Q.S Al-A'raf (اَلْأَعْرَاف) - 206 Eilučių skaičius

الۤمّۤصۤ ۚ

alif lām mīm ṣād.

Alif Lam Mim Shad

كِتٰبٌ اُنْزِلَ اِلَيْكَ فَلَا يَكُنْ فِيْ صَدْرِكَ حَرَجٌ مِّنْهُ لِتُنْذِرَ بِهٖ وَذِكْرٰى لِلْمُؤْمِنِيْنَ

kitābun unzila ilaika falā yakun fī ṣadrika ḥarajum minhu litunżira bihī wa żikrā lil-mu'minīn(a).

(Tai yra) Knyga, kuri buvo tau (O Muhamedai) apreikšta; tad nesijaudink dėl jos, kad galėtum perspėti ir kad tai būtų pamoka tikintiesiems.

اِتَّبِعُوْا مَآ اُنْزِلَ اِلَيْكُمْ مِّنْ رَّبِّكُمْ وَلَا تَتَّبِعُوْا مِنْ دُوْنِهٖٓ اَوْلِيَاۤءَۗ قَلِيْلًا مَّا تَذَكَّرُوْنَ

ittabi‘ū mā unzila ilaikum mir rabbikum wa lā tattabi‘ū min dūnihī auliyā'(a), qalīlam mā tażakkarūn(a).

Sekite tai, kas jums buvo atsiųsta iš jūsų Viešpaties, ir nesekite niekuo kitu, išskyrus Jį, kaip savo vadovu. Jūs imate labai mažai pamokų.

وَكَمْ مِّنْ قَرْيَةٍ اَهْلَكْنٰهَا فَجَاۤءَهَا بَأْسُنَا بَيَاتًا اَوْ هُمْ قَاۤىِٕلُوْنَ

wa kam min qaryatin ahlaknāhā fa jā'ahā ba'sunā bayātan au hum qā'ilūn(a).

Kiek žemių sunaikinome, Mūsų kančios (jų gyventojams) atėjo naktį arba kai jie ilsėjosi dieną.

فَمَا كَانَ دَعْوٰىهُمْ اِذْ جَاۤءَهُمْ بَأْسُنَآ اِلَّآ اَنْ قَالُوْٓا اِنَّا كُنَّا ظٰلِمِيْنَ

famā kāna da‘wāhum iż jā'ahum ba'sunā illā an qālū innā kunnā ẓālimīn(a).

Taigi, kai juos ištiko Mūsų kančia, jų skundas buvo tik toks: „Iš tiesų, mes buvome piktadariai.“

فَلَنَسْـَٔلَنَّ الَّذِيْنَ اُرْسِلَ اِلَيْهِمْ وَلَنَسْـَٔلَنَّ الْمُرْسَلِيْنَۙ

fa lanas'alannal-lażīna ursila ilaihim wa lanas'alannal-mursalīn(a).

Tada Mes tikrai paklausime žmonių, kurie gavo pašaukimą (iš apaštalų), ir Mes paklausime (taip pat) apaštalų,

فَلَنَقُصَّنَّ عَلَيْهِمْ بِعِلْمٍ وَّمَا كُنَّا غَاۤىِٕبِيْنَ

fa lanaquṣṣanna ‘alaihim bi‘ilmiw wa mā kunnā gā'ibīn(a).

Ir Mes tikrai informuosime juos savo žiniomis, ir Mes nebūsime toli (nuo jų).

وَالْوَزْنُ يَوْمَىِٕذِ ِۨالْحَقُّۚ فَمَنْ ثَقُلَتْ مَوَازِيْنُهٗ فَاُولٰۤىِٕكَ هُمُ الْمُفْلِحُوْنَ

wal-waznu yauma'iżinil-ḥaqq(u), faman ṡaqulat mawāzīnuhū fa ulā'ika humul-mufliḥūn(a).

Tą dieną svarstyklės (tampa) teisumo matu. Taigi, kas pasveria svarstykles (gerumą), tas yra laimingasis.

وَمَنْ خَفَّتْ مَوَازِيْنُهٗ فَاُولٰۤىِٕكَ الَّذِيْنَ خَسِرُوْٓا اَنْفُسَهُمْ بِمَا كَانُوْا بِاٰيٰتِنَا يَظْلِمُوْنَ

wa man khaffat mawāzīnuhū fa ulā'ikal-lażīna khasirū anfusahum bimā kānū bi'āyātinā yaẓlimūn(a).

O tie, kurių (gerų darbų) svarstyklės lengvos, yra tie, kurie patys sau pakenkė, nes neigė Mūsų ženklus.

وَلَقَدْ مَكَّنّٰكُمْ فِى الْاَرْضِ وَجَعَلْنَا لَكُمْ فِيْهَا مَعَايِشَۗ قَلِيْلًا مَّا تَشْكُرُوْنَ ࣖ

wa laqad makkannākum fil-arḍi wa ja‘alnā lakum fīhā ma‘āyisy(a), qalīlam mā tasykurūn(a).

Ir iš tiesų, Mes jus apgyvendinome žemėje ir ten suteikėme jums pragyvenimo šaltinį. (Bet) jūs esate mažai dėkingi.

وَلَقَدْ خَلَقْنٰكُمْ ثُمَّ صَوَّرْنٰكُمْ ثُمَّ قُلْنَا لِلْمَلٰۤىِٕكَةِ اسْجُدُوْا لِاٰدَمَ فَسَجَدُوْٓا اِلَّآ اِبْلِيْسَۗ لَمْ يَكُنْ مِّنَ السّٰجِدِيْنَ

wa laqad khalaqnākum ṡumma ṣawwarnākum ṡumma qulnā lil-malā'ikatisjudū li'ādama fa sajadū illā iblīs(a), lam yakum minas-sājidīn(a).

Ir iš tiesų, Mes jus sukūrėme, tada suformavome jus (kūnus), tada tarėme angelams: „Nusilenkite prieš Adomą!“ Ir jie nusilenkė, išskyrus Šėtoną. Jis (Iblis) nėra tarp tų, kurie nusilenkia.

قَالَ مَا مَنَعَكَ اَلَّا تَسْجُدَ اِذْ اَمَرْتُكَ ۗقَالَ اَنَا۠ خَيْرٌ مِّنْهُۚ خَلَقْتَنِيْ مِنْ نَّارٍ وَّخَلَقْتَهٗ مِنْ طِيْنٍ

qāla mā mana‘aka allā tasjuda iż amartuk(a), qāla ana khairum minh(u), khalaqtanī min nāriw wa khalaqtahū min ṭīn(in).

(Alachas) paklausė: „Kas tau sutrukdė nenusilenkti (Adomui), kai aš tau pasakiau?“ (Iblis) atsakė: „Aš esu geresnis už jį. Tu sukūrei mane iš ugnies, o jį – iš žemės.“

قَالَ فَاهْبِطْ مِنْهَا فَمَا يَكُوْنُ لَكَ اَنْ تَتَكَبَّرَ فِيْهَا فَاخْرُجْ اِنَّكَ مِنَ الصّٰغِرِيْنَ

qāla fahbiṭ minhā famā yakūnu laka an tatakabbara fīhā fakhruj innaka minaṣ-ṣāgirīn(a).

(Alachas) tarė: „Tada nužengk iš jo (dangaus); nes neturėtum juo girtis. Išeik! Iš tiesų, tu esi vienas iš žemiausio lygio būtybių.“

قَالَ اَنْظِرْنِيْٓ اِلٰى يَوْمِ يُبْعَثُوْنَ

qāla anẓirnī ilā yaumi yub‘aṡūn(a).

(Šėtonas) atsakė: „Duok man atidėjimą iki tos dienos, kai jie bus prikelti.“

قَالَ اِنَّكَ مِنَ الْمُنْظَرِيْنَ

qāla innaka minal-munẓarīn(a).

(Alachas) tarė: „Tiesa, jūs esate tarp tų, kuriems buvo duotas laiko atidėjimas.“

قَالَ فَبِمَآ اَغْوَيْتَنِيْ لَاَقْعُدَنَّ لَهُمْ صِرَاطَكَ الْمُسْتَقِيْمَۙ

qāla fabimā agwaitanī la'aq‘udanna lahum ṣirāṭakal-mustaqīm(a).

(Iblis) atsakė: „Kadangi Tu mane suklaidinai, aš tikrai ir toliau trukdysiu jiems eiti Tavo tiesiu keliu,“

ثُمَّ لَاٰتِيَنَّهُمْ مِّنْۢ بَيْنِ اَيْدِيْهِمْ وَمِنْ خَلْفِهِمْ وَعَنْ اَيْمَانِهِمْ وَعَنْ شَمَاۤىِٕلِهِمْۗ وَلَا تَجِدُ اَكْثَرَهُمْ شٰكِرِيْنَ

Ṡumma la'ātiyannahum mim baini aidīhim wa min khalfihim wa ‘an aimānihim wa ‘an syamā'ilihim, wa lā tajidu akṡarahum syākirīn(a).

tada aš tikrai pulsiu juos iš priekio, iš užpakalio, iš dešinės ir kairės. Ir dauguma jų, jūsų manymu, nebus dėkingi.“

قَالَ اخْرُجْ مِنْهَا مَذْءُوْمًا مَّدْحُوْرًا ۗ لَمَنْ تَبِعَكَ مِنْهُمْ لَاَمْلَـَٔنَّ جَهَنَّمَ مِنْكُمْ اَجْمَعِيْنَ

qālakhruj minhā maż'ūmam madḥūrā(n), laman tabi‘aka minhum la'amla'anna jahannama minkum ajma‘īn(a).

(Alachas) tarė: „Išeikite iš ten (dangaus) pažeminti ir išvaryti! Iš tiesų, jei kas nors iš jų seks paskui jus, Aš tikrai pripildysiu pragarą jumis visais.“

وَيٰٓاٰدَمُ اسْكُنْ اَنْتَ وَزَوْجُكَ الْجَنَّةَ فَكُلَا مِنْ حَيْثُ شِئْتُمَا وَلَا تَقْرَبَا هٰذِهِ الشَّجَرَةَ فَتَكُوْنَا مِنَ الظّٰلِمِيْنَ

wa yā ādamuskun anta wa zaujukal-jannata fa kulā min ḥaiṡu syi'tumā wa lā taqrabā hāżihisy-syajarata fa takūnā minaẓ-ẓālimīn(a).

Ir (Alachas tarė): „O Adame! Pasilik su savo žmona rojuje ir valgyk, ką abu norite. Bet nesiartink prie šio medžio. (Jei prie jo artėsite), jūs abu būsite tarp nusikaltėlių.“

فَوَسْوَسَ لَهُمَا الشَّيْطٰنُ لِيُبْدِيَ لَهُمَا مَا وٗرِيَ عَنْهُمَا مِنْ سَوْءٰتِهِمَا وَقَالَ مَا نَهٰىكُمَا رَبُّكُمَا عَنْ هٰذِهِ الشَّجَرَةِ اِلَّآ اَنْ تَكُوْنَا مَلَكَيْنِ اَوْ تَكُوْنَا مِنَ الْخٰلِدِيْنَ

fa waswasa lahumasy-syaiṭānu liyubdiya lahumā mā wūriya ‘anhumā min sau'ātihimā wa qāla mā nahākumā rabbukumā ‘an hāżihisy-syajarati illā an takūnā malakaini au takūnā minal-khālidīn(a).

Tada Šėtonas jiems pašnibždėjo piktas mintis, kad atskleistų jų intymias kūno dalis (kurios buvo) uždengtos. Ir (Šėtonas) tarė: „Jūsų Dievas tik uždraudė jums abiem artintis prie šio medžio, kad jūs abu netaptumėte angelais ar amžinais žmonėmis (danguje)“.

وَقَاسَمَهُمَآ اِنِّيْ لَكُمَا لَمِنَ النّٰصِحِيْنَۙ

wa qāsamahumā innī lakumā laminan-nāṣiḥīn(a).

Ir jis (šėtonas) prisiekė jiems abiem: „Iš tiesų, aš esu vienas iš jūsų patarėjų“,

فَدَلّٰىهُمَا بِغُرُوْرٍۚ فَلَمَّا ذَاقَا الشَّجَرَةَ بَدَتْ لَهُمَا سَوْءٰتُهُمَا وَطَفِقَا يَخْصِفٰنِ عَلَيْهِمَا مِنْ وَّرَقِ الْجَنَّةِۗ وَنَادٰىهُمَا رَبُّهُمَآ اَلَمْ اَنْهَكُمَا عَنْ تِلْكُمَا الشَّجَرَةِ وَاَقُلْ لَّكُمَآ اِنَّ الشَّيْطٰنَ لَكُمَا عَدُوٌّ مُّبِيْنٌ

fa dallāhumā bigurūr(in), falammā żāqasy-syajarata badat lahumā sau'ātuhumā wa ṭafiqā yakhṣifāni ‘alaihimā miw waraqil-jannah(ti), wa nādāhumā rabbuhumā alam anhakumā ‘an tilkumasy-syajarati wa aqul lakumā innasy-syaiṭāna lakumā ‘aduwwum mubīn(un).

Jis (Šėtonas) suviliojo juos apgaule. Kai jie paragavo medžio vaisiaus, jo nuogumas jiems tapo akivaizdus, todėl jie pradėjo jį dengti Rojaus lapais. Dievas jiems sušuko: „Argi aš neuždraudžiau jums eiti nuo to medžio ir nesakiau, kad Šėtonas jums abiem yra atviras priešas?“

قَالَا رَبَّنَا ظَلَمْنَآ اَنْفُسَنَا وَاِنْ لَّمْ تَغْفِرْ لَنَا وَتَرْحَمْنَا لَنَكُوْنَنَّ مِنَ الْخٰسِرِيْنَ

qālā rabbanā ẓalamnā anfusanā wa illam tagfir lanā wa tarḥamnā lanakūnanna minal-khāsirīn(a).

Abu jie tarė: „Viešpatie, mes patys sau pakenkėme. Jei Tu mums neatleisi ir nepasigailėsi, mes tikrai būsime tarp pralaimėtojų.“

قَالَ اهْبِطُوْا بَعْضُكُمْ لِبَعْضٍ عَدُوٌّ ۚوَلَكُمْ فِى الْاَرْضِ مُسْتَقَرٌّ وَّمَتَاعٌ اِلٰى حِيْنٍ

qālahbiṭū ba‘ḍukum liba‘ḍin ‘aduww(un), wa lakum fil-arḍi mustaqarruw wa matā‘un ilā ḥīn(in).

(Alachas) tarė: „Nusileiskite! Jūs būsite vienas kitam priešiški. Žemė yra jūsų buveinė ir malonumas iki nustatyto laiko.“

قَالَ فِيْهَا تَحْيَوْنَ وَفِيْهَا تَمُوْتُوْنَ وَمِنْهَا تُخْرَجُوْنَ ࣖ

qāla fīhā taḥyauna wa fīhā tamūtūna wa minhā tukhrajūn(a).

(Alachas) sako: „Ten jūs gyvensite, ten mirsite ir iš ten (taip pat) būsite prikelti.“

يٰبَنِيْٓ اٰدَمَ قَدْ اَنْزَلْنَا عَلَيْكُمْ لِبَاسًا يُّوَارِيْ سَوْءٰتِكُمْ وَرِيْشًاۗ وَلِبَاسُ التَّقْوٰى ذٰلِكَ خَيْرٌۗ ذٰلِكَ مِنْ اٰيٰتِ اللّٰهِ لَعَلَّهُمْ يَذَّكَّرُوْنَ

yā banī ādama qad anzalnā ‘alaikum libāsay yuwārī sau'ātikum wa rīsyā(n), wa libāsut-taqwā żālika khair(un), żālika min āyātillāhi la‘allahum yażżakkarūn(a).

O Adomo palikuonys! Iš tiesų, Mes davėme jums drabužius, kurie pridengs jūsų nuogumą ir papuoš jus. Tačiau pamaldumo drabužiai yra geresni. Tai yra vieni Alacho galios ženklų, tikimės, kad jie juos prisimins.

يٰبَنِيْٓ اٰدَمَ لَا يَفْتِنَنَّكُمُ الشَّيْطٰنُ كَمَآ اَخْرَجَ اَبَوَيْكُمْ مِّنَ الْجَنَّةِ يَنْزِعُ عَنْهُمَا لِبَاسَهُمَا لِيُرِيَهُمَا سَوْءٰتِهِمَا ۗاِنَّهٗ يَرٰىكُمْ هُوَ وَقَبِيْلُهٗ مِنْ حَيْثُ لَا تَرَوْنَهُمْۗ اِنَّا جَعَلْنَا الشَّيٰطِيْنَ اَوْلِيَاۤءَ لِلَّذِيْنَ لَا يُؤْمِنُوْنَ

yā banī ādama lā yaftinannakumusy-syaiṭānu kamā akhraja abawaikum minal-jannati yanzi‘u ‘anhumā libāsahumā liyuriyahumā sau'ātihimā, innahū yarākum huwa wa qabīluhū min ḥaiṡu lā taraunahum, innā ja‘alnasy-syayāṭīna auliyā'a lil-lażīna lā yu'minūn(a).

O Adomo vaikai! Neleiskite Šėtonui jūsų apgauti, kaip jis (Šėtonas) išvarė jūsų tėvus iš Rojaus, nuvilkdamas jiems drabužius, kad atidengtų jų intymias vietas. Iš tiesų, jis ir jo pasekėjai mato jus iš ten, kur jūs jų nematote. Iš tiesų, Mes padarėme velnius netikinčiųjų vadais.

وَاِذَا فَعَلُوْا فَاحِشَةً قَالُوْا وَجَدْنَا عَلَيْهَآ اٰبَاۤءَنَا وَاللّٰهُ اَمَرَنَا بِهَاۗ قُلْ اِنَّ اللّٰهَ لَا يَأْمُرُ بِالْفَحْشَاۤءِۗ اَتَقُوْلُوْنَ عَلَى اللّٰهِ مَا لَا تَعْلَمُوْنَ

wa iżā fa‘alū fāḥisyatan qālū wajadnā ‘alaihā ābā'anā wallāhu amaranā bihā, qul innallāha lā ya'muru bil-faḥsyā'(i), ataqūlūna ‘alallāhi mā lā ta‘lamūn(a).

Ir kai jie padaro bjaurų darbą, jie sako: „Mes radome savo protėvius tai darant, ir Alachas liepė mums tai daryti.“ Sakykite: „Iš tiesų Alachas niekada neliepia daryti blogų darbų. Kodėl jūs kalbate apie Alachą to, ko nežinote?“

قُلْ اَمَرَ رَبِّيْ بِالْقِسْطِۗ وَاَقِيْمُوْا وُجُوْهَكُمْ عِنْدَ كُلِّ مَسْجِدٍ وَّادْعُوْهُ مُخْلِصِيْنَ لَهُ الدِّيْنَ ەۗ كَمَا بَدَاَكُمْ تَعُوْدُوْنَۗ

qul amara rabbī bil-qisṭ(i), wa aqīmū wujūhakum ‘inda kulli masjidiw wad‘ūhu mukhliṣīna lahud-dīn(a), kamā bada'akum ta‘ūdūn(a).

Sakyk: „Mano Viešpats liepė man elgtis teisingai. Kiekvienoje maldoje atgręžk savo veidą (į Allahą) ir garbink Jį, skirdamas savo garbinimą vien Jam. Būsi sugrąžintas pas Jį toks, koks buvote sukurtas iš pradžių.“

فَرِيْقًا هَدٰى وَفَرِيْقًا حَقَّ عَلَيْهِمُ الضَّلٰلَةُ ۗاِنَّهُمُ اتَّخَذُوا الشَّيٰطِيْنَ اَوْلِيَاۤءَ مِنْ دُوْنِ اللّٰهِ وَيَحْسَبُوْنَ اَنَّهُمْ مُّهْتَدُوْنَ

farīqan hadā wa farīqan ḥaqqa ‘alaihimuḍ-ḍalālah(tu), innahumuttakhażusy-syayāṭīna auliyā'a min dūnillāhi wa yaḥsabūna annahum muhtadūn(a).

Kai kuriuos iš jų Jis vedė teisingu keliu, o kiti buvo teisingai suklaidinti. Jie pasirinko demonus kaip gynėjus vietoj Alacho, manydami, kad yra vedami teisingu keliu.

۞ يٰبَنِيْٓ اٰدَمَ خُذُوْا زِيْنَتَكُمْ عِنْدَ كُلِّ مَسْجِدٍ وَّكُلُوْا وَاشْرَبُوْا وَلَا تُسْرِفُوْاۚ اِنَّهٗ لَا يُحِبُّ الْمُسْرِفِيْنَ ࣖ

yā banī ādama khużū zīnatakum ‘inda kulli masjidiw wa kulū wasyrabū wa lā tusrifū, innahū lā yuḥibbul-musrifīn(a).

O Adomo palikuonys! Kiekvieną kartą įeidami į mečetę, valgydami ir gerdami, apsirenkite gražiais drabužiais, bet nepersistenkite. Iš tiesų, Alachas nemėgsta perdėtai mąstančių žmonių.

