Q.S Al-džinas (اَلْجِنّ) - 28 Eilučių skaičius

قُلْ اُوْحِيَ اِلَيَّ اَنَّهُ اسْتَمَعَ نَفَرٌ مِّنَ الْجِنِّ فَقَالُوْٓا اِنَّا سَمِعْنَا قُرْاٰنًا عَجَبًاۙ

qul ūḥiya ilayya annahustama‘a nafarum minal-jinni fa qālū innā sami‘nā qur'ānan ‘ajabā(n).

Sakyk (Muhamedai): „Man buvo apreikšta, kad grupė džinų klausėsi (skaitymo)“, o tada jie tarė: „Mes girdėjome nuostabų (Korano) skaitymą“,

يَّهْدِيْٓ اِلَى الرُّشْدِ فَاٰمَنَّا بِهٖۗ وَلَنْ نُّشْرِكَ بِرَبِّنَآ اَحَدًاۖ

yahdī ilar-rusydi fa'āmannā bih(ī), wa lan nusyrika birabbinā aḥadā(n).

(kuris) veda mus teisingu keliu, tada mes juo tikime. Ir mes niekada nieko nesiesime su savo Viešpačiu,

وَّاَنَّهٗ تَعٰلٰى جَدُّ رَبِّنَا مَا اتَّخَذَ صَاحِبَةً وَّلَا وَلَدًاۖ

wa annahū ta‘ālā jaddu rabbinā mattakhaża ṣāḥibataw wa lā waladā(n).

ir iš tiesų, išaukštinta mūsų Viešpaties didybė, Jis neturi nei žmonos, nei vaikų."

وَّاَنَّهٗ كَانَ يَقُوْلُ سَفِيْهُنَا عَلَى اللّٰهِ شَطَطًاۖ

wa annahū kāna yaqūlu safīhunā ‘alallāhi syaṭaṭā(n).

Ir iš tiesų, kvaili žmonės tarp mūsų visada sakydavo (žodžius), kurie buvo peržengiantys ribas Allah akivaizdoje,

وَّاَنَّا ظَنَنَّآ اَنْ لَّنْ تَقُوْلَ الْاِنْسُ وَالْجِنُّ عَلَى اللّٰهِ كَذِبًاۙ

wa annā ẓanannā allan taqūlal-insu wal-jinnu ‘alallāhi każibā(n).

Ir iš tiesų mes manėme, kad nei žmonės, nei džinai neištars nė vieno melo prieš Alachą,

وَّاَنَّهٗ كَانَ رِجَالٌ مِّنَ الْاِنْسِ يَعُوْذُوْنَ بِرِجَالٍ مِّنَ الْجِنِّ فَزَادُوْهُمْ رَهَقًاۖ

wa annahū kāna rijālum minal insi ya‘ūżūna birijālim minal-jinni fa zādūhum rahaqā(n).

ir iš tiesų tarp žmonių buvo vyrų, kurie prašė apsaugos nuo džinų, bet šie (džinai) juos (žmones) dar labiau suklaidino.

وَّاَنَّهُمْ ظَنُّوْا كَمَا ظَنَنْتُمْ اَنْ لَّنْ يَّبْعَثَ اللّٰهُ اَحَدًاۖ

wa annahum ẓannū kamā ẓanantum allay yab‘aṡallāhu aḥadā(n).

Ir iš tiesų jie (džinai) mąsto kaip jūs (Mekos politeistai), kurie taip pat manote, kad Alachas nieko neprikels į gyvenimą (Prisikėlimo dieną).

وَّاَنَّا لَمَسْنَا السَّمَاۤءَ فَوَجَدْنٰهَا مُلِئَتْ حَرَسًا شَدِيْدًا وَّشُهُبًاۖ

wa annā lamasnas-samā'a fa wajadnāhā muli'at ḥarasan syadīdaw wa syuhubā(n).

Ir iš tiesų mes (džinai) bandėme pažinti (dangaus paslaptis), todėl radome jį pilną stiprių sargybinių ir ugninių strėlių,

وَّاَنَّا كُنَّا نَقْعُدُ مِنْهَا مَقَاعِدَ لِلسَّمْعِۗ فَمَنْ يَّسْتَمِعِ الْاٰنَ يَجِدْ لَهٗ شِهَابًا رَّصَدًاۖ

wa annā kunnā naq‘udu minhā maqā‘ida lis-sam‘(i), famay yastami‘il-āna yajid lahū syihābar raṣadā(n).

Ir iš tiesų mes (džinai) anksčiau galėdavome užimti kelias vietas danguje, kad galėtume pasiklausyti (žinių). Bet dabar kiekvienas, (bandantis) pasiklausyti (taip), tikrai ras tykančias ugnines strėles (kurios gali jį sudeginti).

