Q.S Al-Haqqah (اَلْحَاقَّة) - 52 Eilučių skaičius

اَلْحَاۤقَّةُۙ

al-ḥāqqah(tu).

Teismo diena,

مَا الْحَاۤقَّةُ ۚ

mal-ḥāqqah(tu).

Kas yra Teismo diena?

وَمَآ اَدْرٰىكَ مَا الْحَاۤقَّةُ ۗ

wa mā adrāka mal-ḥāqqah(tu).

O ar žinai, kas yra Teismo diena?

كَذَّبَتْ ثَمُوْدُ وَعَادٌ ۢبِالْقَارِعَةِ

każżabat ṡamūdu wa ‘ādum bil-qāri‘ah(ti).

Samudo ir Ado žmonės neigė Teismo dieną.

فَاَمَّا ثَمُوْدُ فَاُهْلِكُوْا بِالطَّاغِيَةِ

fa'ammā ṡamūdu fa uhlikū biṭ-ṭāgiyah(ti).

Taigi Samudo žmonės buvo sunaikinti su labai dideliu triukšmu,

وَاَمَّا عَادٌ فَاُهْلِكُوْا بِرِيْحٍ صَرْصَرٍ عَاتِيَةٍۙ

wa ammā ‘ādun fa'uhlikū birīḥin ṣarṣarin ‘ātiyah(tin).

O Ado žmones sunaikino labai šaltas vėjas,

سَخَّرَهَا عَلَيْهِمْ سَبْعَ لَيَالٍ وَّثَمٰنِيَةَ اَيَّامٍۙ حُسُوْمًا فَتَرَى الْقَوْمَ فِيْهَا صَرْعٰىۙ كَاَنَّهُمْ اَعْجَازُ نَخْلٍ خَاوِيَةٍۚ

sakhkharahā ‘alaihim sab‘a layāliw wa ṡamāniyata ayyām(in), ḥusūman fataral-qauma fīhā ṣar‘ā, ka'annahum a‘jāzu nakhlin khāwiyah(tin).

Alachas siuntė jiems šį vėją septynias naktis ir aštuonias dienas be pertraukos; tada jūs matėte Ado žmones tuo metu gulinčius negyvus kaip tuščius (supuvusius) palmių kamienus.

فَهَلْ تَرٰى لَهُمْ مِّنْۢ بَاقِيَةٍ

fahal tarā lahum mim bāqiyah(tin).

Taigi, ar matote tarp jų dar ką nors?

وَجَاۤءَ فِرْعَوْنُ وَمَنْ قَبْلَهٗ وَالْمُؤْتَفِكٰتُ بِالْخَاطِئَةِۚ

wa jā'a fir‘aunu wa man qablahū wal-mu'tafikātu bil-khāṭi'ah(ti).

Tada atėjo faraonas ir tie, kurie buvo prieš jį, ir (miestų, kurie buvo apversti aukštyn kojomis dėl didelės klaidos, gyventojai).

فَعَصَوْا رَسُوْلَ رَبِّهِمْ فَاَخَذَهُمْ اَخْذَةً رَّابِيَةً

fa ‘aṣau rasūla rabbihim fa akhażahum akhżatar rābiyah(tan).

Taigi jie nepakluso savo Viešpaties Pasiuntiniui, ir Alachas juos griežtai nubaudė.

اِنَّا لَمَّا طَغَا الْمَاۤءُ حَمَلْنٰكُمْ فِى الْجَارِيَةِۙ

innā lammā ṭagal-mā'u ḥamalnākum fil-jāriyah(ti).

Iš tiesų, kai vanduo pakilo (iki kalnų), Mes gabenome (jūsų protėvius) laivais,

لِنَجْعَلَهَا لَكُمْ تَذْكِرَةً وَّتَعِيَهَآ اُذُنٌ وَّاعِيَةٌ

linaj‘alahā lakum tażkirataw wa ta‘iyahā użunuw wā‘iyah(tun).

kad galėtume (šį įvykį) padaryti jums priminimu ir kad jį atkreiptų dėmesį ausys, norinčios girdėti.