قُلْ مَنْ حَرَّمَ زِيْنَةَ اللّٰهِ الَّتِيْٓ اَخْرَجَ لِعِبَادِهٖ وَالطَّيِّبٰتِ مِنَ الرِّزْقِۗ قُلْ هِيَ لِلَّذِيْنَ اٰمَنُوْا فِى الْحَيٰوةِ الدُّنْيَا خَالِصَةً يَّوْمَ الْقِيٰمَةِۗ كَذٰلِكَ نُفَصِّلُ الْاٰيٰتِ لِقَوْمٍ يَّعْلَمُوْنَ

qul man ḥarrama zīnatallāhil-latī akhraja li‘ibādihī waṭ-ṭayyibāti minar-rizq(i), qul hiya lil-lażīna āmanū fil-ḥayātid-dun-yā khāliṣatay yaumal-qiyāmah(ti), każālika nufaṣṣilul-āyāti liqaumiy ya‘lamūn(a).

Sakyk (Muhamedai): „Kas uždraudė papuošalus, kuriuos Alachas suteikė Savo tarnams, ir gerą maistą? Sakyk: „Visa tai skirta tiems, kurie tiki šio pasaulio gyvenimu, ir ypač (tik jiems) Prisikėlimo dieną.“ Taip Mes aiškiname eilutes tiems, kurie žino.

قُلْ اِنَّمَا حَرَّمَ رَبِّيَ الْفَوَاحِشَ مَا ظَهَرَ مِنْهَا وَمَا بَطَنَ وَالْاِثْمَ وَالْبَغْيَ بِغَيْرِ الْحَقِّ وَاَنْ تُشْرِكُوْا بِاللّٰهِ مَا لَمْ يُنَزِّلْ بِهٖ سُلْطٰنًا وَّاَنْ تَقُوْلُوْا عَلَى اللّٰهِ مَا لَا تَعْلَمُوْنَ

qul innamā ḥarrama rabbiyal-fawāḥisya mā ẓahara minhā wa mā baṭana wal-iṡma wal-bagya bigairil-ḥaqqi wa an tusyrikū billāhi mā lam yunazzil bihī sulṭānaw wa an taqūlū ‘alallāhi mā lā ta‘lamūn(a).

Sakyk (Muhamedai): „Mano Viešpats draudžia tik visus matomus ir paslėptus niekšiškus darbus, nuodėmingus darbus, neteisingus darbus be pagrįstos priežasties ir (draudžia) jums priskirti Allahą ko nors bendražygiams, kol Jis neatskleidė tam priežasties, ir (draudžia) jums kalbėti apie Allahą tai, ko nežinote.“

وَلِكُلِّ اُمَّةٍ اَجَلٌۚ فَاِذَا جَاۤءَ اَجَلُهُمْ لَا يَسْتَأْخِرُوْنَ سَاعَةً وَّلَا يَسْتَقْدِمُوْنَ

wa likulli ummatin ajal(un), fa iżā jā'a ajaluhum lā yasta'khirūna sā‘ataw wa lā yastaqdimūn(a).

Ir kiekviena tauta turi savo mirtį (laiko limitą). Kai ateina jų mirtis, jie negali prašyti nė akimirkos atidėjimo ar pagreitinimo.

يٰبَنِيْٓ اٰدَمَ اِمَّا يَأْتِيَنَّكُمْ رُسُلٌ مِّنْكُمْ يَقُصُّوْنَ عَلَيْكُمْ اٰيٰتِيْۙ فَمَنِ اتَّقٰى وَاَصْلَحَ فَلَا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُوْنَ

yā banī ādama immā ya'tiyannakum rusulum minkum yaquṣṣūna ‘alaikum āyātī, famanittaqā wa aṣlaḥa falā khaufun ‘alaihim wa lā hum yaḥzanūn(a).

O Adomo palikuonys! Jei pas jus ateis pasiuntiniai iš jūsų pačių, kurie jums praneš Mano eilutes, tai kas yra teisus ir atitaiso savo kaltes, tam nebus ko bijoti ir jis neliūdės.

وَالَّذِيْنَ كَذَّبُوْا بِاٰيٰتِنَا وَاسْتَكْبَرُوْا عَنْهَآ اُولٰۤىِٕكَ اَصْحٰبُ النَّارِۚ هُمْ فِيْهَا خٰلِدُوْنَ

wal-lażīna każżabū bi'āyātinā wastakbarū ‘anhā ulā'ika aṣḥābun-nār(i), hum fīhā khālidūn(a).

Bet tie, kurie neigia Mūsų eilutes ir jomis didžiuojasi, – tie yra pragaro gyventojai; jie ten ir liks.

فَمَنْ اَظْلَمُ مِمَّنِ افْتَرٰى عَلَى اللّٰهِ كَذِبًا اَوْ كَذَّبَ بِاٰيٰتِهٖۗ اُولٰۤىِٕكَ يَنَالُهُمْ نَصِيْبُهُمْ مِّنَ الْكِتٰبِۗ حَتّٰٓى اِذَا جَاۤءَتْهُمْ رُسُلُنَا يَتَوَفَّوْنَهُمْۙ قَالُوْٓا اَيْنَ مَا كُنْتُمْ تَدْعُوْنَ مِنْ دُوْنِ اللّٰهِ ۗقَالُوْا ضَلُّوْا عَنَّا وَشَهِدُوْا عَلٰٓى اَنْفُسِهِمْ اَنَّهُمْ كَانُوْا كٰفِرِيْنَ

faman aẓlamu mimmaniftarā ‘alallāhi każiban au każżaba bi'āyātih(ī), ulā'ika yanāluhum naṣībuhum minal-kitāb(i), ḥattā iżā jā'athum rusulunā yatawaffaunahum, qālū aina mā kuntum tad‘ūna min dūnillāh(i), qālū ḍallū ‘annā wa syahidū ‘alā anfusihim annahum kānū kāfirīn(a).

Kas yra neteisesnis už tą, kuris išgalvoja melą prieš Allahą arba neigia Jo eilutes? Jie gaus Knygoje nurodytą dalį, kol pas juos ateis Mūsų pasiuntiniai (angelai), kad atimtų jiems gyvybes. Jie (angelai) paklausė: „Kokį dievą jūs paprastai garbinate, be Allahą?“ Jie (politeistai) atsakė: „Viskas iš mūsų dingo.“ Ir jie liudija prieš save, kad yra netikintys.

قَالَ ادْخُلُوْا فِيْٓ اُمَمٍ قَدْ خَلَتْ مِنْ قَبْلِكُمْ مِّنَ الْجِنِّ وَالْاِنْسِ فِى النَّارِۙ كُلَّمَا دَخَلَتْ اُمَّةٌ لَّعَنَتْ اُخْتَهَا ۗحَتّٰٓى اِذَا ادَّارَكُوْا فِيْهَا جَمِيْعًا ۙقَالَتْ اُخْرٰىهُمْ لِاُوْلٰىهُمْ رَبَّنَا هٰٓؤُلَاۤءِ اَضَلُّوْنَا فَاٰتِهِمْ عَذَابًا ضِعْفًا مِّنَ النَّارِ ەۗ قَالَ لِكُلٍّ ضِعْفٌ وَّلٰكِنْ لَّا تَعْلَمُوْنَ

qāladkhulū fī umamin qad khalat min qablikum minal-jinni wal-insi fin-nār(i), kullamā dakhalat ummatul la‘anat ukhtahā, ḥattā iżaddārakū fīhā jamī‘ā(n), qālat ukhrāhum li'ūlāhum rabbanā hā'ulā'i aḍallūnā fa ātihim ‘ażāban ḍi‘fam minan-nār(i), qāla likullin ḍi‘fuw wa lākil lā ta‘lamūn(a).

Alachas sako: „Įeikite į pragaro ugnį su džinų ir žmonių grupe, kuri gyveno prieš jus. Kiekvieną kartą, kai tauta įeina, ji prakeikia savo brolius, kad, kai jie visi įeina, tas, kuris (įėjo) vėliau, (kreiptųsi į asmenį, kuris (įėjo) pirmas): „O mūsų Viešpatie, jie mus suklaidino. Atneškite jiems dvigubą pragaro ugnies kančią.“ Alachas sako: „Kiekvienas iš jų gaus (kančios) dvigubai, bet jūs nežinote.“

وَقَالَتْ اُوْلٰىهُمْ لِاُخْرٰىهُمْ فَمَا كَانَ لَكُمْ عَلَيْنَا مِنْ فَضْلٍ فَذُوْقُوا الْعَذَابَ بِمَا كُنْتُمْ تَكْسِبُوْنَ ࣖ

wa qālat ūlāhum li'ukhrāhum famā kāna lakum ‘alainā min faḍlin fa żūqul-‘ażāba bimā kuntum taksibūn(a).

Ir tas, kuris (įėjo) pirmas, tarė tam, kuris (įėjo) vėliau: „Neturi nė menkiausio pranašumo prieš mus. Tad jausk bausmę už tai, ką padarei.“

اِنَّ الَّذِيْنَ كَذَّبُوْا بِاٰيٰتِنَا وَاسْتَكْبَرُوْا عَنْهَا لَا تُفَتَّحُ لَهُمْ اَبْوَابُ السَّمَاۤءِ وَلَا يَدْخُلُوْنَ الْجَنَّةَ حَتّٰى يَلِجَ الْجَمَلُ فِيْ سَمِّ الْخِيَاطِ ۗ وَكَذٰلِكَ نَجْزِى الْمُجْرِمِيْنَ

innal-lażīna każżabū bi'āyātinā wastakbarū ‘anhā lā tufattaḥu lahum abwābus-samā'i wa lā yadkhulūnal-jannata ḥattā yalijal-jamalu fī sammil-khiyāṭ(i), wa każālika najzil-mujrimīn(a).

Iš tiesų, tiems, kurie neigia Mūsų ženklus ir jais didžiuojasi, dangaus vartai nebus atidaryti ir jie neįeis į Rojų, kol kupranugaris nepralįs pro adatos skylutę. Taip Mes atlyginame tiems, kurie daro bloga.

لَهُمْ مِّنْ جَهَنَّمَ مِهَادٌ وَّمِنْ فَوْقِهِمْ غَوَاشٍۗ وَكَذٰلِكَ نَجْزِى الظّٰلِمِيْنَ

lahum min jahannama mihāduw wa min fauqihim gawāsy(in), wa każālika najziẓ-ẓālimīn(a).

Jiems kilimėliai yra iš pragaro ugnies, o ant jų – (iš pragaro ugnies) antklodės. Taip Mes atlyginame piktadarius.

وَالَّذِيْنَ اٰمَنُوْا وَعَمِلُوا الصّٰلِحٰتِ لَا نُكَلِّفُ نَفْسًا اِلَّا وُسْعَهَآ اُولٰۤىِٕكَ اَصْحٰبُ الْجَنَّةِۚ هُمْ فِيْهَا خٰلِدُوْنَ

wal-lażīna āmanū wa ‘amiluṣ-ṣāliḥāti lā nukallifu nafsan illā wus‘ahā, ulā'ika aṣḥābul-jannah(ti), hum fīhā khālidūn(a).

O tiems, kurie tiki ir daro gerus darbus, Mes neapsunkinsime nieko, išskyrus pagal jo išgales. Jie yra dangaus gyventojai; jie jame pasiliks.

وَنَزَعْنَا مَا فِيْ صُدُوْرِهِمْ مِّنْ غِلٍّ تَجْرِيْ مِنْ تَحْتِهِمُ الْاَنْهٰرُۚ وَقَالُوا الْحَمْدُ لِلّٰهِ الَّذِيْ هَدٰىنَا لِهٰذَاۗ وَمَا كُنَّا لِنَهْتَدِيَ لَوْلَآ اَنْ هَدٰىنَا اللّٰهُ ۚ لَقَدْ جَاۤءَتْ رُسُلُ رَبِّنَا بِالْحَقِّۗ وَنُوْدُوْٓا اَنْ تِلْكُمُ الْجَنَّةُ اُوْرِثْتُمُوْهَا بِمَا كُنْتُمْ تَعْمَلُوْنَ

wa naza‘nā mā fī ṣudūrihim min gillin tajrī min taḥtihimul-anhār(u), wa qālul-ḥamdu lillāhil-lażī hadānā lihāżā, wa mā kunnā linahtadiya lau lā an hadānallāh(u), laqad jā'at rusulu rabbinā bil-ḥaqq(i), wa nūdū an tilkumul-jannatu ūriṡtumūhā bimā kuntum ta‘malūn(a).

Ir Mes išrovėme kerštą iš jų krūtų, po kuriomis tekėjo upės. Jie tarė: „Šlovė Alachui, kuris mums parodė šį (dangų). Mes nebūtume buvę teisingu keliu, jei Alachas nebūtų mums parodęs. Iš tiesų, mūsų Viešpaties pasiuntiniai atėjo atnešdami tiesą.“ Jiems buvo pasakyta: „Tai rojus, kuris buvo jums paveldėtas dėl to, ką padarėte.“

وَنَادٰٓى اَصْحٰبُ الْجَنَّةِ اَصْحٰبَ النَّارِ اَنْ قَدْ وَجَدْنَا مَا وَعَدَنَا رَبُّنَا حَقًّا فَهَلْ وَجَدْتُّمْ مَّا وَعَدَ رَبُّكُمْ حَقًّا ۗقَالُوْا نَعَمْۚ فَاَذَّنَ مُؤَذِّنٌۢ بَيْنَهُمْ اَنْ لَّعْنَةُ اللّٰهِ عَلَى الظّٰلِمِيْنَ

wa nādā aṣḥābul-jannati aṣḥāban-nāri an qad wajadnā mā wa‘adanā rabbunā ḥaqqan fahal wajattum mā wa‘ada rabbukum ḥaqqā(n), qālū na‘am, fa ażżana mu'ażżinum bainahum al la‘natullāhi ‘alaẓ-ẓālimīn(a).

Ir dangaus gyventojai šaukė pragaro gyventojams: „Iš tiesų, mes gavome tai, ką Dievas mums pažadėjo, yra tiesa. Ar jūs gavote tai, ką Dievas jums pažadėjo, yra tiesa?“ Jie atsakė: „Taip.“ Tada šauklys (angelas) paskelbė tarp jų: „Alacho prakeiksmas tenka piktadariams,

اَلَّذِيْنَ يَصُدُّوْنَ عَنْ سَبِيْلِ اللّٰهِ وَيَبْغُوْنَهَا عِوَجًاۚ وَهُمْ بِالْاٰخِرَةِ كٰفِرُوْنَۘ

al-lażīna yaṣuddūna ‘an sabīlillāhi wa yabgūnahā ‘iwajā(n), wa hum bil-ākhirati kāfirūn(a).

(Būtent) tie, kurie trukdo (kitiems) nuklysti nuo Alacho kelio ir siekia jį nukreipti. Tai tie, kurie neigia pomirtinį gyvenimą.“

وَبَيْنَهُمَا حِجَابٌۚ وَعَلَى الْاَعْرَافِ رِجَالٌ يَّعْرِفُوْنَ كُلًّا ۢ بِسِيْمٰىهُمْۚ وَنَادَوْا اَصْحٰبَ الْجَنَّةِ اَنْ سَلٰمٌ عَلَيْكُمْۗ لَمْ يَدْخُلُوْهَا وَهُمْ يَطْمَعُوْنَ

wa bainahumā ḥijāb(un), wa ‘alal-a‘rāfi rijāluy ya‘rifūna kullam bisīmāhum, wa nādau aṣḥābal-jannati an salāmun ‘alaikum, lam yadkhulūhā wa hum yaṭma‘ūn(a).

Ir tarp jų (Rojaus ir Pragaro gyventojų) yra šydas, o ant A'rafo (aukščiausios vietos) yra žmonės, kurie atpažįsta vienas kitą, kiekvienas pagal savo žymes. Jie šauks Rojaus gyventojams: „Ramybė jums!“ Jie dar neįėjo, bet nekantrauja (įeiti).

۞ وَاِذَا صُرِفَتْ اَبْصَارُهُمْ تِلْقَاۤءَ اَصْحٰبِ النَّارِۙ قَالُوْا رَبَّنَا لَا تَجْعَلْنَا مَعَ الْقَوْمِ الظّٰلِمِيْنَ ࣖ

wa iżā ṣurifat abṣāruhum tilqā'a aṣḥābin-nāri qālū rabbanā lā taj‘alnā ma‘al-qaumiẓ-ẓālimīn(a).

Ir kai jų žvilgsnis bus nukreiptas į Pragaro gyventojus, jie tars: „Viešpatie, nepalik mūsų tarp tų piktadarių“.

وَنَادٰٓى اَصْحٰبُ الْاَعْرَافِ رِجَالًا يَّعْرِفُوْنَهُمْ بِسِيْمٰىهُمْ قَالُوْا مَآ اَغْنٰى عَنْكُمْ جَمْعُكُمْ وَمَا كُنْتُمْ تَسْتَكْبِرُوْنَ

wa nādā aṣḥābul-a‘rāfi rijālay ya‘rifūnahum bisīmāhum qālū mā agnā ‘ankum jam‘ukum wa mā kuntum tastakbirūn(a).

O tie, kurie buvo virš Arafo (aukščiausios vietos), su ženklais pasikvietė savo pažįstamus ir sakė: „Turtas, kurį sukaupėte ir kuo didžiuojatės, (pasirodo) jums nenaudingas.“

اَهٰٓؤُلَاۤءِ الَّذِيْنَ اَقْسَمْتُمْ لَا يَنَالُهُمُ اللّٰهُ بِرَحْمَةٍۗ اُدْخُلُوا الْجَنَّةَ لَا خَوْفٌ عَلَيْكُمْ وَلَآ اَنْتُمْ تَحْزَنُوْنَ

ahā'ulā'il-lażīna aqsamtum lā yanāluhumullāhu biraḥmah(tin), udkhulul-jannata lā khaufun ‘alaikum wa lā antum taḥzanūn(a).

Ar tai tie žmonės, dėl kurių prisiekėte nesulaukti Alacho gailestingumo?“ (Alachas tarė): „Įeikite į Rojų! Jums nereikės nei bijoti, nei liūdėti.“

وَنَادٰٓى اَصْحٰبُ النَّارِ اَصْحٰبَ الْجَنَّةِ اَنْ اَفِيْضُوْا عَلَيْنَا مِنَ الْمَاۤءِ اَوْ مِمَّا رَزَقَكُمُ اللّٰهُ ۗقَالُوْٓا اِنَّ اللّٰهَ حَرَّمَهُمَا عَلَى الْكٰفِرِيْنَۙ

wa nādā aṣḥābun-nāri aṣḥābal-jannati an afīḍū ‘alainā minal-mā'i au mimmā razaqakumullāh(u), qālū innallāha ḥarramahumā ‘alal-kāfirīn(a).

Pragaro gyventojai šaukiasi dangaus gyventojų: „Įpilkite mums (truputį) vandens ar bet kokio maisto, kurį jums davė Alachas.“ Jie atsakė: „Iš tiesų, Alachas uždraudė abu netikintiesiems.“

الَّذِيْنَ اتَّخَذُوْا دِيْنَهُمْ لَهْوًا وَّلَعِبًا وَّغَرَّتْهُمُ الْحَيٰوةُ الدُّنْيَاۚ فَالْيَوْمَ نَنْسٰىهُمْ كَمَا نَسُوْا لِقَاۤءَ يَوْمِهِمْ هٰذَاۙ وَمَا كَانُوْا بِاٰيٰتِنَا يَجْحَدُوْنَ

al-lażīnattakhażū dīnahum lahwaw wa la‘ibaw wa garrathumul-ḥayātud-dun-yā, fal-yauma nansāhum kamā nasū liqā'a yaumihim hāżā, wa mā kānū bi'āyātinā yajḥadūn(a).

(būtent) tuos, kurie savo religiją paverčia žaidimu ir pokštu, ir kuriuos apgauna pasaulio gyvenimas. Taigi šią (Paskutiniojo teismo) dieną Mes juos pamirštame, kaip jie anksčiau pamiršo šiandienos susitikimą, ir todėl, kad jie neigė Mūsų eilutes.

وَلَقَدْ جِئْنٰهُمْ بِكِتٰبٍ فَصَّلْنٰهُ عَلٰى عِلْمٍ هُدًى وَّرَحْمَةً لِّقَوْمٍ يُّؤْمِنُوْنَ

wa laqad ji'nāhum bikitābin faṣṣalnāhu ‘alā ‘ilmin hudaw wa raḥmatal liqaumiy yu'minūn(a).

Iš tiesų, Mes atnešėme jiems Knygą (Koraną), kurią aiškinome remdamiesi žiniomis, kaip vadovavimą ir malonę tiems, kurie tiki.

هَلْ يَنْظُرُوْنَ اِلَّا تَأْوِيْلَهٗۗ يَوْمَ يَأْتِيْ تَأْوِيْلُهٗ يَقُوْلُ الَّذِيْنَ نَسُوْهُ مِنْ قَبْلُ قَدْ جَاۤءَتْ رُسُلُ رَبِّنَا بِالْحَقِّۚ فَهَلْ لَّنَا مِنْ شُفَعَاۤءَ فَيَشْفَعُوْا لَنَآ اَوْ نُرَدُّ فَنَعْمَلَ غَيْرَ الَّذِيْ كُنَّا نَعْمَلُۗ قَدْ خَسِرُوْٓا اَنْفُسَهُمْ وَضَلَّ عَنْهُمْ مَّا كَانُوْا يَفْتَرُوْنَ ࣖ

hal yanẓurūna illā ta'wīlah(ū), yauma ya'tī ta'wīluhū yaqūlul-lażīna nasūhu min qablu qad jā'at rusulu rabbinā bil-ḥaqq(i), fahal lanā min syufa‘ā'a fa yasyfa‘ū lanā au nuraddu fa na‘mala gairal-lażī kunnā na‘mal(u), qad khasirū anfusahum wa ḍalla ‘anhum mā kānū yaftarūn(a).