وَّاَنَّا لَا نَدْرِيْٓ اَشَرٌّ اُرِيْدَ بِمَنْ فِى الْاَرْضِ اَمْ اَرَادَ بِهِمْ رَبُّهُمْ رَشَدًاۙ

wa annā lā nadrī asyarrun urīda biman fil-arḍi am arāda bihim rabbuhum rasyadā(n).

Ir iš tiesų, mes (džinai) nežinome (apie šios apsaugos egzistavimą), ar žmonės žemėje trokšta blogio, ar jų Viešpats nori jiems gero.

وَّاَنَّا مِنَّا الصّٰلِحُوْنَ وَمِنَّا دُوْنَ ذٰلِكَۗ كُنَّا طَرَاۤىِٕقَ قِدَدًاۙ

wa annā minnaṣ-ṣāliḥūna wa minnā dūna żālik(a), kunnā ṭarā'iqa qidadā(n).

Ir iš tiesų, tarp mūsų (džinų) yra vieni teisiųjų, o kiti – prieštaraujančių, ir mes einame skirtingais keliais.

وَّاَنَّا ظَنَنَّآ اَنْ لَّنْ نُّعْجِزَ اللّٰهَ فِى الْاَرْضِ وَلَنْ نُّعْجِزَهٗ هَرَبًاۖ

wa annā ẓanannā allan nu‘jizallāha fil-arḍi wa lan nu‘jizahū harabā(n).

Ir iš tiesų mes (džinai) įtarėme, kad negalėsime pabėgti (nuo) Alacho galios žemėje ir (taip pat) negalėsime pabėgti (nuo) Jo.

وَّاَنَّا لَمَّا سَمِعْنَا الْهُدٰىٓ اٰمَنَّا بِهٖۗ فَمَنْ يُّؤْمِنْۢ بِرَبِّهٖ فَلَا يَخَافُ بَخْسًا وَّلَا رَهَقًاۖ

wa annā lammā sami‘nal-hudā āmannā bih(ī), famay yu'mim birabbihī falā yakhāfu bakhsaw wa lā rahaqā(n).

Ir iš tiesų, kai mes (džinai) išgirdome (Korano) vadovavimą, mes juo patikėjome. Taigi, kas tiki Dievu, tam nereikia bijoti praradimo ar nuodėmės.

وَّاَنَّا مِنَّا الْمُسْلِمُوْنَ وَمِنَّا الْقٰسِطُوْنَۗ فَمَنْ اَسْلَمَ فَاُولٰۤىِٕكَ تَحَرَّوْا رَشَدًا

wa annā minnal-muslimūna wa minnal-qāsiṭūn(a), faman aslama fa ulā'ika taḥarrau rasyadā(n).

Ir tarp mūsų yra musulmonų ir tų, kurie nukrypsta nuo tiesos. Tie, kurie yra musulmonai, pasirinko tiesų kelią.

وَاَمَّا الْقٰسِطُوْنَ فَكَانُوْا لِجَهَنَّمَ حَطَبًاۙ

wa ammal-qāsiṭūna fa kānū lijahannama ḥaṭabā(n).

O tie, kurie nukrypsta nuo tiesos, tampa pragaro kuru“.

وَّاَنْ لَّوِ اسْتَقَامُوْا عَلَى الطَّرِيْقَةِ لَاَسْقَيْنٰهُمْ مَّاۤءً غَدَقًاۙ

wa allawistaqāmū ‘alaṭ-ṭarīqati la'asqaināhum mā'an gadaqā(n).

Ir jei jie būtų toliau ėję tiesiai tuo keliu (islamo religija), Mes būtume davę jiems pakankamai vandens.

لِّنَفْتِنَهُمْ فِيْهِۗ وَمَنْ يُّعْرِضْ عَنْ ذِكْرِ رَبِّهٖ يَسْلُكْهُ عَذَابًا صَعَدًاۙ

linaftinahum fīh(i), wa may yu‘riḍ ‘an żikri rabbihī yasluk-hu ‘ażāban ṣa‘adā(n).

Taip Mes juos išbandysime. O kas nusigręžia nuo savo Viešpaties perspėjimo, tą Jis tikrai griežtai nubaus.

وَّاَنَّ الْمَسٰجِدَ لِلّٰهِ فَلَا تَدْعُوْا مَعَ اللّٰهِ اَحَدًاۖ

wa annal-masājida lillāhi falā tad‘ū ma‘allāhi aḥadā(n).

Ir iš tiesų mečetės skirtos Alachui. Tad negarbinkite jose nieko kito, išskyrus Alachą.

وَّاَنَّهٗ لَمَّا قَامَ عَبْدُ اللّٰهِ يَدْعُوْهُ كَادُوْا يَكُوْنُوْنَ عَلَيْهِ لِبَدًاۗ ࣖ

wa annahū lammā qāma ‘abdullāhi yad‘ūhu kādū yakūnūna ‘alaihi libadā(n).