فَاِذَا نُفِخَ فِى الصُّوْرِ نَفْخَةٌ وَّاحِدَةٌ ۙ

fa iżā nufikha fiṣ-ṣūri nafkhatuw wāḥidah(tun).

Taigi, kai trimitas pučiamas vieną kartą,

وَّحُمِلَتِ الْاَرْضُ وَالْجِبَالُ فَدُكَّتَا دَكَّةً وَّاحِدَةًۙ

wa ḥumilatil-arḍu wal-jibālu fa dukkatā dakkataw wāḥidah(tan).

ir žemė bei kalnai buvo pakelti ir su trenksmu dingo.

فَيَوْمَىِٕذٍ وَّقَعَتِ الْوَاقِعَةُۙ

fayauma'iżiw waqa‘atil-wāqi‘ah(tu).

Taigi tą dieną ateis Teismo diena,

وَانْشَقَّتِ السَّمَاۤءُ فَهِيَ يَوْمَىِٕذٍ وَّاهِيَةٌۙ

wansyaqqatis-samā'u fahiya yauma'iżiw wāhiyah(tun).

ir dangūs perplyšo, nes tą dieną dangūs buvo trapūs.

وَّالْمَلَكُ عَلٰٓى اَرْجَاۤىِٕهَاۗ وَيَحْمِلُ عَرْشَ رَبِّكَ فَوْقَهُمْ يَوْمَىِٕذٍ ثَمٰنِيَةٌ ۗ

wal-malaku ‘alā arjā'ihā, wa yaḥmilu ‘arsya rabbika fauqahum yauma'iżin ṡamāniyah(tun).

Ir angelai bus įvairiuose dangaus kampuose. Tą dieną aštuoni angelai laikys jūsų Viešpaties sostą virš savęs.

يَوْمَىِٕذٍ تُعْرَضُوْنَ لَا تَخْفٰى مِنْكُمْ خَافِيَةٌ

yauma'iżin tu‘raḍūna lā takhfā minkum khāfiyah(tun).

Tą dieną jūs būsite pristatyti (savo Viešpačiui), niekas nuo jūsų nebus paslėpta (nuo Alacho).

فَاَمَّا مَنْ اُوْتِيَ كِتٰبَهٗ بِيَمِيْنِهٖ فَيَقُوْلُ هَاۤؤُمُ اقْرَءُوْا كِتٰبِيَهْۚ

fa ammā man ūtiya kitābahū biyamīnihī fa yaqūlu hā'umuqra'ū kitābiyah.

O žmogui, kuriam knyga buvo įteikta į dešinę ranką, jis tarė: „Paimk ją, perskaityk mano knygą (šią).“

اِنِّيْ ظَنَنْتُ اَنِّيْ مُلٰقٍ حِسَابِيَهْۚ

innī ẓanantu annī mulāqin ḥisābiyah.

Iš tiesų, esu tikras, kad (vieną dieną) gausiu savo atpildą.

فَهُوَ فِيْ عِيْشَةٍ رَّاضِيَةٍۚ

fa huwa fī ‘īsyatir rāḍiyah(tin).

Tada tas žmogus gyvena laimingą gyvenimą,

فِيْ جَنَّةٍ عَالِيَةٍۙ

fī jannatin ‘āliyah(tin).

aukštame danguje,

قُطُوْفُهَا دَانِيَةٌ

quṭūfuhā dāniyah(tun).

vaisiai yra netoliese,

كُلُوْا وَاشْرَبُوْا هَنِيْۤـًٔا ۢبِمَآ اَسْلَفْتُمْ فِى الْاَيَّامِ الْخَالِيَةِ

kulū wasyrabū hanī'am bimā aslaftum fil-ayyāmil-khāliyah(ti).