Argi jie nelaukia tiesos įrodymo (Korano)? Tą dieną, kai atėjo tiesos įrodymas, žmonės, kurie anksčiau jį ignoravo, tarė: „Iš tiesų, mūsų Viešpaties pasiuntiniai atėjo atnešdami tiesą. Tad ar yra mums užtarėjas, kuris mums padėtų arba kad mes sugrįžtume (į pasaulį), idant darytume gerus darbus, kitaip nei darėme anksčiau?“ Jie iš tikrųjų pakenkė sau, ir tai, ką sukūrė anksčiau, iš jų išnyko.

اِنَّ رَبَّكُمُ اللّٰهُ الَّذِيْ خَلَقَ السَّمٰوٰتِ وَالْاَرْضَ فِيْ سِتَّةِ اَيَّامٍ ثُمَّ اسْتَوٰى عَلَى الْعَرْشِۗ يُغْشِى الَّيْلَ النَّهَارَ يَطْلُبُهٗ حَثِيْثًاۙ وَّالشَّمْسَ وَالْقَمَرَ وَالنُّجُوْمَ مُسَخَّرٰتٍۢ بِاَمْرِهٖٓ ۙاَلَا لَهُ الْخَلْقُ وَالْاَمْرُۗ تَبٰرَكَ اللّٰهُ رَبُّ الْعٰلَمِيْنَ

inna rabbakumullāhul-lażī khalaqas-samāwāti wal-arḍa fī sittati ayyāmin ṡummastawā ‘alal-‘arsy(i), yugsyil-lailan-nahāra yaṭlubuhū ḥaṡīṡā(n), wasy-syamsa wal-qamara wan-nujūma musakhkharātim bi'amrih(ī), alā lahul-khalqu wal-amr(u), tabārakallāhu rabbul-‘ālamīn(a).

Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Alachas, kuris per šešis amžius sukūrė dangų ir žemę, o paskui gyveno Arše. Jis uždarė naktį dienai, kuri greitai sekė. (Jis sukūrė) saulę, mėnulį ir žvaigždes, pavaldžias Jo įsakymams. Atminkite! Visi kūriniai ir reikalai yra Jo teisė. Garbė Alachui, visų pasaulių Viešpačiui.

اُدْعُوْا رَبَّكُمْ تَضَرُّعًا وَّخُفْيَةً ۗاِنَّهٗ لَا يُحِبُّ الْمُعْتَدِيْنَۚ

ud‘ū rabbakum taḍarru‘aw wa khufūyah(tan), innahū lā yuḥibbul-mu‘tadīn(a).

Melskitės savo Dievui nuolankia širdimi ir švelniu balsu. Iš tiesų, Jam nepatinka tie, kurie peržengia ribas.

وَلَا تُفْسِدُوْا فِى الْاَرْضِ بَعْدَ اِصْلَاحِهَا وَادْعُوْهُ خَوْفًا وَّطَمَعًاۗ اِنَّ رَحْمَتَ اللّٰهِ قَرِيْبٌ مِّنَ الْمُحْسِنِيْنَ

wa lā tufsidū fil-arḍi ba‘da iṣlāḥihā wad‘ūhu khaufaw wa ṭama‘ā(n), inna raḥmatallāhi qarībum minal-muḥsinīn(a).

Ir nedarykite žalos žemei po to, kai ji buvo (sukurta) gerai. Melskitės Jam su baime ir viltimi. Iš tiesų, Alacho gailestingumas yra labai arti tų, kurie daro gera.

وَهُوَ الَّذِيْ يُرْسِلُ الرِّيٰحَ بُشْرًاۢ بَيْنَ يَدَيْ رَحْمَتِهٖۗ حَتّٰٓى اِذَآ اَقَلَّتْ سَحَابًا ثِقَالًا سُقْنٰهُ لِبَلَدٍ مَّيِّتٍ فَاَنْزَلْنَا بِهِ الْمَاۤءَ فَاَخْرَجْنَا بِهٖ مِنْ كُلِّ الثَّمَرٰتِۗ كَذٰلِكَ نُخْرِجُ الْمَوْتٰى لَعَلَّكُمْ تَذَكَّرُوْنَ

wa huwal-lażī yursilur-riyāḥa busyram baina yadai raḥmatih(ī), ḥattā iżā aqallat saḥāban ṡiqālan suqnāhu libaladim mayyitin fa anzalnā bihil-mā'a fa akhrajnā bihī min kulliṡ-ṡamarāt(i), każālika nukhrijul-mautā la‘allakum tażakkarūn(a).

Tai Jis pučia vėją kaip gerosios naujienos nešėją, prieš atėjant Savo gailestingumui (lietui), kad, kai vėjas atneša debesis, Mes juos nuvarytume į nederlingą vietovę, o tada siųstume toje vietovėje lietų. Tada su tuo lietumi Mes užauginame įvairių rūšių vaisių. Štai kaip Mes prikeliame mirusiuosius, tikimės, kad išmoksite pamoką.

وَالْبَلَدُ الطَّيِّبُ يَخْرُجُ نَبَاتُهٗ بِاِذْنِ رَبِّهٖۚ وَالَّذِيْ خَبُثَ لَا يَخْرُجُ اِلَّا نَكِدًاۗ كَذٰلِكَ نُصَرِّفُ الْاٰيٰتِ لِقَوْمٍ يَّشْكُرُوْنَ ࣖ

wal-baladuṭ-ṭayyibu yakhruju nabātuhū bi'iżni rabbih(ī), wal-lażī khabuṡa lā yakhruju illā nakidā(n), każālika nuṣarriful-āyāti liqaumiy yasykurūn(a).

Ir žemė gera, augalai vešliai auga su Dievo leidimu; o skurdžioje dirvoje derlius, kuris auga, vysta. Taip Mes vėl ir vėl aiškiname (Savo didybės) ženklus tiems, kurie yra dėkingi.

لَقَدْ اَرْسَلْنَا نُوْحًا اِلٰى قَوْمِهٖ فَقَالَ يٰقَوْمِ اعْبُدُوا اللّٰهَ مَا لَكُمْ مِّنْ اِلٰهٍ غَيْرُهٗۗ اِنِّيْٓ اَخَافُ عَلَيْكُمْ عَذَابَ يَوْمٍ عَظِيْمٍ

laqad arsalnā nūḥan ilā qaumihī fa qāla yā qaumi‘budullāha mā lakum min ilāhin gairuh(ū), innī akhāfu ‘alaikum ‘ażāba yaumin ‘aẓīm(in).

Iš tiesų, Mes pasiuntėme Nojų pas jo tautą, o jis tarė: „O mano tauta! Garbinkite Allahą! Nėra jums kito dievo, išskyrus Jį. Iš tiesų, bijau, kad siaubingą dieną (apskritimo dieną) jus kankins bausmė.“

قَالَ الْمَلَاُ مِنْ قَوْمِهٖٓ اِنَّا لَنَرٰىكَ فِيْ ضَلٰلٍ مُّبِيْنٍ

qālal mala'u min qaumihī innā lanarāka fī ḍalālim mubīn(in).

Jo tautos vadai tarė: „Iš tiesų matome, kad jūs akivaizdžiai klystate.“

قَالَ يٰقَوْمِ لَيْسَ بِيْ ضَلٰلَةٌ وَّلٰكِنِّيْ رَسُوْلٌ مِّنْ رَّبِّ الْعٰلَمِيْنَ

qāla yā qaumi laisa bī ḍalālatuw wa lākinnī rasūlum mir rabbil-‘ālamīn(a).

Jis (Nojus) atsakė: „O mano tauta! Aš nesu paklydęs, bet esu visų pasaulių Viešpaties Pasiuntinys.“

اُبَلِّغُكُمْ رِسٰلٰتِ رَبِّيْ وَاَنْصَحُ لَكُمْ وَاَعْلَمُ مِنَ اللّٰهِ مَا لَا تَعْلَمُوْنَ

uballigukum risālāti rabbī wa anṣaḥu lakum wa a‘lamu minallāhi mā lā ta‘lamūn(a).

Aš perduodu jums savo Viešpaties žinią, duodu jums patarimų ir žinau iš Alacho tai, ko jūs nežinote.“

اَوَعَجِبْتُمْ اَنْ جَاۤءَكُمْ ذِكْرٌ مِّنْ رَّبِّكُمْ عَلٰى رَجُلٍ مِّنْكُمْ لِيُنْذِرَكُمْ وَلِتَتَّقُوْا وَلَعَلَّكُمْ تُرْحَمُوْنَ

awa‘ajibtum an jā'akum żikrum mir rabbikum ‘alā rajulim minkum liyunżirakum wa litattaqū wa la‘allakum turḥamūn(a).

Ir ar stebitės, kad jūsų Viešpats per žmogų iš jūsų pačių atėjo priminimas, kad jus įspėtų, kad taptumėte dievobaimingi ir kad sulauktumėte gailestingumo?

فَكَذَّبُوْهُ فَاَنْجَيْنٰهُ وَالَّذِيْنَ مَعَهٗ فِى الْفُلْكِ وَاَغْرَقْنَا الَّذِيْنَ كَذَّبُوْا بِاٰيٰتِنَاۗ اِنَّهُمْ كَانُوْا قَوْمًا عَمِيْنَ ࣖ

fa każżabūhu fa anjaināhu wal-lażīna ma‘ahū fil-fulki wa agraqnal-lażīna każżabū bi'āyātinā, innahum kānū qauman ‘amīn(a).

Taigi jie jo (Nojaus) neigė. Tada Mes išgelbėjome jį ir tuos, kurie buvo su juo laive. Mes paskandiname tuos, kurie neigia Mūsų eilutes. Iš tiesų, jie yra akli (jų širdies akys).

۞ وَاِلٰى عَادٍ اَخَاهُمْ هُوْدًاۗ قَالَ يٰقَوْمِ اعْبُدُوا اللّٰهَ مَا لَكُمْ مِّنْ اِلٰهٍ غَيْرُهٗۗ اَفَلَا تَتَّقُوْنَ

wa ilā ‘ādin akhāḥum hūdā(n), qāla yā qaumi‘budullāha mā lakum min ilāhin gairuh(ū), afalā tattaqūn(a).

Ir Ado žmonėms (Mes pasiuntėme) Hudą, jų brolį. Jis tarė: „O mano žmonės! Garbinkite Allahą! Jums nėra kito dievo (garbinimo), tik Jis. Tad kodėl jūs nebijote Allah?“

قَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖٓ اِنَّا لَنَرٰىكَ فِيْ سَفَاهَةٍ وَّاِنَّا لَنَظُنُّكَ مِنَ الْكٰذِبِيْنَ

qālal-mala'ul-lażīna kafarū min qaumihī innā lanarāka fī safāhatiw wa innā lanaẓunnuka minal-kāżibīn(a).

Netikinčiųjų iš jo tautos vadovai tarė: „Iš tiesų, mes laikome jus visiškai pamišusiais ir manome, kad esate tarp tų, kurie meluoja.“

قَالَ يٰقَوْمِ لَيْسَ بِيْ سَفَاهَةٌ وَّلٰكِنِّيْ رَسُوْلٌ مِّنْ رَّبِّ الْعٰلَمِيْنَ

qāla yā qaumi laisa bī safāhatuw wa lākinnī rasūlum mir rabbil-‘ālamīn(a).

Jis (Hudas) atsakė: „O mano žmonės! Ne tai, kad aš išprotėjau, bet aš esu visų pasaulių Viešpaties Pasiuntinys.“

اُبَلِّغُكُمْ رِسٰلٰتِ رَبِّيْ وَاَنَا۠ لَكُمْ نَاصِحٌ اَمِيْنٌ

uballigukum risālāti rabbī wa ana lakum nāṣiḥun amīn(un).

Perduodu jums savo Viešpaties žinią ir duodu jums patikimą patarimą.

اَوَعَجِبْتُمْ اَنْ جَاۤءَكُمْ ذِكْرٌ مِّنْ رَّبِّكُمْ عَلٰى رَجُلٍ مِّنْكُمْ لِيُنْذِرَكُمْۗ وَاذْكُرُوْٓا اِذْ جَعَلَكُمْ خُلَفَاۤءَ مِنْۢ بَعْدِ قَوْمِ نُوْحٍ وَّزَادَكُمْ فِى الْخَلْقِ بَصْۣطَةً ۚفَاذْكُرُوْٓا اٰلَاۤءَ اللّٰهِ لَعَلَّكُمْ تُفْلِحُوْنَ

awa‘ajibtum an jā'akum żikrum mir rabbikum ‘alā rajulim minkum liyunżirakum, ważkurū iż ja‘alakum khulafā'a mim ba‘di qaumi nūḥiw wa zādakum fil-khalqi basṭah(tan), fażkurū ālā'allāhi la‘allakum tufliḥūn(a).

Ir ar stebitės, kad jums atėjo priminimas iš jūsų Viešpaties per žmogų iš jūsų pačių, kad jus įspėtų? Prisiminkite, kaip Jis padarė jus įpėdiniais po Nojaus tautos ir suteikė jums pirmenybę jėga ir ūgiu. Tad prisiminkite Alacho malones, kad jums pasisektų.

قَالُوْٓا اَجِئْتَنَا لِنَعْبُدَ اللّٰهَ وَحْدَهٗ وَنَذَرَ مَا كَانَ يَعْبُدُ اٰبَاۤؤُنَاۚ فَأْتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ اِنْ كُنْتَ مِنَ الصّٰدِقِيْنَ

qālū aji'tanā lina‘budallāha waḥdahū wa nażara mā kāna ya‘budu ābā'unā, fa'tinā bimā ta‘idunā in kunta minaṣ ṣādiqīn(a).

Jie tarė: „Ar atėjote pas mus garbinti vien Allahą ir palikti tai, ką garbino mūsų protėviai? Tad įrodykite savo grėsmę mums, jei esate teisingi!“

قَالَ قَدْ وَقَعَ عَلَيْكُمْ مِّنْ رَّبِّكُمْ رِجْسٌ وَّغَضَبٌۗ اَتُجَادِلُوْنَنِيْ فِيْٓ اَسْمَاۤءٍ سَمَّيْتُمُوْهَآ اَنْتُمْ وَاٰبَاۤؤُكُمْ مَّا نَزَّلَ اللّٰهُ بِهَا مِنْ سُلْطٰنٍۗ فَانْتَظِرُوْٓا اِنِّيْ مَعَكُمْ مِّنَ الْمُنْتَظِرِيْنَ

qāla qad waqa‘a ‘alaikum mir rabbikum rijsuw wa gaḍab(un), atujādilūnanī fī asmā'in sammaitumūhā antum wa ābā'ukum mā nazzalallāhu bihā min sulṭān(in), fantaẓirū innī ma‘akum minal-muntaẓirīn(a).

Jis (Hudas) atsakė: „Iš tiesų, jus ištiks Dievo neapykanta ir rūstybė. Ar norite ginčytis su manimi dėl vardų (stabų), kuriuos jūs ir jūsų protėviai sukūrėte patys, nors Alachas apie tai neatskleidė informacijos? Jei taip, palaukite! Iš tiesų, aš taip pat esu su jumis tarp tų, kurie laukia.“

فَاَنْجَيْنٰهُ وَالَّذِيْنَ مَعَهٗ بِرَحْمَةٍ مِّنَّا وَقَطَعْنَا دَابِرَ الَّذِيْنَ كَذَّبُوْا بِاٰيٰتِنَا وَمَا كَانُوْا مُؤْمِنِيْنَ ࣖ

fa anjaināhu wal-lażīna ma‘ahū biraḥmatim minnā wa qaṭa‘nā dābiral-lażīna każżabū bi'āyātinā wa mā kānū mu'minīn(a).

Taigi Mes išgelbėjome jį (Hudą) ir tuos, kurie buvo su juo, savo gailestingumu ir sunaikinome iki pat šaknų tuos, kurie neigė Mūsų ženklus. Jie netiki.

وَاِلٰى ثَمُوْدَ اَخَاهُمْ صٰلِحًاۘ قَالَ يٰقَوْمِ اعْبُدُوا اللّٰهَ مَا لَكُمْ مِّنْ اِلٰهٍ غَيْرُهٗۗ قَدْ جَاۤءَتْكُمْ بَيِّنَةٌ مِّنْ رَّبِّكُمْۗ هٰذِهٖ نَاقَةُ اللّٰهِ لَكُمْ اٰيَةً فَذَرُوْهَا تَأْكُلْ فِيْٓ اَرْضِ اللّٰهِ وَلَا تَمَسُّوْهَا بِسُوْۤءٍ فَيَأْخُذَكُمْ عَذَابٌ اَلِيْمٌ

wa ilā ṡamūda akhāhum ṣāliḥā(n), qāla yā qaumi‘budullāha mā lakum min ilāhin gairuh(ū), qad jā'atkum bayyinatum mir rabbikum, hāżihī nāqatullāhi lakum āyatan fa żarūhā ta'kul fī arḍillāhi wa lā tamassūhā bisū'in fa ya'khużakum ‘ażābun alīm(un).

Ir Samudo žmonėms (Mes pasiuntėme) jų brolį Salehą. Jis tarė: „O mano žmonės! Garbinkite Allahą! Jums nėra kito dievo (garbinimo), tik Jis. Iš tiesų, jums atėjo aiškus įrodymas iš jūsų Viešpaties. Ši kupranugarė iš Allah yra ženklas jums. Tegul ji minta Alacho žeme, nekenk jai, nes kitaip kenksite skausmingoms kančioms.“

وَاذْكُرُوْٓا اِذْ جَعَلَكُمْ خُلَفَاۤءَ مِنْۢ بَعْدِ عَادٍ وَّبَوَّاَكُمْ فِى الْاَرْضِ تَتَّخِذُوْنَ مِنْ سُهُوْلِهَا قُصُوْرًا وَّتَنْحِتُوْنَ الْجِبَالَ بُيُوْتًا ۚفَاذْكُرُوْٓا اٰلَاۤءَ اللّٰهِ وَلَا تَعْثَوْا فِى الْاَرْضِ مُفْسِدِيْنَ

ważkurū iż ja‘alakum khulafā'a mim ba‘di ‘ādiw wa bawwa'akum fil-arḍi tattakhiżūna min suhūlihā quṣūraw wa tanḥitūnal-jibāla buyūtā(n), fażkurū ālā'allāhi wa lā ta‘ṡau fil-arḍi mufsidīn(a).

Ir prisiminkite, kaip Jis padarė jus kalifais po Ado žmonių ir apgyvendino jus žemėje. Lygumose statėte rūmus, o kalvose iškalėte juos kaip namus. Tad prisiminkite Alacho palaiminimus ir nedarykite žemėje nelaimės.

قَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ اسْتَكْبَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖ لِلَّذِيْنَ اسْتُضْعِفُوْا لِمَنْ اٰمَنَ مِنْهُمْ اَتَعْلَمُوْنَ اَنَّ صٰلِحًا مُّرْسَلٌ مِّنْ رَّبِّهٖۗ قَالُوْٓا اِنَّا بِمَآ اُرْسِلَ بِهٖ مُؤْمِنُوْنَ

qālal-mala'ul-lażīnastakbarū min qaumihī lil-lażīnastuḍ‘ifū liman āmana minhum ata‘lamūna anna ṣāliḥam mursalum mir rabbih(ī), qālū innā bimā ursila bihī mu'minūn(a).

Arogantiški vadai tarė tiems, kurie buvo laikomi silpnais, būtent tiems, kurie buvo tikėję savo tautoje: „Ar žinote, kad Saleh yra savo Viešpaties pasiuntinys?“ Jie atsakė: „Iš tiesų, mes tikime tuo, ką jis pasakė.“

قَالَ الَّذِيْنَ اسْتَكْبَرُوْٓا اِنَّا بِالَّذِيْٓ اٰمَنْتُمْ بِهٖ كٰفِرُوْنَ

qālal-lażīnastakbarū innā bil-lażī āmantum bihī kāfirūn(a).

Tie, kurie giriasi, sako: „Iš tiesų mes neigiame tai, kuo jūs tikite“.

فَعَقَرُوا النَّاقَةَ وَعَتَوْا عَنْ اَمْرِ رَبِّهِمْ وَقَالُوْا يٰصٰلِحُ ائْتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ اِنْ كُنْتَ مِنَ الْمُرْسَلِيْنَ

fa ‘aqarun-nāqata wa ‘atau ‘an amri rabbihim wa qālū yā ṣāliḥu'tinā bimā ta‘idunā in kunta minal-mursalīn(a).

Tada jie paskerdė kupranugarinę patelę ir elgėsi arogantiškai prieš savo Viešpaties įsakymą. Jie tarė: „O Saleh! Įrodyk mums savo grasinimą, jei tiesa, kad esi vienas iš pasiuntinių.“

فَاَخَذَتْهُمُ الرَّجْفَةُ فَاَصْبَحُوْا فِيْ دَارِهِمْ جٰثِمِيْنَ

fa akhażathumur-rajfatu fa aṣbaḥū fī dārihim jāṡimīn(a).

