوا الْكِتٰبَ وَيَزْدَادَ الَّذِيْنَ اٰمَنُوْٓا اِيْمَانًا وَّلَا يَرْتَابَ الَّذِيْنَ اُوْتُوا الْكِتٰبَ وَالْمُؤْمِنُوْنَۙ وَلِيَقُوْلَ الَّذِيْنَ فِيْ قُلُوْبِهِمْ مَّرَضٌ وَّالْكٰفِرُوْنَ مَاذَآ اَرَادَ اللّٰهُ بِهٰذَا مَثَلًاۗ كَذٰلِكَ يُضِلُّ اللّٰهُ مَنْ يَّشَاۤءُ وَيَهْدِيْ مَنْ يَّشَاۤءُۗ وَمَا يَعْلَمُ جُنُوْدَ رَبِّكَ اِلَّا هُوَۗ وَمَا هِيَ اِلَّا ذِكْرٰى لِلْبَشَرِ ࣖ

wa mā ja‘alnā aṣḥāban-nāri illā malā'ikah(tan), wa mā ja‘alnā ‘iddatahum illā fitnatal lil-lażīna kafarū, liyastaiqinal-lażīna ūtul-kitāba wa yazdādal-lażīna āmanū īmānaw wa lā yartābal-lażīna ūtul-kitāba wal-mu'minūn(a), wa liyaqūlal-lażīna fī qulūbihim maraḍuw wal-kāfirūna māżā arādallāhu bihāżā maṡalā(n), każālika yuḍillullāhu may yasyā'u wa yahdī may yasyā'(u), wa mā ya‘lamu junūda rabbika illā huw(a), wa mā hiya illā żikrā lil-basyar(i).

Ir pragaro sargais Mes padarėme tik angelus; ir jų skaičių nustatėme tik kaip išbandymą tiems, kurie netiki, kad tie, kuriems duotas Knyga, įsitikintų, kad tikintieji sustiprintų tikėjimą, kad tie, kuriems duotas Knyga, ir tikintieji neabejotų; ir kad tie, kurių širdyse yra ligų, ir tie, kurie netiki, (sakytų): „Ko Alachas nori su šiuo (skaičiumi) kaip pavyzdžiu?“ Taigi Alachas leidžia suklysti tiems, kuriems nori, ir veda suklaidinti tuos, kuriuos nori. Ir niekas nepažįsta jūsų Viešpaties armijos, išskyrus Jį patį. O Saqar yra tik įspėjimas žmonėms.

كَلَّا وَالْقَمَرِۙ

kallā wal-qamar(i).

Ne! Prisiekiu mėnuliu,

وَالَّيْلِ اِذْ اَدْبَرَۙ

wal-laili iż adbar(a).

ir naktį, kai ji praeis,

وَالصُّبْحِ اِذَآ اَسْفَرَۙ

waṣ-ṣubḥi iżā asfar(a).

ir auštant, kai pradeda šviesti,

اِنَّهَا لَاِحْدَى الْكُبَرِۙ

innahā la'iḥdal-kubar(i).

iš tiesų (Sakaras) yra viena iš pačių didžiausių (nelaimių),

نَذِيْرًا لِّلْبَشَرِۙ

nażīral lil-basyar(i).

kaip įspėjimą žmonijai,

لِمَنْ شَاۤءَ مِنْكُمْ اَنْ يَّتَقَدَّمَ اَوْ يَتَاَخَّرَۗ

liman syā'a minkum ay yataqaddama au yata'akhkhar(a).

(būtent) tiems iš jūsų, kurie nori žengti į priekį arba atsitraukti.

كُلُّ نَفْسٍۢ بِمَا كَسَبَتْ رَهِيْنَةٌۙ

kullu nafsim bimā kasabat rahīnah(tun).

Kiekvienas atsakingas už tai, ką padarė,

اِلَّآ اَصْحٰبَ الْيَمِيْنِ ۛ

illā aṣḥābal-yamīn(i).

išskyrus dešinįjį sparną,

فِيْ جَنّٰتٍ ۛ يَتَسَاۤءَلُوْنَۙ

fī jannātin - yatasā'alūn(a).