Ir iš tiesų, kai Alacho tarnas (Muhamedas) atsistojo Jį garbinti (atlikti maldą), jie (džinai) susibūrė aplink jį.

قُلْ اِنَّمَآ اَدْعُوْا رَبِّيْ وَلَآ اُشْرِكُ بِهٖٓ اَحَدًا

qul innamā ad‘ū rabbī wa lā usyriku bihī aḥadā(n).

Sakyk (Muhamedas): „Iš tiesų, aš garbinu tik savo Viešpatį ir su Juo nieko nesieju.“

قُلْ اِنِّيْ لَآ اَمْلِكُ لَكُمْ ضَرًّا وَّلَا رَشَدًا

qul innī lā amliku lakum ḍarraw wa lā rasyadā(n).

Sakyk (Muhamedui): „Aš neturiu galios pasipriešinti nei tau pakenkti, nei atnešti tau gero.“

قُلْ اِنِّيْ لَنْ يُّجِيْرَنِيْ مِنَ اللّٰهِ اَحَدٌ ەۙ وَّلَنْ اَجِدَ مِنْ دُوْنِهٖ مُلْتَحَدًا ۙ

qul innī lay yujīranī minallāhi aḥad(un), wa lan ajida min dūnihī multaḥadā(n).

Sakyk (o Muhammadai): „Iš tiesų, niekas negali manęs apsaugoti nuo Alacho ir nerasiu jokios kitos prieglobsčio, išskyrus Jį.

اِلَّا بَلٰغًا مِّنَ اللّٰهِ وَرِسٰلٰتِهٖۗ وَمَنْ يَّعْصِ اللّٰهَ وَرَسُوْلَهٗ فَاِنَّ لَهٗ نَارَ جَهَنَّمَ خٰلِدِيْنَ فِيْهَآ اَبَدًاۗ

illā balāgam minallāhi wa risālātih(ī), wa may ya‘ṣillāha wa rasūlahū fa inna lahū nāra jahannama khālidīna fīhā abadā(n).

(Aš tik) perduodu (įspėjimą) iš Alacho ir Jo pasiuntinio. O kas nepaklūsta Alacho ir Jo Pasiuntiniui, tas tikrai gaus (bausmę) pragare ir pasiliks ten amžinai.“

حَتّٰىٓ اِذَا رَاَوْا مَا يُوْعَدُوْنَ فَسَيَعْلَمُوْنَ مَنْ اَضْعَفُ نَاصِرًا وَّاَقَلُّ عَدَدًاۗ

Ḥattā iżā ra'au mā yū‘adūna fasaya‘lamūna man aḍ‘afu nāṣiraw wa aqallu ‘adadā(n).

Kada jie pamatys jiems gresiančią (bausmę), tada žinos, kieno pagalbininkai silpnesni ir mažiau skaičiumi.

قُلْ اِنْ اَدْرِيْٓ اَقَرِيْبٌ مَّا تُوْعَدُوْنَ اَمْ يَجْعَلُ لَهٗ رَبِّيْٓ اَمَدًا

qul in adrī aqarībum mā tū‘adūna am yaj‘alu lahū rabbī amadā(n).

Sakyk (o Muhamedai): „Nežinau, ar tau gresianti bausmė artėja, ar mano Viešpats paskyrė ateičiai laiką.“

عٰلِمُ الْغَيْبِ فَلَا يُظْهِرُ عَلٰى غَيْبِهٖٓ اَحَدًاۙ

‘Ālimul-gaibi falā yuẓhiru ‘alā gaibihī aḥadā(n).

Jis žino, kas nematoma, bet niekam to neatskleidžia.

اِلَّا مَنِ ارْتَضٰى مِنْ رَّسُوْلٍ فَاِنَّهٗ يَسْلُكُ مِنْۢ بَيْنِ يَدَيْهِ وَمِنْ خَلْفِهٖ رَصَدًاۙ

illā manirtaḍā mir rasūlin fa innahū yasluku mim baini yadaihi wa min khalfihī raṣadā(n).

Išskyrus apaštalus, kuriems Jis pritaria, Jis iš tiesų pasiuntė sargybinius (angelus) priešais juos ir už jų.

لِّيَعْلَمَ اَنْ قَدْ اَبْلَغُوْا رِسٰلٰتِ رَبِّهِمْ وَاَحَاطَ بِمَا لَدَيْهِمْ وَاَحْصٰى كُلَّ شَيْءٍ عَدَدًا ࣖ

liya‘lama an qad ablagū risālāti rabbihim wa aḥāṭa bimā ladaihim wa aḥṣā kulla syai'in ‘adadā(n).

Kad Jis žinotų, jog pasiuntiniai tikrai perdavė savo Viešpaties žinią ir (Jo žinios) apima tai, kas yra su jais, ir Jis išvardija viską po vieną.