Tada juos ištiko žemės drebėjimas, ir jie gulėjo negyvi savo namų griuvėsiuose.

فَتَوَلّٰى عَنْهُمْ وَقَالَ يٰقَوْمِ لَقَدْ اَبْلَغْتُكُمْ رِسَالَةَ رَبِّيْ وَنَصَحْتُ لَكُمْ وَلٰكِنْ لَّا تُحِبُّوْنَ النّٰصِحِيْنَ

fa tawallā ‘anhum wa qāla yā qaumi laqad ablagtukum risālata rabbī wa naṣaḥtu lakum wa lākil lā tuḥibbūnan-nāṣiḥīn(a).

Tada jis (Salehas) juos paliko, sakydamas: „O mano žmonės! Iš tiesų, aš perdaviau jums savo Viešpaties žinią ir patariau jums. Bet jūs nemėgstate žmonių, kurie duoda patarimų.“

وَلُوْطًا اِذْ قَالَ لِقَوْمِهٖٓ اَتَأْتُوْنَ الْفَاحِشَةَ مَا سَبَقَكُمْ بِهَا مِنْ اَحَدٍ مِّنَ الْعٰلَمِيْنَ

wa lūṭan iż qāla liqaumihī ata'tūnal-fāḥisyata mā sabaqakum bihā min aḥadim minal-‘ālamīn(a).

Ir (Mes taip pat pasiuntėme) Lutą, kai jis tarė savo tautai: „Kodėl darote bjaurų darbą, kurio niekas nedarė prieš jus (šiame pasaulyje)?“

اِنَّكُمْ لَتَأْتُوْنَ الرِّجَالَ شَهْوَةً مِّنْ دُوْنِ النِّسَاۤءِۗ بَلْ اَنْتُمْ قَوْمٌ مُّسْرِفُوْنَ

innakum lata'tūnar-rijāla syahwatam min dūnin-nisā'(i), bal antum qaumum musrifūn(a).

Iš tiesų jūs išliejote savo geismą vyrams, o ne moterims. Jūs tikrai esate perdėtai išmintinga tauta.“

وَمَا كَانَ جَوَابَ قَوْمِهٖٓ اِلَّآ اَنْ قَالُوْٓا اَخْرِجُوْهُمْ مِّنْ قَرْيَتِكُمْۚ اِنَّهُمْ اُنَاسٌ يَّتَطَهَّرُوْنَ

wa mā kāna jawāba qaumihī illā an qālū akhrijūhum min qaryatikum, innahum unāsuy yataṭahharūn(a).

Ir jo žmonių atsakymas buvo ne kas kita, kaip tik: „Išvarykite juos (Lutą ir jo pasekėjus) iš savo šalies, tai žmonės, kurie laiko save šventais.“

فَاَنْجَيْنٰهُ وَاَهْلَهٗٓ اِلَّا امْرَاَتَهٗ كَانَتْ مِنَ الْغٰبِرِيْنَ

fa anjaināhu wa ahlahū illamra'atahū kānat minal-gābirīn(a).

Tada Mes išgelbėjome jį ir jo pasekėjus, išskyrus jo žmoną, kuri buvo tarp likusiųjų.

وَاَمْطَرْنَا عَلَيْهِمْ مَّطَرًاۗ فَانْظُرْ كَيْفَ كَانَ عَاقِبَةُ الْمُجْرِمِيْنَ ࣖ

wa amṭarnā ‘alaihim maṭarā(n), fanẓur kaifa kāna ‘āqibatul-mujrimīn(a).

Ir Mes apipylėme juos lietumi (akmenimis). Tad atkreipkite dėmesį į tai, kas nutinka tam, kuris nusideda.

وَاِلٰى مَدْيَنَ اَخَاهُمْ شُعَيْبًاۗ قَالَ يٰقَوْمِ اعْبُدُوا اللّٰهَ مَا لَكُمْ مِّنْ اِلٰهٍ غَيْرُهٗۗ قَدْ جَاۤءَتْكُمْ بَيِّنَةٌ مِّنْ رَّبِّكُمْ فَاَوْفُوا الْكَيْلَ وَالْمِيْزَانَ وَلَا تَبْخَسُوا النَّاسَ اَشْيَاۤءَهُمْ وَلَا تُفْسِدُوْا فِى الْاَرْضِ بَعْدَ اِصْلَاحِهَاۗ ذٰلِكُمْ خَيْرٌ لَّكُمْ اِنْ كُنْتُمْ مُّؤْمِنِيْنَۚ

wa ilā madyana akhāhum syu‘aibā(n), qāla yā qaumi‘budullāha mā lakum min ilāhin gairuh(ū), qad jā'atkum bayyinatum mir rabbikum fa auful-kaila wal-mīzāna wa lā tabkhasun-nāsa asy-yā'ahum wa lā tufsidū fil-arḍi ba‘da iṣlāḥihā, żālikum khairul lakum in kuntum mu'minīn(a).

O Mediano žmonėms Mes (atsiuntėme) Šuaibą, jų brolį. Jis tarė: „O mano žmonės! Garbinkite Allahą. Jums nėra kito dievo, tik Jis. Iš tiesų, iš jūsų Viešpaties atėjo jums aiškūs įrodymai. Tobulinkite matavimus ir svarstykles ir niekam nė kiek nepakenkkite. Nedarykite žalos žemei po to, kai ji buvo gerai (sukurta). Tai geriau jums, jei esate tikintieji.“

وَلَا تَقْعُدُوْا بِكُلِّ صِرَاطٍ تُوْعِدُوْنَ وَتَصُدُّوْنَ عَنْ سَبِيْلِ اللّٰهِ مَنْ اٰمَنَ بِهٖ وَتَبْغُوْنَهَا عِوَجًاۚ وَاذْكُرُوْٓا اِذْ كُنْتُمْ قَلِيْلًا فَكَثَّرَكُمْۖ وَانْظُرُوْا كَيْفَ كَانَ عَاقِبَةُ الْمُفْسِدِيْنَ

wa lā taq‘udū bikulli ṣirāṭin tū‘idūna wa taṣuddūna ‘an sabīlillāhi man āmana bihī wa tabgūnahā ‘iwajā(n), ważkurū iż kuntum qalīlan fa kaṡṡarakum, wanẓurū kaifa kāna ‘āqibatul-mufsidīn(a).

Ir nesėskite ant jokio kelio, gąsdindami ir trukdydami tikintiesiems nuo Alacho kelio ir norėdami jį nukreipti. Atminkite, kai jūsų buvo mažai, tada Alachas jus padaugino. Ir atkreipkite dėmesį į tai, kas nutinka tiems, kurie daro žalą.

وَاِنْ كَانَ طَاۤىِٕفَةٌ مِّنْكُمْ اٰمَنُوْا بِالَّذِيْٓ اُرْسِلْتُ بِهٖ وَطَاۤىِٕفَةٌ لَّمْ يُؤْمِنُوْا فَاصْبِرُوْا حَتّٰى يَحْكُمَ اللّٰهُ بَيْنَنَاۚ وَهُوَ خَيْرُ الْحٰكِمِيْنَ ۔

wa in kāna ṭā'ifatum minkum āmanū bil-lażī ursiltu bihī wa ṭā'ifatul lam tu'minū faṣbirū ḥattā yaḥkumallāhu bainanā, wa huwa khairul-ḥākimīn(a).

Jei tarp jūsų yra grupė, kuri tiki (mokymais), kuriuos siunčiau juos perduoti, ir yra (taip pat) grupė, kuri netiki, būkite kantrūs, kol Alachas nuspręs tarp mūsų. Jis yra geriausias teisėjas.

۞ قَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ اسْتَكْبَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖ لَنُخْرِجَنَّكَ يٰشُعَيْبُ وَالَّذِيْنَ اٰمَنُوْا مَعَكَ مِنْ قَرْيَتِنَآ اَوْ لَتَعُوْدُنَّ فِيْ مِلَّتِنَاۗ قَالَ اَوَلَوْ كُنَّا كٰرِهِيْنَ

qālal-mala'ul-lażīnastakbarū min qaumihī lanukhrijannaka yā syu‘aibu wal-lażīna āmanū ma‘aka min qaryatinā au lata‘ūdunna fī millatinā, qāla awalau kunnā kārihīn(a).

Arogantiški Šuaibų genties vadai tarė: „O Šuaibai! Mes tikrai išvarysime tave ir tikinčiuosius iš mūsų šalies, nebent sugrįši prie mūsų religijos.“ Šuaibas atsakė: „Ar (ketinate mus išvaryti), net jei mums tai nepatinka?

قَدِ افْتَرَيْنَا عَلَى اللّٰهِ كَذِبًا اِنْ عُدْنَا فِيْ مِلَّتِكُمْ بَعْدَ اِذْ نَجّٰىنَا اللّٰهُ مِنْهَاۗ وَمَا يَكُوْنُ لَنَآ اَنْ نَّعُوْدَ فِيْهَآ اِلَّآ اَنْ يَّشَاۤءَ اللّٰهُ رَبُّنَاۗ وَسِعَ رَبُّنَا كُلَّ شَيْءٍ عِلْمًاۗ عَلَى اللّٰهِ تَوَكَّلْنَاۗ رَبَّنَا افْتَحْ بَيْنَنَا وَبَيْنَ قَوْمِنَا بِالْحَقِّ وَاَنْتَ خَيْرُ الْفٰتِحِيْنَ

qadiftarainā ‘alallāhi każiban in ‘udnā fī millatikum ba‘da iż najjānallāhu minhā, wa mā yakūnu lanā an na‘ūda fīhā illā ay yasyā'allāhu rabbunā, wasi‘a rabbunā kulla syai'in ‘ilmā(n), ‘alallāhi tawakkalnā, rabbanaftaḥ bainanā wa baina qauminā bil-ḥaqqi wa anta khairul-fātiḥīn(a).

Iš tiesų, mes būtume išgalvoję didelį melą prieš Alachą, jei grįžtume prie jūsų religijos po to, kai Alachas mus iš jos išgelbėjo. Ir mums nedera grįžti pas Jį, nebent Alachas, mūsų Viešpats, to norėtų. Mūsų Viešpaties žinios apima viską. Tik Alachu mes pasitikime. O mūsų Viešpatie, teisingai teisk tarp mūsų ir mūsų žmonių. Tu esi geriausias sprendimų priėmėjas.“

وَقَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖ لَىِٕنِ اتَّبَعْتُمْ شُعَيْبًا اِنَّكُمْ اِذًا لَّخٰسِرُوْنَ

wa qālal-mala'ul-lażīna kafarū min qaumihī la'inittaba‘tum syu‘aiban innakum iżal lakhāsirūn(a).

Ir jo tautos (Šuaibo) vadai, kurie buvo netikintys, sakė (vienas kitam): „Iš tiesų, jei seksite Šuaibą, jūs tikrai pralaimėsite.“

فَاَخَذَتْهُمُ الرَّجْفَةُ فَاَصْبَحُوْا فِيْ دَارِهِمْ جٰثِمِيْنَۙ

fa akhażathumur-rajfatu fa aṣbaḥū fī dārihim jāṡimīn(a).

Tada juos ištiko žemės drebėjimas, ir jie gulėjo negyvi savo namų griuvėsiuose.

الَّذِيْنَ كَذَّبُوْا شُعَيْبًا كَاَنْ لَّمْ يَغْنَوْا فِيْهَاۚ اَلَّذِيْنَ كَذَّبُوْا شُعَيْبًا كَانُوْا هُمُ الْخٰسِرِيْنَ

al-lażīna każżabū syu‘aiban ka'allam yagnau fīhā, al-lażīna każżabū syu‘aiban kānū humul-khāsirīn(a).

Žmonės, kurie neigė Šuaibą, elgėsi taip, lyg niekada nebūtų gyvenę toje (šalyje). Tie, kurie neigia Šuaibą, pralaimi.

فَتَوَلّٰى عَنْهُمْ وَقَالَ يٰقَوْمِ لَقَدْ اَبْلَغْتُكُمْ رِسٰلٰتِ رَبِّيْ وَنَصَحْتُ لَكُمْۚ فَكَيْفَ اٰسٰى عَلٰى قَوْمٍ كٰفِرِيْنَ ࣖ

fa tawallā ‘anhum wa qāla yā qaumi laqad ablagtukum risālāti rabbī wa naṣaḥtu lakum, fa kaifa āsā ‘alā qaumin kāfirīn(a).

Taigi Šuaibas juos paliko sakydamas: „O mano žmonės! Iš tiesų, aš perdaviau jums savo Viešpaties žinią ir patariau jums. Tad kaip aš liūdėsiu dėl netikinčiųjų?“

وَمَآ اَرْسَلْنَا فِيْ قَرْيَةٍ مِّنْ نَّبِيٍّ اِلَّآ اَخَذْنَآ اَهْلَهَا بِالْبَأْسَاۤءِ وَالضَّرَّاۤءِ لَعَلَّهُمْ يَضَّرَّعُوْنَ

wa mā arsalnā fī qaryatim min nabiyyin illā akhażnā ahlahā bil-ba'sā'i waḍ-ḍarrā'i la‘allahum yaḍḍarra‘ūn(a).

Ir Mes nesiuntėme pranašo į šalį (ir jos gyventojai atmetė tą pranašą), bet sukėlėme jos gyventojams sunkumų ir kančių, kad jie (pasiduotų) nuolankiai.

ثُمَّ بَدَّلْنَا مَكَانَ السَّيِّئَةِ الْحَسَنَةَ حَتّٰى عَفَوْا وَّقَالُوْا قَدْ مَسَّ اٰبَاۤءَنَا الضَّرَّاۤءُ وَالسَّرَّاۤءُ فَاَخَذْنٰهُمْ بَغْتَةً وَّهُمْ لَا يَشْعُرُوْنَ

Ṡumma baddalnā makānas-sayyi'atil-ḥasanata ḥattā ‘afau wa qālū qad massa ābā'anaḍ-ḍarrā'u was-sarrā'u fa akhażnāhum bagtataw wa hum lā yasy‘urūn(a).

Tada Mes pakeitėme kančią malonumu (kad jų palikuonys ir turtas) padidėtų, tada jie tarė: „Iš tiesų, mūsų protėviai patyrė kančią ir malonumą“, todėl Mes staiga, jiems to nesuvokiant, sukėlėme jiems kančią.

وَلَوْ اَنَّ اَهْلَ الْقُرٰٓى اٰمَنُوْا وَاتَّقَوْا لَفَتَحْنَا عَلَيْهِمْ بَرَكٰتٍ مِّنَ السَّمَاۤءِ وَالْاَرْضِ وَلٰكِنْ كَذَّبُوْا فَاَخَذْنٰهُمْ بِمَا كَانُوْا يَكْسِبُوْنَ

wa lau anna ahlal-qurā āmanū wattaqau lafataḥnā ‘alaihim barakātim minas-samā'i wal ardḍi wa lākin każżabū fa akhażnāhum bimā kānū yaksibūn(a).

Jei žemės žmonės būtų tikėję ir būtų buvę pamaldūs, Mes būtume juos apdovanoję dangaus ir žemės palaiminimais, bet jie pasirodė esą melagiai (Mūsų eilutės), todėl Mes juos nubaudėme pagal tai, ką jie padarė.

اَفَاَمِنَ اَهْلُ الْقُرٰٓى اَنْ يَّأْتِيَهُمْ بَأْسُنَا بَيَاتًا وَّهُمْ نَاۤىِٕمُوْنَۗ

afa amina ahlul-qurā ay ya'tiyahum ba'sunā bayātaw wa hum nā'imūn(a).

Tad ar miestų gyventojai jaučiasi saugūs nuo Mūsų bausmės, ateinančios naktį, jiems miegant?

اَوَاَمِنَ اَهْلُ الْقُرٰٓى اَنْ يَّأْتِيَهُمْ بَأْسُنَا ضُحًى وَّهُمْ يَلْعَبُوْنَ

awa amina ahlul-qurā ay ya'tiyahum ba'sunā ḍuḥaw wa hum yal‘abūn(a).

Ar miesto žmonės jaučiasi saugūs nuo Mūsų bausmės, ateinančios rytą, jiems žaidžiant?

اَفَاَمِنُوْا مَكْرَ اللّٰهِۚ فَلَا يَأْمَنُ مَكْرَ اللّٰهِ اِلَّا الْقَوْمُ الْخٰسِرُوْنَ ࣖ

afa aminū makrallāh(i), falā ya'manu makrallāhi illal-qaumul khāsirūn(a).

Ar jie jaučiasi saugūs nuo (netikėtos) Alacho bausmės? Niekas nesijaučia saugus nuo Alacho bausmės, išskyrus pralaimėtojus.

اَوَلَمْ يَهْدِ لِلَّذِيْنَ يَرِثُوْنَ الْاَرْضَ مِنْۢ بَعْدِ اَهْلِهَآ اَنْ لَّوْ نَشَاۤءُ اَصَبْنٰهُمْ بِذُنُوْبِهِمْۚ وَنَطْبَعُ عَلٰى قُلُوْبِهِمْ فَهُمْ لَا يَسْمَعُوْنَ

awalam yahdi lil-lażīna yariṡūnal-arḍa mim ba‘di ahlihā allau nasyā'u aṣabnāhum biżunūbihim, wa naṭba‘u ‘alā qulūbihim fahum lā yasma‘ūn(a).

Argi tiems, kurie paveldi žemę po jos gyventojų, nėra aišku, kad jei panorėtume, Mes tikrai nubaustume juos už jų nuodėmes ir užantspauduotume jų širdis, kad jie negirdėtų (pamokos)?

تِلْكَ الْقُرٰى نَقُصُّ عَلَيْكَ مِنْ اَنْۢبَاۤىِٕهَاۚ وَلَقَدْ جَاۤءَتْهُمْ رُسُلُهُمْ بِالْبَيِّنٰتِۚ فَمَا كَانُوْا لِيُؤْمِنُوْا بِمَا كَذَّبُوْا مِنْ قَبْلُۗ كَذٰلِكَ يَطْبَعُ اللّٰهُ عَلٰى قُلُوْبِ الْكٰفِرِيْنَ

tilkal-qurā naquṣṣu ‘alaika min ambā'ihā, wa laqad jā'athum rusuluhum bil-bayyināt(i), famā kānū liyu'minū bimā każżabū min qabl(u), każālika yaṭba‘ullāhu ‘alā qulūbil-kāfirīn(a).

Tai yra žemės (kurias Mes sunaikinome), Mes papasakojame jums kai kurias jų istorijas. Jų pasiuntiniai iš tikrųjų atėjo pas juos su aiškiais įrodymais. Bet jie netikėjo (taip pat) tuo, ką anksčiau neigė. Taip Alachas užantspauduoja netikinčiųjų širdis.

وَمَا وَجَدْنَا لِاَكْثَرِهِمْ مِّنْ عَهْدٍۚ وَاِنْ وَّجَدْنَآ اَكْثَرَهُمْ لَفٰسِقِيْنَ

wa mā wajadnā li'akṡarihim min ‘ahd(in), wa iw wajadnā akṡarahum lafāsiqīn(a).

Ir mes nematome, kad dauguma jų tesėtų savo pažadus. Vietoj to, mes pastebėjome, kad dauguma jų buvo išties nedori žmonės.

ثُمَّ بَعَثْنَا مِنْۢ بَعْدِهِمْ مُّوْسٰى بِاٰيٰتِنَآ اِلٰى فِرْعَوْنَ وَمَلَا۟ىِٕهٖ فَظَلَمُوْا بِهَاۚ فَانْظُرْ كَيْفَ كَانَ عَاقِبَةُ الْمُفْسِدِيْنَ

Ṡumma ba‘aṡnā mim ba‘dihim mūsā bi'āyātinā ilā fir‘auna wa mala'ihī fa ẓalamū bihā, fanẓur kaifa kāna ‘āqibatul-mufsidīn(a).

Po jų Mes pasiuntėme Mozę su Mūsų įrodymais pas faraoną ir jo tautos vadus, bet jie neigė įrodymus. Tad atkreipkite dėmesį į tai, kas nutinka tiems, kurie daro žalą.

وَقَالَ مُوْسٰى يٰفِرْعَوْنُ اِنِّيْ رَسُوْلٌ مِّنْ رَّبِّ الْعٰلَمِيْنَۙ

wa qāla mūsa yā fir‘aunu innī rasūlum mir rabbil-‘ālamīn(a).

Ir Mūza tarė: „O faraone! Iš tiesų, aš esu visų pasaulių Viešpaties pasiuntinys,

حَقِيْقٌ عَلٰٓى اَنْ لَّآ اَقُوْلَ عَلَى اللّٰهِ اِلَّا الْحَقَّۗ قَدْ جِئْتُكُمْ بِبَيِّنَةٍ مِّنْ رَّبِّكُمْ فَاَرْسِلْ مَعِيَ بَنِيْٓ اِسْرَاۤءِيْلَ ۗ

Ḥaqīqun ‘alā allā aqūla ‘alallāhi illal-ḥaqq(a), qad ji'tukum bibayyinatim mir rabbikum fa arsil ma‘iya banī isrā'īl(a).