Būdami danguje, jie klausinėjo vienas kito,

عَنِ الْمُجْرِمِيْنَۙ

‘anil-mujrimīn(a).

apie nuodėmingų žmonių (būseną),

مَا سَلَكَكُمْ فِيْ سَقَرَ

mā salakakum fī saqar(a).

„Kas privertė jus patekti į (pragarą) Sakarą?“

قَالُوْا لَمْ نَكُ مِنَ الْمُصَلِّيْنَۙ

qālū lam naku minal-muṣallīn(a).

Jie atsakė: „Anksčiau mes nebuvome tarp tų, kurie meldėsi,

وَلَمْ نَكُ نُطْعِمُ الْمِسْكِيْنَۙ

wa lam naku nuṭ‘imul-miskīn(a).

ir mes (taip pat) nemaitiname vargšų,

وَكُنَّا نَخُوْضُ مَعَ الْخَاۤىِٕضِيْنَۙ

wa kunnā nakhūḍu ma‘al-khā'iḍīn(a).

mes netgi kalbėdavomės (iš tuštybės) su žmonėmis, kurie apie tai kalbėdavo,

وَكُنَّا نُكَذِّبُ بِيَوْمِ الدِّيْنِۙ

wa kunnā nukażżibu biyaumid-dīn(i).

ir mes neigiame teismo dieną,

حَتّٰىٓ اَتٰىنَا الْيَقِيْنُۗ

Ḥattā atānal-yaqīn(u).

kol mirtis mus aplankys“.

فَمَا تَنْفَعُهُمْ شَفَاعَةُ الشّٰفِعِيْنَۗ

famā tanfa‘uhum syafā‘atusy-syāfi‘īn(a).

Taigi užtarėjų užtarimas (pagalba) jiems nebėra naudingas.

فَمَا لَهُمْ عَنِ التَّذْكِرَةِ مُعْرِضِيْنَۙ

famā lahum ‘anit-tażkirati mu‘riḍīn(a).

Tai kodėl jie (netikintieji) nusisuko nuo (Alacho) perspėjimo?

كَاَنَّهُمْ حُمُرٌ مُّسْتَنْفِرَةٌۙ

ka'annahum ḥumurum mustanfirah(tun).

lyg jie būtų išsigandę bėgantys laukiniai asilai,

فَرَّتْ مِنْ قَسْوَرَةٍۗ

farrat min qaswarah(tin).

bėgti nuo liūto.

بَلْ يُرِيْدُ كُلُّ امْرِئٍ مِّنْهُمْ اَنْ يُّؤْتٰى صُحُفًا مُّنَشَّرَةًۙ

bal yurīdu kullumri'im minhum ay yu'tā ṣuḥufam munasysyarah(tan).

Net kiekvienas iš jų trokšta, kad jam būtų atversti (knygos) puslapiai.

كَلَّاۗ بَلْ لَّا يَخَافُوْنَ الْاٰخِرَةَۗ

kallā, bal lā yakhāfūnal-ākhirah(ta).

Ne! Iš tikrųjų jie nebijo pomirtinio gyvenimo.

كَلَّآ اِنَّهٗ تَذْكِرَةٌ ۚ

kallā innahū tażkirah(tun).

Ne! Iš tiesų, tai (Koranas) yra priminimas.

فَمَنْ شَاۤءَ ذَكَرَهٗۗ

faman syā'a żakarah(ū).

Taigi, kas to norės, tas, žinoma, pasimokys iš to.

وَمَا يَذْكُرُوْنَ اِلَّآ اَنْ يَّشَاۤءَ اللّٰهُ ۗهُوَ اَهْلُ التَّقْوٰى وَاَهْلُ الْمَغْفِرَةِ ࣖ

wa mā yażkurūna illā ay yasyā'allāh(u), huwa ahlut-taqwā wa ahlul-magfirah(ti).

Ir jie nepasimokys iš to (Korano), nebent to norėtų Alachas. Jis yra Dievas, kuris nusipelno (mus) Jo bijoti ir kuris turi teisę atleisti.