Esu įpareigotas sakyti tiesą apie Allahą. Iš tiesų, atėjau pas jus su aiškiais jūsų Viešpaties įrodymais, tad leiskite Izraelio vaikams (eiti) su manimi.“

قَالَ اِنْ كُنْتَ جِئْتَ بِاٰيَةٍ فَأْتِ بِهَآ اِنْ كُنْتَ مِنَ الصّٰدِقِيْنَ

qāla in kunta ji'ta bi'āyatin fa'ti bihā in kunta minaṣ ṣādiqīn(a).

Jis (faraonas) atsakė: „Jei tiesa, kad pateikiate įrodymų, įrodykite, kad esate vienas iš teisingų žmonių.“

فَاَلْقٰى عَصَاهُ فَاِذَا هِيَ ثُعْبَانٌ مُّبِيْنٌ ۖ

fa alqā ‘aṣāhu fa iżā hiya ṡu‘bānum mubīn(un).

Tada (Mozė) sviedė savo lazdą, ir staiga lazda virto tikra didele gyvate.

وَّنَزَعَ يَدَهٗ فَاِذَا هِيَ بَيْضَاۤءُ لِلنّٰظِرِيْنَ ࣖ

wa naza‘a yadahū fa iżā hiya baiḍā'u lin-nāẓirīn(a).

Ir jis ištraukė ranką, ir staiga ji tapo balta (švytinčia) tiems, kurie ją matė.

قَالَ الْمَلَاُ مِنْ قَوْمِ فِرْعَوْنَ اِنَّ هٰذَا لَسٰحِرٌ عَلِيْمٌۙ

qālal-mala'u min qaumi fir‘auna inna hāżā lasāḥirum ‘alīm(un).

Faraonų vadai tarė: „Šis vyras iš tiesų yra sumanus magas,

يُّرِيْدُ اَنْ يُّخْرِجَكُمْ مِّنْ اَرْضِكُمْ ۚ فَمَاذَا تَأْمُرُوْنَ

yurīdu ay yukhrijakum min arḍikum, fa māżā ta'murūn(a).

„Kas nori jus išvaryti iš jūsų žemės?“ (Faraonas tarė): „Tai ką jūs siūlote?“

قَالُوْآ اَرْجِهْ وَاَخَاهُ وَاَرْسِلْ فِى الْمَدَاۤىِٕنِ حٰشِرِيْنَۙ

qālū arjih wa akhāhu wa arsil fil-madā'ini ḥāsyirīn(a).

(Vadai) atsakė: „Sulaikykite (kurį laiką) jį ir jo brolį ir pasiųskite žmones į miestus surinkti (magų),“

يَأْتُوْكَ بِكُلِّ سٰحِرٍ عَلِيْمٍ

ya'tūka bikulli sāḥirin ‘alīm(in).

kad jie atvestų pas tave visus sumanius magus.“

وَجَاۤءَ السَّحَرَةُ فِرْعَوْنَ قَالُوْٓا اِنَّ لَنَا لَاَجْرًا اِنْ كُنَّا نَحْنُ الْغٰلِبِيْنَ

wa jā'as-saḥaratu fir‘auna qālū inna lanā la'ajran in kunnā naḥnul-gālibīn(a).

Ir magai atėjo pas faraoną. Jie klausė: „(Ar) gausime atlygį, jei laimėsime?“

قَالَ نَعَمْ وَاِنَّكُمْ لَمِنَ الْمُقَرَّبِيْنَ

qāla na‘am wa innakum laminal-muqarrabīn(a).

Jis (faraonas) atsakė: „Taip, iš tikrųjų jūs tikriausiai esate tarp tų, kurie yra artimi (man).“

قَالُوْا يٰمُوْسٰٓى اِمَّآ اَنْ تُلْقِيَ وَاِمَّآ اَنْ نَّكُوْنَ نَحْنُ الْمُلْقِيْنَ

qālū yā mūsā immā an tulqiya wa immā an nakūna naḥnul-mulqīn(a).

Jie (magai) tarė: „O Mūza! Ar tu mesi pirmas, ar mes?“

قَالَ اَلْقُوْاۚ فَلَمَّآ اَلْقَوْا سَحَرُوْٓا اَعْيُنَ النَّاسِ وَاسْتَرْهَبُوْهُمْ وَجَاۤءُوْ بِسِحْرٍ عَظِيْمٍ

qāla alqū, falammā alqau saḥarū a‘yunan-nāsi wastarhabūhum wa jā'ū bisiḥrin ‘aẓīm(in).

Jis (Mozė) atsakė: „Mesk (pirmiausia)!“ Taigi, mesdami, jie užbūrė žmonių akis ir juos išgąsdino, nes parodė didelę (nuostabią) magiją.

۞ وَاَوْحَيْنَآ اِلٰى مُوْسٰٓى اَنْ اَلْقِ عَصَاكَۚ فَاِذَا هِيَ تَلْقَفُ مَا يَأْفِكُوْنَۚ

wa auḥainā ilā mūsā an alqi ‘aṣāk(a), fa iżā hiya talqafu mā ya'fikūn(a).

Ir Mes apreiškėme Mozei: „Mesk lazdą!“ Ir staiga jis prarijo visą jų melą.

فَوَقَعَ الْحَقُّ وَبَطَلَ مَا كَانُوْا يَعْمَلُوْنَۚ

fa waqa‘al-ḥaqqu wa baṭala mā kānū ya‘malūn(a).

Tada tiesa buvo įrodyta, ir viskas, ką jie darė, buvo veltui.

فَغُلِبُوْا هُنَالِكَ وَانْقَلَبُوْا صٰغِرِيْنَۚ

fa gulibū hunālika wanqalabū ṣāgirīn(a).

Taigi jie buvo nugalėti toje vietoje ir tapo niekinga tauta.

وَاُلْقِيَ السَّحَرَةُ سٰجِدِيْنَۙ

wa ulqiyas-saḥaratu sājidīn(a).

Ir magai tuojau pat parpuolė ir nusilenkė.

قَالُوْٓا اٰمَنَّا بِرَبِّ الْعٰلَمِيْنَۙ

qālū āmannā birabbil-‘ālamīn(a).

Jie pasakė: „Mes tikime visų pasaulių Viešpačiu,

رَبِّ مُوْسٰى وَهٰرُوْنَ

rabbi mūsā wa hārūn(a).

(būtent) Mozės ir Aarono Viešpats.“

قَالَ فِرْعَوْنُ اٰمَنْتُمْ بِهٖ قَبْلَ اَنْ اٰذَنَ لَكُمْۚ اِنَّ هٰذَا لَمَكْرٌ مَّكَرْتُمُوْهُ فِى الْمَدِيْنَةِ لِتُخْرِجُوْا مِنْهَآ اَهْلَهَاۚ فَسَوْفَ تَعْلَمُوْنَ

qāla fir‘aunu āmantum bihī qabla an āżana lakum, inna hāżā lamakrum makartumūhu fil-madīnati litukhrijū minhā ahlahā, fa saufa ta‘lamūn(a).

Faraonas tarė: „Kodėl jūs juo tikite, kol aš jums neduodu leidimo? Iš tiesų, tai yra jūsų planas šiame mieste, kad išvarytumėte jo gyventojus. Vėliau jūs sužinosite (savo veiksmų pasekmes).“

لَاُقَطِّعَنَّ اَيْدِيَكُمْ وَاَرْجُلَكُمْ مِّنْ خِلَافٍ ثُمَّ لَاُصَلِّبَنَّكُمْ اَجْمَعِيْنَ

la'uqaṭṭi‘anna aidiyakum wa arjulakum min khilāfin ṡumma la'uṣallibannakum ajma‘īn(a).

Aš būtinai nukirsiu jums rankas ir kojas kryžmai (dešinę ranką ir kairę koją arba atvirkščiai), o tada jus visus nukryžiuosiu.“

قَالُوْٓا اِنَّآ اِلٰى رَبِّنَا مُنْقَلِبُوْنَۙ

qālū innā ilā rabbinā munqalibūn(a).

Jie (magai) atsakė: „Iš tiesų mes sugrįšime pas savo Viešpatį.“

وَمَا تَنْقِمُ مِنَّآ اِلَّآ اَنْ اٰمَنَّا بِاٰيٰتِ رَبِّنَا لَمَّا جَاۤءَتْنَا ۗرَبَّنَآ اَفْرِغْ عَلَيْنَا صَبْرًا وَّتَوَفَّنَا مُسْلِمِيْنَ ࣖ

wa mā tanqimu minnā illā an āmannā bi'āyāti rabbinā lammā jā'atnā, rabanā afrig ‘alainā ṣabraw wa tawaffanā muslimīn(a).

Ir Tu mums atkeršai ne todėl, kad mes patikėjome mūsų Viešpaties eilutėmis, kai jos atėjo pas mus.“ (Jie meldėsi): „Mūsų Viešpatie, suteik mums kantrybės ir mirk kaip musulmonai (atsiduodami Tau).“

وَقَالَ الْمَلَاُ مِنْ قَوْمِ فِرْعَوْنَ اَتَذَرُ مُوْسٰى وَقَوْمَهٗ لِيُفْسِدُوْا فِى الْاَرْضِ وَيَذَرَكَ وَاٰلِهَتَكَۗ قَالَ سَنُقَتِّلُ اَبْنَاۤءَهُمْ وَنَسْتَحْيٖ نِسَاۤءَهُمْۚ وَاِنَّا فَوْقَهُمْ قٰهِرُوْنَ

wa qālal-mala'u min qaumi fir‘auna atażaru mūsā wa qaumahū liyufsidū fil-arḍi wa yażaraka wa ālihatak(a), qāla sanuqattilu abnā'ahum wa nastaḥyī nisā'ahum, wa innā fauqahum qāhirūn(a).

Ir faraono žmonių vadai tarė: „Ar jūs leisite Mozei ir jo žmonėms siautėti šioje žemėje (Egipte) ir palikti jus bei jūsų dievus?“ (Faraonas) atsakė: „Mes nužudysime jų sūnus ir paliksime jų dukteris gyvas, ir iš tiesų mes turime visišką valdžią joms.“

قَالَ مُوْسٰى لِقَوْمِهِ اسْتَعِيْنُوْا بِاللّٰهِ وَاصْبِرُوْاۚ اِنَّ الْاَرْضَ لِلّٰهِ ۗيُوْرِثُهَا مَنْ يَّشَاۤءُ مِنْ عِبَادِهٖۗ وَالْعَاقِبَةُ لِلْمُتَّقِيْنَ

qāla mūsā liqaumihista‘īnū billāhi waṣbirū, innal-arḍa lillāh(i), yūriṡuhā may yasyā'u min ‘ibādih(ī), wal-‘āqibatu lil-muttaqīn(a).

Mozė tarė savo žmonėms: „Prašykite Alacho pagalbos ir būkite kantrūs. Iš tiesų (ši) žemė priklauso Alachui; Jis paveldės ją tam, kuriam panorės iš savo tarnų. Ir (geras) galas skirtas tiems, kurie yra pamaldūs.“

قَالُوْٓا اُوْذِيْنَا مِنْ قَبْلِ اَنْ تَأْتِيَنَا وَمِنْۢ بَعْدِ مَا جِئْتَنَا ۗقَالَ عَسٰى رَبُّكُمْ اَنْ يُّهْلِكَ عَدُوَّكُمْ وَيَسْتَخْلِفَكُمْ فِى الْاَرْضِ فَيَنْظُرَ كَيْفَ تَعْمَلُوْنَ ࣖ

qālū ūżīnā min qabli an ta'tiyanā wa mim ba‘di mā ji'tanā, qāla ‘asā rabbukum ay yuhlika ‘aduwwakum wa yastakhlifakum fil-arḍi fa yanẓura kaifa ta‘malūn(a).

Jie (Mozės žmonės) tarė: „Mes buvome engiami (faraono) prieš tau ateinant pas mus ir po to, kai atėjai.“ (Mozė) atsakė: „Tikiuosi, kad tavo Viešpats sunaikins tavo priešus ir padarys tave kalifu žemėje; tada Jis pamatys, kaip tu elgiesi.“

وَلَقَدْ اَخَذْنَآ اٰلَ فِرْعَوْنَ بِالسِّنِيْنَ وَنَقْصٍ مِّنَ الثَّمَرٰتِ لَعَلَّهُمْ يَذَّكَّرُوْنَ

wa laqad akhażnā āla fir‘auna bis-sinīna wa naqṣim minaṡ-ṡamarāti la‘allahum yażżakkarūn(a).

Ir iš tiesų, Mes nubaudėme faraoną ir jo žmones, (sukeldami) daugelį sausros ir vaisių trūkumo metų, kad jie pasimokytų.

فَاِذَا جَاۤءَتْهُمُ الْحَسَنَةُ قَالُوْا لَنَا هٰذِهٖ ۚوَاِنْ تُصِبْهُمْ سَيِّئَةٌ يَّطَّيَّرُوْا بِمُوْسٰى وَمَنْ مَّعَهٗۗ اَلَآ اِنَّمَا طٰۤىِٕرُهُمْ عِنْدَ اللّٰهِ وَلٰكِنَّ اَكْثَرَهُمْ لَا يَعْلَمُوْنَ

fa iżā jā'athumul-ḥasanatu qālū lanā hāżihī, wa in tuṣibhum sayyi'atuy yaṭṭayyarū bimūsā wa mam ma‘ah(ū), alā innamā ṭā'iruhum ‘indallāhi wa lākinna aksṡarahum lā ya‘lamūn(a).

Kai juos aplanko gerovė, jie sako: „Tai mūsų (pastangų) dėka.“ O jei jie patekdavo į bėdą, dėl nelaimės kaltindavo Mozę ir jo pasekėjus. Jie žino, kad jų likimas yra Alacho rankose, bet dauguma jų to nežino.

وَقَالُوْا مَهْمَا تَأْتِنَا بِهٖ مِنْ اٰيَةٍ لِّتَسْحَرَنَا بِهَاۙ فَمَا نَحْنُ لَكَ بِمُؤْمِنِيْنَ

wa qālū mahmā ta'tinā bihī min āyatil litasḥaranā bihā, famā naḥnu laka bimu'minīn(a).

Ir jie tarė (Mozei): „Kad ir kokius įrodymus mums pateiktum, kad mus užkerėtum, mes tavimi netikėsime.“

فَاَرْسَلْنَا عَلَيْهِمُ الطُّوْفَانَ وَالْجَرَادَ وَالْقُمَّلَ وَالضَّفَادِعَ وَالدَّمَ اٰيٰتٍ مُّفَصَّلٰتٍۗ فَاسْتَكْبَرُوْا وَكَانُوْا قَوْمًا مُّجْرِمِيْنَ

fa arsalnā ‘alaihimuṭ-ṭūfāna wal-jarāda wal-qummala waḍ-ḍafādi‘a wad-dama āyātim mufaṣṣalāt(in), fastakbarū wa kānū qaumam mujrimīn(a).

Taigi Mes siuntėme jiems audras, skėrius, utėles, varles ir kraują (geriamasis vanduo pavirto krauju) kaip aiškius ženklus, bet jie liko arogantiški ir buvo nuodėminga tauta.

وَلَمَّا وَقَعَ عَلَيْهِمُ الرِّجْزُ قَالُوْا يٰمُوْسَى ادْعُ لَنَا رَبَّكَ بِمَا عَهِدَ عِنْدَكَۚ لَىِٕنْ كَشَفْتَ عَنَّا الرِّجْزَ لَنُؤْمِنَنَّ لَكَ وَلَنُرْسِلَنَّ مَعَكَ بَنِيْٓ اِسْرَاۤءِيْلَ ۚ

wa lammā waqa‘a ‘alihimur-rijzu qālū yā mūsad‘u lanā rabbaka bimā ‘ahida ‘indak(a), la'in kasyafta ‘annar-rijza lanu'minanna laka wa lanursilanna ma‘aka banī isrā'īl(a).

Ir kai juos ištiko bausmė (kuri buvo paaiškinta), jie tarė: „O Mūza! Melsk už mus savo Viešpaties pagal Jo tau duotą pažadą. Jei galėsi pašalinti šią bausmę nuo mūsų, mes tikrai tavimi patikėsime ir tikrai leisime Izraelio vaikams eiti su tavimi.“

فَلَمَّا كَشَفْنَا عَنْهُمُ الرِّجْزَ اِلٰٓى اَجَلٍ هُمْ بَالِغُوْهُ اِذَا هُمْ يَنْكُثُوْنَ

falammā kasyafnā ‘anhumur-rijza ilā ajalin hum bāligūhu iżā hum yankuṡūn(a).

Bet kai Mes nuėmėme nuo jų bausmę iki nustatyto laiko, kurį jie turėjo įvykdyti, jie sulaužė savo pažadą.

فَانْتَقَمْنَا مِنْهُمْ فَاَغْرَقْنٰهُمْ فِى الْيَمِّ بِاَنَّهُمْ كَذَّبُوْا بِاٰيٰتِنَا وَكَانُوْا عَنْهَا غٰفِلِيْنَ

fantaqamnā minhum fa agraqnāhum fil-yammi bi'annahum każżabū bi'āyātinā wa kānū ‘anhā gāfilīn(a).

Taigi, Mes nubaudėme kai kuriuos iš jų, o paskui paskandinome juos jūroje, nes jie neigė Mūsų ženklus ir nekreipė dėmesio į Mūsų ženklus.

وَاَوْرَثْنَا الْقَوْمَ الَّذِيْنَ كَانُوْا يُسْتَضْعَفُوْنَ مَشَارِقَ الْاَرْضِ وَمَغَارِبَهَا الَّتِيْ بٰرَكْنَا فِيْهَاۗ وَتَمَّتْ كَلِمَتُ رَبِّكَ الْحُسْنٰى عَلٰى بَنِيْٓ اِسْرَاۤءِيْلَۙ بِمَا صَبَرُوْاۗ وَدَمَّرْنَا مَا كَانَ يَصْنَعُ فِرْعَوْنُ وَقَوْمُهٗ وَمَا كَانُوْا يَعْرِشُوْنَ

wa auraṡnal-qaumal-lażīna kānū yustaḍ‘afūna masyāriqal-arḍi wa magāribahal-latī bāraknā fīhā, wa tammat kalimatu rabbikal-ḥusnā ‘alā banī isrā'īl(a), bimā ṣabarū, wa dammarnā mā kāna yaṣna‘u fir‘aunu wa qaumuhū wa mā kānū ya‘risyūn(a).

Ir Mes palikome engiamiesiems žmonėms rytines ir vakarines žemės dalis, kurias buvome palaiminę. Ir jūsų gerojo Viešpaties žodis išsipildė (kaip pažadas) Izraelio vaikams dėl jų kantrybės. Ir Mes sunaikinome tai, ką sukūrė faraonas ir jo žmonės ir ką jie pastatė.

وَجَاوَزْنَا بِبَنِيْٓ اِسْرَاۤءِيْلَ الْبَحْرَ فَاَتَوْا عَلٰى قَوْمٍ يَّعْكُفُوْنَ عَلٰٓى اَصْنَامٍ لَّهُمْ ۚقَالُوْا يٰمُوْسَى اجْعَلْ لَّنَآ اِلٰهًا كَمَا لَهُمْ اٰلِهَةٌ ۗقَالَ اِنَّكُمْ قَوْمٌ تَجْهَلُوْنَ

wa jāwaznā bibanī isrā'īlal-baḥra fa atau ‘alā qaumiy ya‘kufūna ‘alā aṣnāmil lahum, qālū yā mūsaj‘al lanā ilāhan kamā lahum ālihah(tun), qāla innakum qaumun tajhalūn(a).

Ir Mes išgelbėjome Izraelio vaikus per tą jūrą (šiaurinę Raudonosios jūros dalį). Kai jie atėjo pas žmones, kurie toliau garbino stabus, jie (Izraelio vaikai) tarė: „O Moze! Sukurk mums dievą (stabą), nes jie turi kelis dievus (stabus).“ (Mozė) atsakė: „Iš tiesų, jūs esate kvaili žmonės.“

اِنَّ هٰٓؤُلَاۤءِ مُتَبَّرٌ مَّا هُمْ فِيْهِ وَبٰطِلٌ مَّا كَانُوْا يَعْمَلُوْنَ

inna hā'ulā'i mutabbarum mā hum fīhi wa bāṭilum mā kānū ya‘malūn(a).

Iš tiesų, jie bus sunaikinti (dėl savo įsitikinimų), ir tai, ką jie padarė, bus veltui.

قَالَ اَغَيْرَ اللّٰهِ اَبْغِيْكُمْ اِلٰهًا وَّهُوَ فَضَّلَكُمْ عَلَى الْعٰلَمِيْنَ

qāla agairallāhi abgīkum ilāhaw wa huwa faḍḍalakum ‘alal-‘ālamīn(a).

Jis (Mozė) tarė: „Ar man tinka ieškoti jums kito dievo, o ne Alachą, net jei Jis yra tas, kuris jus iškėlė aukščiau už visus žmones (tuo metu)?“

وَاِذْ اَنْجَيْنٰكُمْ مِّنْ اٰلِ فِرْعَوْنَ يَسُوْمُوْنَكُمْ سُوْۤءَ الْعَذَابِۚ يُقَتِّلُوْنَ اَبْنَاۤءَكُمْ وَيَسْتَحْيُوْنَ نِسَاۤءَكُمْۗ وَفِيْ ذٰلِكُمْ بَلَاۤءٌ مِّنْ رَّبِّكُمْ عَظِيْمٌ ࣖ

wa iż anjainākum min āli fir‘auna yasūmūnakum sū'al-‘ażāb(i), yuqattilūna abnā'akum wa yastaḥyūna nisā'akum wa fī żālikum balā'um mir rabbikum ‘aẓīm(un).

Ir (atminkite, o Izraelio vaikai), kai Mes išgelbėjome jus nuo (faraono) ir jo žmonių, kurie jus kankino, jie nužudė jūsų sūnus ir pasigailėjo jūsų dukterų gyvybių. Ir tokiu atveju tai yra didelis išbandymas iš jūsų Viešpaties.

۞ وَوٰعَدْنَا مُوْسٰى ثَلٰثِيْنَ لَيْلَةً وَّاَتْمَمْنٰهَا بِعَشْرٍ فَتَمَّ مِيْقَاتُ رَبِّهٖٓ اَرْبَعِيْنَ لَيْلَةً ۚوَقَالَ مُوْسٰى لِاَخِيْهِ هٰرُوْنَ اخْلُفْنِيْ فِيْ قَوْمِيْ وَاَصْلِحْ وَلَا تَتَّبِعْ سَبِيْلَ الْمُفْسِدِيْنَ

wa wā‘adnā mūsā ṡalāṡīna lailataw wa atmamnāhā bi‘asyrin fa tamma mīqātu rabbihī arba‘īna lailah(tan), wa qāla mūsā li'akhīhi hārūnakhlufnī fī qaumī wa aṣliḥ wa lā tattabi‘ sabīlal-mufsidīn(a).

Ir Mes pažadėjome Mozei (duodami Torą) trisdešimt naktų, ir papildėme naktų skaičių dešimčia (papildomai naktimis), taigi laikas, kurį Dievas buvo paskyręs keturiasdešimt naktų, buvo tobulas. Ir Mozė tarė savo broliui (būtent) Harūnui: „Pakeisk mane (vadovaujant) mano tautai ir tobulėk (sau ir savo tautą), ir nesek tų, kurie daro bloga, keliu.“

وَلَمَّا جَاۤءَ مُوْسٰى لِمِيْقَاتِنَا وَكَلَّمَهٗ رَبُّهٗۙ قَالَ رَبِّ اَرِنِيْٓ اَنْظُرْ اِلَيْكَۗ قَالَ لَنْ تَرٰىنِيْ وَلٰكِنِ انْظُرْ اِلَى الْجَبَلِ فَاِنِ اسْتَقَرَّ مَكَانَهٗ فَسَوْفَ تَرٰىنِيْۚ فَلَمَّا تَجَلّٰى رَبُّهٗ لِلْجَبَلِ جَعَلَهٗ دَكًّا وَّخَرَّ مُوْسٰى صَعِقًاۚ فَلَمَّآ اَفَاقَ قَالَ سُبْحٰنَكَ تُبْتُ اِلَيْكَ وَاَنَا۠ اَوَّلُ الْمُؤْمِنِيْنَ

wa lammā jā'a mūsā limīqātinā wa kallamahū rabbuh(ū), qāla rabbi arinī anẓur ilaik(a), qāla lan tarānī wa lākininẓur ilal-jabali fa inistaqarra makānahū fa saufa tarānī, falammā tajallā rabbuhū lil-jabali ja‘alahū dakkaw wa kharra mūsā ṣa‘iqā(n), falammā afāqa qāla subḥānaka tubtu ilaika wa ana awwalul-mu'minīn(a).

Ir kai Mozė atėjo pas (munajat) Mūsų nustatytu laiku ir Dievas kalbėjo (tiesiogiai) su juo, (Mozė) tarė: „O mano Viešpatie, pasirodyk (man), kad galėčiau Tave pamatyti.“ (Alachas) tarė: „Tu (negalėsi) Manęs pamatyti, bet pažvelk į kalną, jei jis liks savo vietoje (kaip įprasta), tu tikrai galėsi Mane pamatyti.“ Taigi, kai jo Viešpats apreiškė (Savo didybę) kalnui, kalnas buvo sugriautas ir Mozė prarado sąmonę. Kai Mozė atgavo sąmonę, jis tarė: „Garbė Tau, aš atgailauju prieš Tave ir aš pirmasis patikėjau.“

قَالَ يٰمُوْسٰٓى اِنِّى اصْطَفَيْتُكَ عَلَى النَّاسِ بِرِسٰلٰتِيْ وَبِكَلَامِيْ ۖفَخُذْ مَآ اٰتَيْتُكَ وَكُنْ مِّنَ الشّٰكِرِيْنَ

qāla yā mūsā inniṣṭafaituka ‘alan-nāsi birisālātī wa bikalāmī, fa khuż mā ātaituka wa kum minasy-syākirīn(a).

(Alachas) tarė: „O Musa! Iš tiesų Aš pasirinkau (teikiu pirmenybę) tau iš kitų žmonių (tavo laiku), kad neši mano žinią ir mano žodžius, todėl tvirtai laikykis to, ką tau daviau, ir būk tarp tų, kurie yra dėkingi.“

وَكَتَبْنَا لَهٗ فِى الْاَلْوَاحِ مِنْ كُلِّ شَيْءٍ مَّوْعِظَةً وَّتَفْصِيْلًا لِّكُلِّ شَيْءٍۚ فَخُذْهَا بِقُوَّةٍ وَّأْمُرْ قَوْمَكَ يَأْخُذُوْا بِاَحْسَنِهَا ۗسَاُورِيْكُمْ دَارَ الْفٰسِقِيْنَ

wa katabnā lahū fil-alwāḥi min kulli syai'im mau‘iẓataw wa tafṣīlal likulli syai'(in), fa khużhā biquwwatiw wa'mur qaumaka ya'khużū bi'aḥsanihā, sa'urīkum dāral-fāsiqīn(a).

Ir Mes užrašėme Mozei ant lentelių (Toros) viską kaip pamoką ir visko paaiškinimą; todėl (tarėme): „Tvirtai laikykitės to ir liepkite savo žmonėms laikytis to kiek įmanoma geriau, Aš jums parodysiu nedorėlių šalį.“

سَاَصْرِفُ عَنْ اٰيٰتِيَ الَّذِيْنَ يَتَكَبَّرُوْنَ فِى الْاَرْضِ بِغَيْرِ الْحَقِّۗ وَاِنْ يَّرَوْا كُلَّ اٰيَةٍ لَّا يُؤْمِنُوْا بِهَاۚ وَاِنْ يَّرَوْا سَبِيْلَ الرُّشْدِ لَا يَتَّخِذُوْهُ سَبِيْلًاۚ وَاِنْ يَّرَوْا سَبِيْلَ الْغَيِّ يَتَّخِذُوْهُ سَبِيْلًاۗ ذٰلِكَ بِاَنَّهُمْ كَذَّبُوْا بِاٰيٰتِنَا وَكَانُوْا عَنْهَا غٰفِلِيْنَ

sa'aṣrifu ‘an āyātiyal-lażīna yatakabbarūna fil-arḍi bigairil-ḥaqq(i), wa iy yarau kulla āyatil lā yu'minū bihā, wa iy yarau sabīlar-rusydi lā yattakhiżūhu sabīlā(n), wa iy yarau sabīlal-gayyi yattakhiżūhu sabīlā(n), żālika bi'annahum każżabū bi'āyātinā wa kānū ‘anhā gāfilīn(a).

Aš nukreipsiu nuo (Mano galios) ženklų tuos, kurie žemėje giriasi be pagrįstos priežasties. Net jei jie matytų visus (Mano galios) ženklus, jie vis tiek jais netikėtų. Ir jei jie pamatytų kelią, vedantį į teisingą kelią, jie juo neseks, bet jei pamatytų klaidos kelią, jie juo seks. Taip yra todėl, kad jie neigia Mūsų ženklus ir visada jų nepaiso.

وَالَّذِيْنَ كَذَّبُوْا بِاٰيٰتِنَا وَلِقَاۤءِ الْاٰخِرَةِ حَبِطَتْ اَعْمَالُهُمْۗ هَلْ يُجْزَوْنَ اِلَّا مَا كَانُوْا يَعْمَلُوْنَ ࣖ

wal-lażīna każżabū bi'āyātinā wa liqā'il-ākhirati ḥabiṭat a‘māluhum, hal yujzauna illā mā kānū ya‘malūn(a).

O tie, kurie neigia Mūsų ženklus (galią) ir (neigia) pomirtinio gyvenimo egzistavimą, jų darbai yra bergždžiai. Jiems atlyginama pagal tai, ką jie padarė.

وَاتَّخَذَ قَوْمُ مُوْسٰى مِنْۢ بَعْدِهٖ مِنْ حُلِيِّهِمْ عِجْلًا جَسَدًا لَّهٗ خُوَارٌۗ اَلَمْ يَرَوْا اَنَّهٗ لَا يُكَلِّمُهُمْ وَلَا يَهْدِيْهِمْ سَبِيْلًاۘ اِتَّخَذُوْهُ وَكَانُوْا ظٰلِمِيْنَ

wattakhaża mūsā mim ba‘dihī min ḥuliyyihim ‘ijlan jasadal lahū khuwār(un), alam yarau annahū lā yukallimuhum wa lā yahdīhim sabīlā(n), ittakhażūhu wa kānū ẓālimīn(a).

Ir Mozės tauta, jam išvykus (į Sinajaus kalną), iš papuošalų (aukso) nukalė veršį su kūnu ir riaumojančiu balsu. Argi jie nežinojo, kad veršis negali su jais kalbėti nei parodyti kelio? Jie jį (paėmė) (kaip stabą). Jie buvo piktadariai.

وَلَمَّا سُقِطَ فِيْٓ اَيْدِيْهِمْ وَرَاَوْا اَنَّهُمْ قَدْ ضَلُّوْاۙ قَالُوْا لَىِٕنْ لَّمْ يَرْحَمْنَا رَبُّنَا وَيَغْفِرْ لَنَا لَنَكُوْنَنَّ مِنَ الْخٰسِرِيْنَ

wa lammā suqiṭa fī aidīhim wa ra'au annahum qad ḍallū, qālū la'il lam yarḥamnā rabbunā wa yagfir lanā lanakūnanna minal-khāsirīn(a).

Ir kai jie gailėjosi savo veiksmų ir suprato, kad nuklydo, jie tarė: „Jei mūsų Viešpats mums nepasigailės ir neatleis, mes tikrai būsime tarp pralaimėtojų.“

وَلَمَّا رَجَعَ مُوْسٰٓى اِلٰى قَوْمِهٖ غَضْبَانَ اَسِفًاۙ قَالَ بِئْسَمَا خَلَفْتُمُوْنِيْ مِنْۢ بَعْدِيْۚ اَعَجِلْتُمْ اَمْرَ رَبِّكُمْۚ وَاَلْقَى الْاَلْوَاحَ وَاَخَذَ بِرَأْسِ اَخِيْهِ يَجُرُّهٗٓ اِلَيْهِ ۗقَالَ ابْنَ اُمَّ اِنَّ الْقَوْمَ اسْتَضْعَفُوْنِيْ وَكَادُوْا يَقْتُلُوْنَنِيْۖ فَلَا تُشْمِتْ بِيَ الْاَعْدَاۤءَ وَلَا تَجْعَلْنِيْ مَعَ الْقَوْمِ الظّٰلِمِيْنَ

wa lammā raja‘a mūsā ilā qaumihī gaḍbāna asifā(n), qāla bi'samā khalaftumūnī mim ba‘dī, a‘ajiltum amra rabbikum, wa alqal-alwāḥa wa akhaża bira'si akhīhi yajurruhū ilaih(i), qālabna umma innal-qaumastaḍ‘afūnī wa kādū yaqtulūnanī, falā tusymit biyal-a‘dā'a wa lā taj‘alnī ma‘al-qaumiẓ-ẓālimīn(a).

Kai Mozė sugrįžo pas savo tautą, jis supyko ir nuliūdo ir tarė: „Kokius baisius darbus jūs padarėte, kol aš buvau išvykęs! Ar norite prieštarauti savo Viešpaties pažadui?“ Mozė numetė lentelę (Torą) ir, griebęs savo brolio (Haruno) galvą, traukė ją link savęs. (Harunas) tarė: „O mano motinos sūnau! Ši tauta laikė mane silpnu ir vos nenužudė, todėl neverskite savo priešų džiūgauti dėl mano nelaimės ir nedarykite iš manęs neteisaus žmogaus.“

قَالَ رَبِّ اغْفِرْ لِيْ وَلِاَخِيْ وَاَدْخِلْنَا فِيْ رَحْمَتِكَ ۖوَاَنْتَ اَرْحَمُ الرّٰحِمِيْنَ ࣖ

qāla rabbigfirlī wa li'akhī wa adkhilnā fī raḥmatik(a), wa anta arḥamur-rāḥimīn(a).

Jis (Mozė) meldėsi: „O mano Viešpatie, atleisk man ir mano broliui ir įvesk mus į Savo gailestingumą, nes Tu esi Gailestingiausias iš visų gailestingųjų.“

اِنَّ الَّذِيْنَ اتَّخَذُوا الْعِجْلَ سَيَنَالُهُمْ غَضَبٌ مِّنْ رَّبِّهِمْ وَذِلَّةٌ فِى الْحَيٰوةِ الدُّنْيَاۗ وَكَذٰلِكَ نَجْزِى الْمُفْتَرِيْنَ

innal-lażīnattakhażul-‘ijla sayanāluhum gaḍabum mir rabbihim wa żillatun fil-ḥayātid-dun-yā, wa każālika najzil-muftarīn(a).

Iš tiesų, tie, kurie pasidaro veršio (statulą) (kaip savo garbinimą), vieną dieną sulauks savo Viešpaties rūstybės ir pažeminimo šiame pasaulyje. Taip Mes atlyginame tiems, kurie meluoja.

وَالَّذِيْنَ عَمِلُوا السَّيِّاٰتِ ثُمَّ تَابُوْا مِنْۢ بَعْدِهَا وَاٰمَنُوْٓا اِنَّ رَبَّكَ مِنْۢ بَعْدِهَا لَغَفُوْرٌ رَّحِيْمٌ

wal-lażīna ‘amilus-sayyi'āti ṡumma tābū mim ba‘dihā wa āmanū inna rabbaka mim ba‘dihā lagafūrur raḥīm(un).

O tie, kurie padarė bloga, atgailauja ir tiki, – iš tiesų, po to jūsų Viešpats yra Atleidžiantis, Maloningiausias.

وَلَمَّا سَكَتَ عَنْ مُّوْسَى الْغَضَبُ اَخَذَ الْاَلْوَاحَۖ وَفِيْ نُسْخَتِهَا هُدًى وَّرَحْمَةٌ لِّلَّذِيْنَ هُمْ لِرَبِّهِمْ يَرْهَبُوْنَ

wa lammā sakata ‘am mūsal-gaḍabu akhażal-alwāḥ(a), wa fī nuskhatihā hudaw wa raḥmatul lil-lażīna hum lirabbihim yarhabūn(a).

Ir kai Mozės pyktis aprimo, jis pasiėmė plokštes (Torą); jo raštuose yra nurodymų ir gailestingumo tiems, kurie bijo savo Viešpaties.

وَاخْتَارَ مُوْسٰى قَوْمَهٗ سَبْعِيْنَ رَجُلًا لِّمِيْقَاتِنَا ۚفَلَمَّآ اَخَذَتْهُمُ الرَّجْفَةُ قَالَ رَبِّ لَوْ شِئْتَ اَهْلَكْتَهُمْ مِّنْ قَبْلُ وَاِيَّايَۗ اَتُهْلِكُنَا بِمَا فَعَلَ السُّفَهَاۤءُ مِنَّاۚ اِنْ هِيَ اِلَّا فِتْنَتُكَۗ تُضِلُّ بِهَا مَنْ تَشَاۤءُ وَتَهْدِيْ مَنْ تَشَاۤءُۗ اَنْتَ وَلِيُّنَا فَاغْفِرْ لَنَا وَارْحَمْنَا وَاَنْتَ خَيْرُ الْغٰفِرِيْنَ

wakhtāra mūsā qaumahū sab‘īna rajulal limīqātinā, falammā akhażathumur-rajfatu qāla rabbi lau syi'ta ahlaktahum min qablu wa iyyāy(a), atuhlikunā bimā fa‘alas-sufahā'u minnā, in hiya illā fitnatuk(a), tuḍillu bihā man tasyā'u wa tahdī man tasyā'(u), anta waliyyunā fagfir lanā warḥamnā wa anta khairul-gāfirīn(a).

Ir Mozė išsirinko septyniasdešimt žmonių iš savo tautos, kad (prašytų Mūsų atgailos) Mūsų nustatytu laiku. Kai juos ištiko žemės drebėjimas, Mozė tarė: „O mano Viešpatie, jei būtum norėjęs, būtum sunaikinęs juos ir mane anksčiau. Ar sunaikinsi mus dėl tų, kuriems trūksta supratimo tarp mūsų, veiksmų? Tai tik Tavo išbandymas. Šiuo išbandymu Tu suklaidini, ką nori, ir vedi, ką nori. Tu esi mūsų vadovas, todėl atleisk mums ir pasigailėk mūsų. Tu esi geriausias atleidžiantis.“

۞ وَاكْتُبْ لَنَا فِيْ هٰذِهِ الدُّنْيَا حَسَنَةً وَّفِى الْاٰخِرَةِ اِنَّا هُدْنَآ اِلَيْكَۗ قَالَ عَذَابِيْٓ اُصِيْبُ بِهٖ مَنْ اَشَاۤءُۚ وَرَحْمَتِيْ وَسِعَتْ كُلَّ شَيْءٍۗ فَسَاَكْتُبُهَا لِلَّذِيْنَ يَتَّقُوْنَ وَيُؤْتُوْنَ الزَّكٰوةَ وَالَّذِيْنَ هُمْ بِاٰيٰتِنَا يُؤْمِنُوْنَۚ

waktub lanā fī hāżihid-dun-yā ḥasanataw wa fil-ākhirati innā hudnā ilaik(a), qāla ‘ażābī uṣību bihī man asyā'(u), wa raḥmatī wasi‘at kulla syai'(in), fa sa'aktubuhā lil-lażīna yattaqūna wa yu'tūnaz-zakāta wal-lażīna hum bi'āyātinā yu'minūn(a).

Ir paskirk mums gėrį šiame pasaulyje ir pomirtiniame gyvenime. Iš tiesų, mes grįžtame (atgailaujame) pas Tave. (Alachas) sako: „Aš nubausiu, kam panorėsiu, ir Mano gailestingumas apima viską. Taigi Aš suteiksiu Savo gailestingumą tiems, kurie yra pamaldūs, kurie moka zakatą ir tiems, kurie tiki Mūsų ženklais.“

اَلَّذِيْنَ يَتَّبِعُوْنَ الرَّسُوْلَ النَّبِيَّ الْاُمِّيَّ الَّذِيْ يَجِدُوْنَهٗ مَكْتُوْبًا عِنْدَهُمْ فِى التَّوْرٰىةِ وَالْاِنْجِيْلِ يَأْمُرُهُمْ بِالْمَعْرُوْفِ وَيَنْهٰىهُمْ عَنِ الْمُنْكَرِ وَيُحِلُّ لَهُمُ الطَّيِّبٰتِ وَيُحَرِّمُ عَلَيْهِمُ الْخَبٰۤىِٕثَ وَيَضَعُ عَنْهُمْ اِصْرَهُمْ وَالْاَغْلٰلَ الَّتِيْ كَانَتْ عَلَيْهِمْۗ فَالَّذِيْنَ اٰمَنُوْا بِهٖ وَعَزَّرُوْهُ وَنَصَرُوْهُ وَاتَّبَعُوا النُّوْرَ الَّذِيْٓ اُنْزِلَ مَعَهٗٓ ۙاُولٰۤىِٕكَ هُمُ الْمُفْلِحُوْنَ ࣖ

al-lażīna yattabi‘ūnar-rasūlan nabiyyal-ummiyyal-lażī yajidūnahū maktūban ‘indahum fit-taurāti wal-injīli ya'muruhum bil-ma‘rūfi wa yanhāhum ‘anil-munkari wa yuḥillu lahumuṭ-ṭayyibāti wa yuḥarrimu ‘alaihimul-khabā'iṡa wa yaḍa‘u ‘anhum iṣrahum wal-aglālal-latī kānat ‘alaihim, fal-lażīna āmanū bihī wa ‘azzarūhu wa naṣarūhu wattaba‘un nūral-lażī unzila ma‘ah(ū), ulā'ika humul-mufliḥūn(a).

(Būtent) tie, kurie seka Pasiuntinį, Pranašą, kuris yra ummi (nemoka skaityti ir rašyti), kurio (vardą) jie randa parašytą Toroje ir Evangelijoje, kurią jie turi, kuris įsako jiems daryti tai, kas gera, ir draudžia tai, kas bloga, ir kuris leidžia viską, kas jiems gera, ir draudžia viską, kas jiems bloga, ir išlaisvina juos nuo juos slepiančių naštų ir pančių. O tie, kurie juo tiki, jį šlovina, jam padeda ir seka ryškia šviesa, kuri jam buvo apreikšta (Koranas), yra laimingi žmonės.

قُلْ يٰٓاَيُّهَا النَّاسُ اِنِّيْ رَسُوْلُ اللّٰهِ اِلَيْكُمْ جَمِيْعًا ۨالَّذِيْ لَهٗ مُلْكُ السَّمٰوٰتِ وَالْاَرْضِۚ لَآ اِلٰهَ اِلَّا هُوَ يُحْيٖ وَيُمِيْتُۖ فَاٰمِنُوْا بِاللّٰهِ وَرَسُوْلِهِ النَّبِيِّ الْاُمِّيِّ الَّذِيْ يُؤْمِنُ بِاللّٰهِ وَكَلِمٰتِهٖ وَاتَّبِعُوْهُ لَعَلَّكُمْ تَهْتَدُوْنَ

qul yā ayyuhan-nāsu innī rasūlullāhi ilaikum jamī‘anil-lażī lahū mulkus-samāwāti wal-arḍ(i), lā ilāha illā huwa yuḥyī wa yumīt(u), fa āminū billāhi wa rasūlihin-nabiyyil-ummiyyil-lażī yu'minu billāhi wa kalimatihī wattabi‘ūhu la‘allakum tahtadūn(a).

Sakyk (Muhamedai): „O žmonės! Iš tiesų, aš esu Alacho pasiuntinys jums visiems, kuriam priklauso dangaus ir žemės karalystė; nėra kito dievo (kuris turi teisę būti garbinamas), išskyrus Jį, kuris suteikia gyvybę ir sukelia mirtį, todėl tikėkite Alachu ir Jo Pasiuntiniu, (būtent) ummi Pranašu, kuris tiki Alachu ir Jo žodžiais (Jo knygomis). Sekite jį, kad būtumėte vedami.“

وَمِنْ قَوْمِ مُوْسٰٓى اُمَّةٌ يَّهْدُوْنَ بِالْحَقِّ وَبِهٖ يَعْدِلُوْنَ

wa min qaumi mūsā ummatuy yahdūna bil-ḥaqqi wa bihī ya‘dilūn(a).

Ir tarp Mozės žmonių buvo žmonės, kurie vedė (žmones) tiesos (remdamiesi) ir su ja elgėsi teisingai bei vykdė teisingumą.

وَقَطَّعْنٰهُمُ اثْنَتَيْ عَشْرَةَ اَسْبَاطًا اُمَمًاۗ وَاَوْحَيْنَآ اِلٰى مُوْسٰٓى اِذِ اسْتَسْقٰىهُ قَوْمُهٗٓ اَنِ اضْرِبْ بِّعَصَاكَ الْحَجَرَۚ فَانْۢبَجَسَتْ مِنْهُ اثْنَتَا عَشْرَةَ عَيْنًاۗ قَدْ عَلِمَ كُلُّ اُنَاسٍ مَّشْرَبَهُمْۗ وَظَلَّلْنَا عَلَيْهِمُ الْغَمَامَ وَاَنْزَلْنَا عَلَيْهِمُ الْمَنَّ وَالسَّلْوٰىۗ كُلُوْا مِنْ طَيِّبٰتِ مَا رَزَقْنٰكُمْۗ وَمَا ظَلَمُوْنَا وَلٰكِنْ كَانُوْٓا اَنْفُسَهُمْ يَظْلِمُوْنَ

wa qaṭṭa‘nāhumuṡnatai ‘asyrata asbāṭan umamā(n), wa auḥainā ilā mūsā iżistasqāhu qaumuhū aniḍrib bi‘aṣākal-ḥajar(a), fambajasat minhuṡnatā ‘asyrata ‘ainā(n), qad ‘alima kullu unāsim masyrabahum, wa ẓallalnā ‘alaihimul-gamāma wa anzalnā ‘alaihimul-manna was-salwā, kulū min ṭayyibāti mā razaqnākum, wa mā ẓalamūnā wa lākin kānū anfusahum yaẓlimūn(a).

Ir Mes padalijome juos į dvylika genčių, kiekviena iš jų buvo didelė, ir Mes apreiškėme Mozei, kai jo žmonės paprašė vandens: „Suduok lazda į uolą!“ Ir iš to (akmens) ištryško dvylika vandens šaltinių. Kiekviena gentis žino savo geriamąją vietą. Ir Mes juos pavėsinome debesimis ir siuntėme jiems manną ir salvą. (Mes pasakėme): „Valgykite sočiai iš maisto, kurį jums davėme.“ Jie Mūsų neskriaudė, bet jie yra tie, kurie visada skriaudė save.

وَاِذْ قِيْلَ لَهُمُ اسْكُنُوْا هٰذِهِ الْقَرْيَةَ وَكُلُوْا مِنْهَا حَيْثُ شِئْتُمْ وَقُوْلُوْا حِطَّةٌ وَّادْخُلُوا الْبَابَ سُجَّدًا نَّغْفِرْ لَكُمْ خَطِيْۤـٰٔتِكُمْۗ سَنَزِيْدُ الْمُحْسِنِيْنَ

wa iżā qīla lahumuskunū hāżihil-qaryata wa kulū minhā ḥaiṡu syi'tum wa qūlū ḥiṭṭatuw wadkhulul-bāba sujjadan nagfir lakum khaṭī'ātikum, sanazīdul-muḥsinīn(a).

Ir (prisiminkite), kai jiems (Izraelio vaikams) buvo pasakyta: „Gyvenkite šioje žemėje (Baitulmaqdis) ir valgykite (jos derlių), kur tik norite.“ Ir sakykite: „Išlaisvink mus nuo mūsų nuodėmių ir įeik pro vartus nusilenkę, ir Mes atleisime jūsų nuodėmes.“ Vėliau Mes padidinsime (atlygį) tiems, kurie daro gera.

فَبَدَّلَ الَّذِيْنَ ظَلَمُوْا مِنْهُمْ قَوْلًا غَيْرَ الَّذِيْ قِيْلَ لَهُمْ فَاَرْسَلْنَا عَلَيْهِمْ رِجْزًا مِّنَ السَّمَاۤءِ بِمَا كَانُوْا يَظْلِمُوْنَ ࣖ

fa baddalal-lażīna ẓalamū minhum qaulan gairal-lażī qīla lahum fa arsalnā ‘alaihim rijzam minas-samā'i bimā kānū yaẓlimūn(a).

Taigi piktadariai tarp jų pakeitė (tuos žodžius) žodžiais, kurie nebuvo jiems pasakyti, todėl Mes skyrėme jiems bausmę iš dangaus už jų neteisybę.

وَسْـَٔلْهُمْ عَنِ الْقَرْيَةِ الَّتِيْ كَانَتْ حَاضِرَةَ الْبَحْرِۘ اِذْ يَعْدُوْنَ فِى السَّبْتِ اِذْ تَأْتِيْهِمْ حِيْتَانُهُمْ يَوْمَ سَبْتِهِمْ شُرَّعًا وَّيَوْمَ لَا يَسْبِتُوْنَۙ لَا تَأْتِيْهِمْ ۛ كَذٰلِكَ ۛنَبْلُوْهُمْ بِمَا كَانُوْا يَفْسُقُوْنَ

was'alhum ‘anil-qaryatil-latī kānat ḥāḍiratal-baḥr(i), iż ya‘dūna fis-sabti iż ta'tīhim ḥītānuhum yauma sabtihim syurra‘aw wa yauma lā yasbitūn(a), lā ta'tīhim - każālika - nablūhum bimā kānū yafsuqūn(a).

Ir paklauskite Izraelio vaikų apie žemę prie jūros, kai jie pažeidė Sabatą, ir kai pas juos atplaukė žuvys, jos plūduriavo vandens paviršiuje, bet kitomis dienomis, išskyrus Sabatą, jos pas juos neatėjo. Taip Mes juos išbandėme, nes jie buvo nedori.

وَاِذْ قَالَتْ اُمَّةٌ مِّنْهُمْ لِمَ تَعِظُوْنَ قَوْمًاۙ ۨاللّٰهُ مُهْلِكُهُمْ اَوْ مُعَذِّبُهُمْ عَذَابًا شَدِيْدًاۗ قَالُوْا مَعْذِرَةً اِلٰى رَبِّكُمْ وَلَعَلَّهُمْ يَتَّقُوْنَ

wa iż qālat ummatum minhum lima ta‘iẓūna qaumā(n), allāhu muhlikuhum au mu‘ażżibuhum ‘ażāban syadīdā(n), qālū ma‘żiratan ilā rabbikum wa la‘allahum yattaqūn(a).

Ir (prisiminkite), kai viena iš jų tautų paklausė: „Kodėl patariate tautai, kurią Alachas sunaikins arba nubaus labai griežta bausme?“ Jie atsakė: „Kad turėtume pasiteisinimą (atsiprašymą) jūsų Viešpaties akivaizdoje ir kad jie būtų dievobaimingi.“

فَلَمَّا نَسُوْا مَا ذُكِّرُوْا بِهٖٓ اَنْجَيْنَا الَّذِيْنَ يَنْهَوْنَ عَنِ السُّوْۤءِ وَاَخَذْنَا الَّذِيْنَ ظَلَمُوْا بِعَذَابٍۢ بَـِٔيْسٍۢ بِمَا كَانُوْا يَفْسُقُوْنَ

falammā nasū mā żukkirū bihī anjainal-lażīna yanhauna ‘anis-sū'i wa akhażnal-lażīna ẓalamū bi‘ażābim ba'īsim bimā kānū yafsuqūn(a).

Taigi, kai jie pamiršo, apie ką buvo įspėti, Mes išgelbėjome tuos, kurie draudė žmonėms daryti bloga, ir griežtai nubaudėme piktadarius, nes jie visada darė bloga.

فَلَمَّا عَتَوْا عَنْ مَّا نُهُوْا عَنْهُ قُلْنَا لَهُمْ كُوْنُوْا قِرَدَةً خٰسِـِٕيْنَ

falammā ‘atau ‘am mā nuhū ‘anhu qulnā lahum kūnū qiradatan khāsi'īn(a).

Taigi, kai jie ėmė arogantiškai vertinti viską, kas buvo uždrausta, Mes jiems pasakėme: „Būkite nuolankios beždžionės.“

وَاِذْ تَاَذَّنَ رَبُّكَ لَيَبْعَثَنَّ عَلَيْهِمْ اِلٰى يَوْمِ الْقِيٰمَةِ مَنْ يَّسُوْمُهُمْ سُوْۤءَ الْعَذَابِۗ اِنَّ رَبَّكَ لَسَرِيْعُ الْعِقَابِۖ وَاِنَّهٗ لَغَفُوْرٌ رَّحِيْمٌ

wa iż ta'ażżana rabbuka layab‘aṡanna ‘alaihim ilā yaumil-qiyāmati may yasūmuhum sū'al-‘ażāb(i), inna rabbaka lasarī‘ul-‘iqāb(i), wa innahū lagafūrur raḥīm(un).

Ir (atminkite), kai jūsų Viešpats paskelbė, kad iš tiesų Jis siųs žmones, kurie skirs jiems (žydams) bausmę iki Prisikėlimo dienos. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra labai greitas bausmėje ir iš tiesų Jis yra Atleidžiantis, Gailestingiausias.

وَقَطَّعْنٰهُمْ فِى الْاَرْضِ اُمَمًاۚ مِنْهُمُ الصّٰلِحُوْنَ وَمِنْهُمْ دُوْنَ ذٰلِكَ ۖوَبَلَوْنٰهُمْ بِالْحَسَنٰتِ وَالسَّيِّاٰتِ لَعَلَّهُمْ يَرْجِعُوْنَ

wa qaṭṭa‘nāhum fil-arḍi umamā(n), minhumuṣ-ṣāliḥūna wa minhum dūna żālik(a), wa balaunāhum bil-ḥasanāti was-sayyi'āti la‘allahum yarji‘ūn(a).

Ir Mes suskirstėme juos šiame pasaulyje į kelias grupes; tarp jų yra pamaldžių žmonių ir yra neteisiųjų. Ir Mes išbandėme juos gerumu (malonėmis) ir blogiu (nelaimėmis), kad jie sugrįžtų (į tiesą).

فَخَلَفَ مِنْۢ بَعْدِهِمْ خَلْفٌ وَّرِثُوا الْكِتٰبَ يَأْخُذُوْنَ عَرَضَ هٰذَا الْاَدْنٰى وَيَقُوْلُوْنَ سَيُغْفَرُ لَنَاۚ وَاِنْ يَّأْتِهِمْ عَرَضٌ مِّثْلُهٗ يَأْخُذُوْهُۗ اَلَمْ يُؤْخَذْ عَلَيْهِمْ مِّيْثَاقُ الْكِتٰبِ اَنْ لَّا يَقُوْلُوْا عَلَى اللّٰهِ اِلَّا الْحَقَّ وَدَرَسُوْا مَا فِيْهِۗ وَالدَّارُ الْاٰخِرَةُ خَيْرٌ لِّلَّذِيْنَ يَتَّقُوْنَۗ اَفَلَا تَعْقِلُوْنَ

fa khalafa mim ba‘dihim khalfuw wariṡul-kitāba ya'khużūna ‘araḍa hāżal-adnā wa yaqūlūna sayugfaru lanā, wa iy ya'tihim ‘araḍum miṡluhū ya'khużūh(u), alam yu'khaż ‘alaihim mīṡāqul-kitābi allā yaqūlū ‘alallāhi illal-ḥaqqa wa darasū mā fīh(i), wad-dārul-ākhiratu khairul lil-lażīna yattaqūn(a), afalā ta‘qilūn(a).

Po jų atėjo karta, kuri paveldėjo Torą ir pasiėmė šio pasaulio menkiausius turtus. Tada jie tarė: „Mums bus atleista.“ Ir jei pas juos ateitų kažkas panašaus į šį pasaulį, jie jį taip pat pasiimtų. Argi jie nebuvo saistomi sandoros Knygoje (Toroje), kad nekalbės apie Allahą nieko, išskyrus tiesą, net jei ir būtų išmokę, kas joje yra? Pomirtinis gyvenimas yra geresnis tiems, kurie bijo Allah. Argi jūs nesuprantate?

وَالَّذِيْنَ يُمَسِّكُوْنَ بِالْكِتٰبِ وَاَقَامُوا الصَّلٰوةَۗ اِنَّا لَا نُضِيْعُ اَجْرَ الْمُصْلِحِيْنَ

wal-lażīna yumassikūna bil-kitābi wa aqāmuṣ-ṣalāh(ta), innā lā nuḍī‘u ajral-muṣliḥīn(a).

Ir tie, kurie laikosi Knygos (Toros) ir atlieka maldas, (bus apdovanoti). Iš tiesų, Mes neatimsime atlygio iš teisiųjų.

۞ وَاِذْ نَتَقْنَا الْجَبَلَ فَوْقَهُمْ كَاَنَّهٗ ظُلَّةٌ وَّظَنُّوْٓا اَنَّهٗ وَاقِعٌۢ بِهِمْۚ خُذُوْا مَآ اٰتَيْنٰكُمْ بِقُوَّةٍ وَّاذْكُرُوْا مَا فِيْهِ لَعَلَّكُمْ تَتَّقُوْنَ ࣖ

wa iż nataqnal-jabala fauqahum ka'annahum ẓullatuw wa ẓannū annahū wāqi‘um bihim, khużū mā ātainākum biquwwatiw ważkurū mā fīhi la‘allakum tattaqūn(a).

Ir (atminkite), kai Mes iškėlėme kalną virš jų, atrodė, lyg (kalną) būtų uždengęs debesis, ir jie buvo tikri, kad (kalnas) užvirs ant jų. (Ir Mes jiems pasakėme): „Tvirtai laikykitės to, ką Mes jums davėme, ir visada (praktikuokite), kas tame yra, kad taptumėte pamaldžiais žmonėmis.“

وَاِذْ اَخَذَ رَبُّكَ مِنْۢ بَنِيْٓ اٰدَمَ مِنْ ظُهُوْرِهِمْ ذُرِّيَّتَهُمْ وَاَشْهَدَهُمْ عَلٰٓى اَنْفُسِهِمْۚ اَلَسْتُ بِرَبِّكُمْۗ قَالُوْا بَلٰىۛ شَهِدْنَا ۛاَنْ تَقُوْلُوْا يَوْمَ الْقِيٰمَةِ اِنَّا كُنَّا عَنْ هٰذَا غٰفِلِيْنَۙ

wa iż akhaża rabbuka mim banī ādama min ẓuhūrihim żurriyyatahum wa asyhadahum ‘alā anfusihim, alastu birabbikum, qālū balā - syahidnā - an taqūlū yaumal-qiyāmati innā kunnā ‘an hāżā gāfilīn(a).

Ir (prisiminkite), kai jūsų Viešpats išvedė iš gimdos kaklelio (stuburo) Adomo palikuonis, jų palikuonis, ir Alachas paliudijo prieš jų dvasias (sakydamas): „Argi aš nesu jūsų Viešpats?“ Jie atsakė: „Taip (Tu esi mūsų Viešpats), mes liudijame.“ (Mes tai padarėme), kad Prisikėlimo dieną nesakytumėte: „Iš tiesų, tuo metu mes buvome į tai neatsargūs.“

اَوْ تَقُوْلُوْٓا اِنَّمَآ اَشْرَكَ اٰبَاۤؤُنَا مِنْ قَبْلُ وَكُنَّا ذُرِّيَّةً مِّنْۢ بَعْدِهِمْۚ اَفَتُهْلِكُنَا بِمَا فَعَلَ الْمُبْطِلُوْنَ

au taqūlū innamā asyraka ābā'unā min qablu wa kunnā żurriyyatam mim ba‘dihim, afatuhlikunā bimā fa‘alal-mubṭilūn(a).

Arba kad nesakytumėte: „Iš tiesų mūsų tėvai seniai priskyrė Dievui kitus, o mes esame jų palikuonys. Ar tada sunaikinsite mus už tų, kurie nuklydo, darbus?“

وَكَذٰلِكَ نُفَصِّلُ الْاٰيٰتِ وَلَعَلَّهُمْ يَرْجِعُوْنَ

wa każālika nufaṣṣilul-āyāti wa la‘allahum yarji‘ūn(a).

Ir taip Mes paaiškinome eilutes, kad jie sugrįžtų (prie tiesos).

وَاتْلُ عَلَيْهِمْ نَبَاَ الَّذِيْٓ اٰتَيْنٰهُ اٰيٰتِنَا فَانْسَلَخَ مِنْهَا فَاَتْبَعَهُ الشَّيْطٰنُ فَكَانَ مِنَ الْغَاوِيْنَ

watlu ‘alaihim naba'al-lażī ātaināhu āyātinā fansalakha minhā fa atba‘ahusy-syaiṭānu fa kāna minal-gāwīn(a).

Ir deklamuokite jiems (Muhamedui) naujienas apie asmenį, kuriam Mes davėme Savo eilutes, tada jis atsiriboja nuo eilučių, tada jį seka Šėtonas (kol jis yra gundomas), tada jis tampa vienu iš tų, kurie paklydo.

وَلَوْ شِئْنَا لَرَفَعْنٰهُ بِهَا وَلٰكِنَّهٗٓ اَخْلَدَ اِلَى الْاَرْضِ وَاتَّبَعَ هَوٰىهُۚ فَمَثَلُهٗ كَمَثَلِ الْكَلْبِۚ اِنْ تَحْمِلْ عَلَيْهِ يَلْهَثْ اَوْ تَتْرُكْهُ يَلْهَثْۗ ذٰلِكَ مَثَلُ الْقَوْمِ الَّذِيْنَ كَذَّبُوْا بِاٰيٰتِنَاۚ فَاقْصُصِ الْقَصَصَ لَعَلَّهُمْ يَتَفَكَّرُوْنَ

wa lau syi'nā larafa‘nāhu bihā wa lākinnahū akhlada ilal-arḍi wattaba‘a hawāh(u), fa maṡaluhū kamaṡalil-kalb(i), in taḥmil ‘alaihi yalhaṡ au tatrukūhu yalhaṡ, żālika maṡalul-qaumil-lażīna każżabū bi'āyātinā, faqṣuṣil-qaṣaṣa la‘allahum yatafakkarūn(a).

Ir jei būtume panorėję, Mes būtume paaukštinę (jo lygį) su ta (eilė), bet jis buvo linkęs į pasaulį ir sekė savo (žemesniais) troškimais, tai jo pavyzdys yra kaip šuns: jei jį vysite, ištiesite jam liežuvį, o jei leisite jam, jis (taip pat) iškiš liežuvį. Toks yra palyginimas tų, kurie neigia Mūsų eilutes. Tad papasakokite tas istorijas, kad jie susimąstytų.

سَاۤءَ مَثَلًا ۨالْقَوْمُ الَّذِيْنَ كَذَّبُوْا بِاٰيٰتِنَا وَاَنْفُسَهُمْ كَانُوْا يَظْلِمُوْنَ

sā'a maṡalanil-qaumul-lażīna każżabū bi'āyātinā wa anfusahum kānū yaẓlimūn(a).

Labai blogas pavyzdys tų, kurie neigia Mūsų eilutes; jie klysta patys su savimi.

مَنْ يَّهْدِ اللّٰهُ فَهُوَ الْمُهْتَدِيْۚ وَمَنْ يُّضْلِلْ فَاُولٰۤىِٕكَ هُمُ الْخٰسِرُوْنَ

may yahdillāhu fa huwal-muhtadī, wa may yuḍlil fa ulā'ika humul-khāsirūn(a).

Kas vadovaujasi Alachu, tas yra tas, kuris vadovaujasi; o kas Alachą suklaidina, tas yra tas, kuris pralaimi.

وَلَقَدْ ذَرَأْنَا لِجَهَنَّمَ كَثِيْرًا مِّنَ الْجِنِّ وَالْاِنْسِۖ لَهُمْ قُلُوْبٌ لَّا يَفْقَهُوْنَ بِهَاۖ وَلَهُمْ اَعْيُنٌ لَّا يُبْصِرُوْنَ بِهَاۖ وَلَهُمْ اٰذَانٌ لَّا يَسْمَعُوْنَ بِهَاۗ اُولٰۤىِٕكَ كَالْاَنْعَامِ بَلْ هُمْ اَضَلُّ ۗ اُولٰۤىِٕكَ هُمُ الْغٰفِلُوْنَ

wa laqad żara'nā lijahannama kaṡīram minal-jinni wal-ins(i), lahum qulūbul lā yafqahūna bihā wa lahum a‘yunul lā yabṣirūna bihā wa lahum āżānul lā yasma‘ūna bihā, ulā'ika kal-an‘āmi bal hum aḍall(u), ulā'ika humul-gāfilūn(a).

Ir iš tiesų, Mes pripildysime pragarą pragaru, nubausdami daugelį džinų ir žmonių. Jie turi širdis, bet nenaudoja jų supratimui (Alacho eilučių), ir jie turi akis, (bet) nenaudoja jų matyti (Alacho galios ženklų), ir jie turi ausis, (bet) nenaudoja jų girdėjimui (Alacho eilučių ). Jie kaip gyvuliai, dar labiau iškrypę. Jie yra tie, kurie yra nerūpestingi.

وَلِلّٰهِ الْاَسْمَاۤءُ الْحُسْنٰى فَادْعُوْهُ بِهَاۖ وَذَرُوا الَّذِيْنَ يُلْحِدُوْنَ فِيْٓ اَسْمَاۤىِٕهٖۗ سَيُجْزَوْنَ مَا كَانُوْا يَعْمَلُوْنَ ۖ

wa lillāhil-asmā'ul-ḥusnā fad‘ūhu bihā, wa żarul-lażīna yulḥidūna fī asmā'ih(ī), sayujzauna mā kānū ya‘malūn(a).

Ir Alachas turi Asma'ul-husna (geriausią vardą), todėl paprašykite Jo, pavadindami jį Asma'ul husna, ir palikite tuos, kurie neteisingai interpretuoja Jo vardus. Vėliau jie gaus atlygį už tai, ką padarė.

وَمِمَّنْ خَلَقْنَآ اُمَّةٌ يَّهْدُوْنَ بِالْحَقِّ وَبِهٖ يَعْدِلُوْنَ ࣖ

wa mimman khalaqnā ummatuy yahdūna bil-ḥaqqi wa bihī ya‘dilūn(a).

Ir tarp tų, kuriuos sukūrėme, yra žmonių, kurie veda juos tiesa (remdamiesi ja), ir tokiu būdu jie elgiasi teisingai.

وَالَّذِيْنَ كَذَّبُوْا بِاٰيٰتِنَا سَنَسْتَدْرِجُهُمْ مِّنْ حَيْثُ لَا يَعْلَمُوْنَ

wal-lażīna każżabū bi'āyātinā sanastadrijuhum min ḥaiṡu lā ya‘lamūn(a).

O tuos, kurie neigia Mūsų ženklus, Mes leisime palaipsniui (į sunaikinimą), jiems nežinomu būdu.

وَاُمْلِيْ لَهُمْ ۗاِنَّ كَيْدِيْ مَتِيْنٌ

wa umlī lahum, inna kaidī matīn(un).

Ir aš duosiu jiems laiko limitą. Iš tiesų, mano planas labai tvirtas.

اَوَلَمْ يَتَفَكَّرُوْا مَا بِصَاحِبِهِمْ مِّنْ جِنَّةٍۗ اِنْ هُوَ اِلَّا نَذِيْرٌ مُّبِيْنٌ

awalam yatafakkarū mā biṣāḥibihim min jinnah(tin), in huwa illā nażīrum mubīn(un).

Ir argi jie nesusimąsto, kad jų draugas (Muhamedas) nėra beprotis, o tik aiškus perspėjėjas?

اَوَلَمْ يَنْظُرُوْا فِيْ مَلَكُوْتِ السَّمٰوٰتِ وَالْاَرْضِ وَمَا خَلَقَ اللّٰهُ مِنْ شَيْءٍ وَّاَنْ عَسٰٓى اَنْ يَّكُوْنَ قَدِ اقْتَرَبَ اَجَلُهُمْۖ فَبِاَيِّ حَدِيْثٍۢ بَعْدَهٗ يُؤْمِنُوْنَ

awalam yanẓurū fī malakūtis-samāwāti wal-arḍi wa mā khalaqallāhu min syai'iw wa an ‘asā ay yakūna qadiqtaraba ajaluhum, fa bi'ayyi ḥadīṡim ba‘dahū yu'minūn(a).

Ir argi jie neapmąsto dangaus ir žemės karalystės bei visko, ką sukūrė Alachas, ir galbūt artėja jų (sunaikinimo) laikas? Tai kokiomis naujienomis jie patikės po to?

مَنْ يُّضْلِلِ اللّٰهُ فَلَا هَادِيَ لَهٗ ۖوَيَذَرُهُمْ فِيْ طُغْيَانِهِمْ يَعْمَهُوْنَ

may yuḍlilillāhu falā hādiya lah(ū), wa yażaruhum fī ṭugyānihim ya‘mahūn(a).

Kam Alachas leidžia nuklysti, to niekas negali nukreipti. Alachas leidžia jam klaidžioti savo klaidoje.

يَسْـَٔلُوْنَكَ عَنِ السَّاعَةِ اَيَّانَ مُرْسٰىهَاۗ قُلْ اِنَّمَا عِلْمُهَا عِنْدَ رَبِّيْۚ لَا يُجَلِّيْهَا لِوَقْتِهَآ اِلَّا هُوَۘ ثَقُلَتْ فِى السَّمٰوٰتِ وَالْاَرْضِۗ لَا تَأْتِيْكُمْ اِلَّا بَغْتَةً ۗيَسْـَٔلُوْنَكَ كَاَنَّكَ حَفِيٌّ عَنْهَاۗ قُلْ اِنَّمَا عِلْمُهَا عِنْدَ اللّٰهِ وَلٰكِنَّ اَكْثَرَ النَّاسِ لَا يَعْلَمُوْنَ

yas'alūnaka ‘anis-sā‘ati ayyāna mursāhā, qul innamā ‘ilmuhā ‘inda rabbī, lā yujallīhā liwaqtihā illā huw(a), ṡaqulat fis-samāwāti wal-arḍ(i), lā ta'tīkum illā bagtah(tan), yas'alūnaka ka'annaka ḥafiyyun ‘anhā, qul innamā ‘ilmuhā ‘indallāhi wa lākinna akṡaran nāsi lā ya‘lamūn(a).

Jie klausia tavęs (Muhamedai) apie Valandą: „Kada ji įvyks?“ Sakyk: „Iš tiesų, Apokalipsės žinojimas yra pas mano Viešpatį; niekas (niekas) negali paaiškinti jos įvykimo laiko, išskyrus Jį. (Apokalipsė) yra labai sunki (jos sumaištis tvariniams), kuri danguje ir žemėje ateis pas tave tik staiga.“ Jie klausia tavęs, tarsi tu žinotum. Sakyk (Muhamedai): „Iš tiesų (Teismo dienos) žinojimas yra pas Allah, bet dauguma žmonių nežino.“

قُلْ لَّآ اَمْلِكُ لِنَفْسِيْ نَفْعًا وَّلَا ضَرًّا اِلَّا مَا شَاۤءَ اللّٰهُ ۗوَلَوْ كُنْتُ اَعْلَمُ الْغَيْبَ لَاسْتَكْثَرْتُ مِنَ الْخَيْرِۛ وَمَا مَسَّنِيَ السُّوْۤءُ ۛاِنْ اَنَا۠ اِلَّا نَذِيْرٌ وَّبَشِيْرٌ لِّقَوْمٍ يُّؤْمِنُوْنَ ࣖ

qul lā amliku linafsī naf‘aw wa lā ḍarran illā mā syā'allāh(u), wa lau kuntu a‘lamul gaiba-lastakṡartu minal-khair(i) - wa mā massaniyas-sū'(u) - in ana illā nażīruw wa basyīrul liqaumiy yu'minūn(a).

Sakyk (Muhamedai): „Aš neturiu galios atnešti sau naudos ar išvengti žalos, išskyrus tai, ko nori Alachas. Jei žinočiau nematomą, daryčiau kuo daugiau gero ir manęs nenutiktų jokia žala. Aš esu tik perspėjėjas ir geros naujienos nešėjas tiems, kurie tiki.“

۞ هُوَ الَّذِيْ خَلَقَكُمْ مِّنْ نَّفْسٍ وَّاحِدَةٍ وَّجَعَلَ مِنْهَا زَوْجَهَا لِيَسْكُنَ اِلَيْهَاۚ فَلَمَّا تَغَشّٰىهَا حَمَلَتْ حَمْلًا خَفِيْفًا فَمَرَّتْ بِهٖ ۚفَلَمَّآ اَثْقَلَتْ دَّعَوَا اللّٰهَ رَبَّهُمَا لَىِٕنْ اٰتَيْتَنَا صَالِحًا لَّنَكُوْنَنَّ مِنَ الشّٰكِرِيْنَ

huwal-lażī khalaqakum min nafsiw wāḥidatiw waja‘ala minhā zaujahā liyaskuna ilaihā, falammā tagasysyāhā ḥamalat ḥamlan khafīfan fa marrat bih(ī), falammā aṡqalad da‘awallāha rabbahumā la'in ātaitanā ṣāliḥan lanakūnanna minasy-syākirīn(a).

Jis sukūrė jus iš vienos sielos (Adomo) ir iš jos sukūrė jo porą, kad jis būtų juo patenkintas. Taigi, sumaišius jį, (jo žmona) pradėjo lengvą įsčią, ir ji (kurį laiką) toliau jautėsi lengva. Tada, kai jis pasijuto sunkus, abu (vyras ir žmona) paprašė Alacho, savo Viešpaties (sakydami): „Jei duosi mums pamaldų vaiką, žinoma, mes visada būsime dėkingi.“

فَلَمَّآ اٰتٰىهُمَا صَالِحًا جَعَلَا لَهٗ شُرَكَاۤءَ فِيْمَآ اٰتٰىهُمَا ۚفَتَعٰلَى اللّٰهُ عَمَّا يُشْرِكُوْنَ

falammā ātāhumā ṣāliḥan ja‘alā lahū syurakā'a fīmā ātāhumā, fa ta‘ālallāhu ‘ammā yusyrikūn(a).

Taigi, po to, kai Jis davė jiems abiem pamaldų vaiką, jie padarė Allah partnerius per vaiką, kurį Jis jiems davė. Taigi Allah yra Aukščiausiasis virš to, ką jie vienas su kitu bendrina.

اَيُشْرِكُوْنَ مَا لَا يَخْلُقُ شَيْـًٔا وَّهُمْ يُخْلَقُوْنَۖ

ayusyrikūna mā lā yakhluqu syai'aw wa hum yukhlaqūn(a).

Kodėl jie sieja (Alachą) su tuo (stabu), kuris negali nieko sukurti? Nors patys (stabai) buvo sukurti.

وَلَا يَسْتَطِيْعُوْنَ لَهُمْ نَصْرًا وَّلَآ اَنْفُسَهُمْ يَنْصُرُوْنَ

wa lā yastaṭī‘ūna lahum naṣraw wa lā anfusahum yanṣurūn(a).

Ir šie (stabai) negali padėti savo garbintojams, nei patys sau.

وَاِنْ تَدْعُوْهُمْ اِلَى الْهُدٰى لَا يَتَّبِعُوْكُمْۗ سَوَۤاءٌ عَلَيْكُمْ اَدَعَوْتُمُوْهُمْ اَمْ اَنْتُمْ صٰمِتُوْنَ

wa in tad‘ūhum ilal-hudā lā yattabi‘ūkum, sawā'un ‘alaikum ada‘autumūhum am antum ṣāmitūn(a).

Ir jeigu jūs (o politeistai) šauksitės jų (stabų), kad jie jus vestų, stabai negalės priimti jūsų kvietimo; tas pats (pasekmė), ar juos šaukiate, ar tylite.

اِنَّ الَّذِيْنَ تَدْعُوْنَ مِنْ دُوْنِ اللّٰهِ عِبَادٌ اَمْثَالُكُمْ فَادْعُوْهُمْ فَلْيَسْتَجِيْبُوْا لَكُمْ اِنْ كُنْتُمْ صٰدِقِيْنَ

innal-lażīna tad‘ūna min dūnillāhi ‘ibādun amṡālukum fad‘ūhum falyastajībū lakum in kuntum ṣādiqīn(a).

Iš tiesų, tie (stabai), kuriuos šaukiate šalia Alacho, yra (silpni) padarai, panašūs į jus. Tad šaukitės jų ir tegul jie išpildo jūsų prašymą, jei esate sąžiningas žmogus.

اَلَهُمْ اَرْجُلٌ يَّمْشُوْنَ بِهَآ ۖ اَمْ لَهُمْ اَيْدٍ يَّبْطِشُوْنَ بِهَآ ۖ اَمْ لَهُمْ اَعْيُنٌ يُّبْصِرُوْنَ بِهَآ ۖ اَمْ لَهُمْ اٰذَانٌ يَّسْمَعُوْنَ بِهَاۗ قُلِ ادْعُوْا شُرَكَاۤءَكُمْ ثُمَّ كِيْدُوْنِ فَلَا تُنْظِرُوْنِ

alahum arjuluy yamsyūna bihā am lahum aidiy yabṭisyūna bihā am lahum a‘yunuy yubṣirūna bihā am lahum āżānuy yasma‘ūna bihā, qulid‘ū syurakā'akum ṡumma kīdūni falā tunẓirūn(i).

Ar jie (stabai) turi kojas vaikščioti, ar rankas tvirtai laikytis, ar akis matyti, ar ausis girdėti? Sakyk (Muhamedui): „Paskambinkite (savo stabams), kuriuos laikote Alacho partneriais, o tada atlikite apgaulę (kad man pakenktumėte) ir daugiau nedelskite.“

اِنَّ وَلِيِّ َۧ اللّٰهُ الَّذِيْ نَزَّلَ الْكِتٰبَۖ وَهُوَ يَتَوَلَّى الصّٰلِحِيْنَ

inna waliyyiyallāhul-lażī nazzalal-kitāb(a), wa huwa yatawallaṣ-ṣāliḥīn(a).

Iš tiesų, mano gynėjas yra Alachas, kuris atsiuntė Knygą (Koraną). Jis gina pamaldžiuosius.

وَالَّذِيْنَ تَدْعُوْنَ مِنْ دُوْنِهٖ لَا يَسْتَطِيْعُوْنَ نَصْرَكُمْ وَلَآ اَنْفُسَهُمْ يَنْصُرُوْنَ

wal-lażīna tad‘ūna min dūnihī lā yastaṭī‘ūna naṣrakum wa lā anfusahum yanṣurūn(a).

Ir stabai, kuriuos šaukiate vietoj Alacho, negali jums padėti, jie net patys sau negali padėti."

وَاِنْ تَدْعُوْهُمْ اِلَى الْهُدٰى لَا يَسْمَعُوْاۗ وَتَرٰىهُمْ يَنْظُرُوْنَ اِلَيْكَ وَهُمْ لَا يُبْصِرُوْنَ

wa in tad‘ūhum ilal-hudā lā yasma‘ū, wa tarāhum yanẓurūna ilaika wa hum lā yubṣirūn(a).

Ir jei šauksitės jų (stabų), kad jie duotų jums patarimą, jie negalės to išgirsti. Ir matysite, kaip jie į jus žiūri, nors ir nežiūri.

خُذِ الْعَفْوَ وَأْمُرْ بِالْعُرْفِ وَاَعْرِضْ عَنِ الْجٰهِلِيْنَ

khużil-‘afwa wa'mur bil-‘urfi wa a‘riḍ ‘anil-jāhilīn(a).

Būkite atlaidūs ir pamokykite žmones elgtis išmintingai, o kvailų neklausykite.

وَاِمَّا يَنْزَغَنَّكَ مِنَ الشَّيْطٰنِ نَزْغٌ فَاسْتَعِذْ بِاللّٰهِ ۗاِنَّهٗ سَمِيْعٌ عَلِيْمٌ

wa immā yanzagannaka minasy-syaiṭāni nazgun fasta‘iż billāh(i), innahū samī‘un ‘alīm(un).

O jeigu Šėtonas ateis jūsų gundyti, tai ieškokite prieglobsčio pas Alachą. Iš tiesų, Jis yra viską girdintis, viską žinantis.

اِنَّ الَّذِيْنَ اتَّقَوْا اِذَا مَسَّهُمْ طٰۤىِٕفٌ مِّنَ الشَّيْطٰنِ تَذَكَّرُوْا فَاِذَا هُمْ مُّبْصِرُوْنَۚ

innal-lażīnattaqau iżā massahum ṭā'ifum minasy-syaiṭāni tażakkarū fa iżā hum mubṣirūn(a).

Iš tiesų, tie, kurie bijo Alacho, kai juos užplūsta pikta mintis (apie nuodėmę) iš Šėtono, jie tuojau pat prisimena Allahą ir tada pamato (savo klaidas).

وَاِخْوَانُهُمْ يَمُدُّوْنَهُمْ فِى الْغَيِّ ثُمَّ لَا يُقْصِرُوْنَ

wa ikhwānuhum yamuddūnahum fil-gayyi ṡumma lā yuqṣirūn(a).

Ir jų draugai (netikėliai ir nedorėliai) padeda velniams suklaidinti, ir jie nesustoja (klaidinti).

وَاِذَا لَمْ تَأْتِهِمْ بِاٰيَةٍ قَالُوْا لَوْلَا اجْتَبَيْتَهَاۗ قُلْ اِنَّمَآ اَتَّبِعُ مَا يُوْحٰٓى اِلَيَّ مِنْ رَّبِّيْۗ هٰذَا بَصَاۤىِٕرُ مِنْ رَّبِّكُمْ وَهُدًى وَّرَحْمَةٌ لِّقَوْمٍ يُّؤْمِنُوْنَ

wa iżā lam ta'tihim bi'āyatin qālū lau lajtabaitahā, qul inamā attabi‘u mā yūḥā ilayya mir rabbī, hāżā baṣā'iru mir rabbikum wa hudaw wa raḥmatul liqaumiy yu'minūn(a).

Ir jei tu (Muhamedai) neperskaitai jiems eilutės, jie sako: „Kodėl pats nesukuri eilutės?“ Sakyk (Muhamedai): „Iš tiesų, aš vadovaujuosi tik tuo, ką man apreiškė mano Viešpats. (Koranas) tai yra aiškūs įrodymai iš tavo Viešpaties, vedimas ir gailestingumas tiems, kurie tiki.“

وَاِذَا قُرِئَ الْقُرْاٰنُ فَاسْتَمِعُوْا لَهٗ وَاَنْصِتُوْا لَعَلَّكُمْ تُرْحَمُوْنَ

wa iżā quri'al-qur'ānu fastami‘ū lahū wa anṣitū la‘allakum turḥamūn(a).

Ir kai bus skaitomas Koranas, klausykite ir tylėkite, kad sulauktumėte gailestingumo.

وَاذْكُرْ رَّبَّكَ فِيْ نَفْسِكَ تَضَرُّعًا وَّخِيْفَةً وَّدُوْنَ الْجَهْرِ مِنَ الْقَوْلِ بِالْغُدُوِّ وَالْاٰصَالِ وَلَا تَكُنْ مِّنَ الْغٰفِلِيْنَ

ważkur rabbaka fī nafsika taḍarru‘aw wa khīfataw wa dūnal-jahri minal-qauli bil-guduwwi wal-āṣāli wa lā takum minal-gāfilīn(a).

Ir prisiminkite savo Viešpatį savo širdyse su nuolankumu ir baime, nekeldami balso rytą ir vakarą, ir nebūkite iš tų, kurie elgiasi nerūpestingai.

اِنَّ الَّذِيْنَ عِنْدَ رَبِّكَ لَا يَسْتَكْبِرُوْنَ عَنْ عِبَادَتِهٖ وَيُسَبِّحُوْنَهٗ وَلَهٗ يَسْجُدُوْنَ ࣖ ۩

innal-lażīna ‘inda rabbika lā yastakbirūna ‘an ‘ibādatihī wa yusabbiḥūnahū wa lahū yasjudūn(a).

Iš tiesų, tie, kurie yra su jūsų Viešpačiu, nedvejodami garbina Allahą, Jį apvalo ir tik Jam lenkiasi.