(Jiems bus sakoma): „Valgykite ir gerkite su malonumu dėl darbų, kuriuos darėte praeities dienomis.“

وَاَمَّا مَنْ اُوْتِيَ كِتٰبَهٗ بِشِمَالِهٖ ەۙ فَيَقُوْلُ يٰلَيْتَنِيْ لَمْ اُوْتَ كِتٰبِيَهْۚ

wa ammā man ūtiya kitābahū bisyimālih(ī), fa yaqūlu yā laitanī lam ūta kitābiyah.

O dėl asmens, kuriam knyga buvo įteikta kairėje rankoje, jis tarė: „Būtų geriau, jei (ši) knyga man nebūtų duota.“

وَلَمْ اَدْرِ مَا حِسَابِيَهْۚ

wa lam adri mā ḥisābiyah.

Taigi nežinau, kaip aš tai apskaičiavau.

يٰلَيْتَهَا كَانَتِ الْقَاضِيَةَۚ

yā laitahā kānatil-qāḍiyah(ta).

O, tegul tai (mirtis) užbaigia viską.

مَآ اَغْنٰى عَنِّيْ مَالِيَهْۚ

mā agnā ‘annī māliyah.

Mano turtas man visiškai nenaudingas.

هَلَكَ عَنِّيْ سُلْطٰنِيَهْۚ

halaka ‘annī sulṭāniyah.

Mano galia iš manęs atimta.“

خُذُوْهُ فَغُلُّوْهُۙ

khużūhu fagullūh(u).

(Alachas tarė): „Pagauk jį ir surišk jam rankas aplink kaklą.“

ثُمَّ الْجَحِيْمَ صَلُّوْهُۙ

Ṡummal-jaḥīma ṣallūh(u).

Tada įmesk jį į pragaro ugnį.

ثُمَّ فِيْ سِلْسِلَةٍ ذَرْعُهَا سَبْعُوْنَ ذِرَاعًا فَاسْلُكُوْهُۗ

Ṡumma fī silsilatin żar‘uhā sab‘ūna żirā‘an faslukūh(u).

Tada suriškite jį septyniasdešimties alkūnių ilgio grandine.

اِنَّهٗ كَانَ لَا يُؤْمِنُ بِاللّٰهِ الْعَظِيْمِۙ

innahū kāna lā yu'minu billāhil-‘aẓīm(i).

Iš tiesų, jis yra tas, kuris netiki Alachu, Didžiausiuoju.

وَلَا يَحُضُّ عَلٰى طَعَامِ الْمِسْكِيْنِۗ

wa lā yaḥuḍḍu ‘alā ṭa‘āmil-miskīn(i).

Ir taip pat jis neskatino (kitų) maitinti vargšų.

فَلَيْسَ لَهُ الْيَوْمَ هٰهُنَا حَمِيْمٌۙ

fa laisa lahul-yauma hāhunā ḥamīm(un).

Taigi šiandien jam nėra nė vieno draugo.

وَّلَا طَعَامٌ اِلَّا مِنْ غِسْلِيْنٍۙ

wa lā ṭa‘āmun illā min gislīn(in).

Ir nėra jokio maisto (jam), išskyrus kraują ir pūlius.

لَّا يَأْكُلُهٗٓ اِلَّا الْخٰطِـُٔوْنَ ࣖ

lā ya'kuluhū illal-khāṭi'ūn(a).

Niekas jo nevalgo, išskyrus nusidėjėlius.

فَلَآ اُقْسِمُ بِمَا تُبْصِرُوْنَۙ

falā uqsimu bimā tubṣirūn(a).

Tad prisiekiu tuo, ką matai,

وَمَا لَا تُبْصِرُوْنَۙ

wa mā lā tubṣirūn(a).

ir už tai, ko nematai.

اِنَّهٗ لَقَوْلُ رَسُوْلٍ كَرِيْمٍۙ

innahū laqaulu rasūlin karīm(in).

Iš tiesų, (Koranas) yra tikras apreiškimas (apreikštas) kilniajam Pasiuntiniui,

وَّمَا هُوَ بِقَوْلِ شَاعِرٍۗ قَلِيْلًا مَّا تُؤْمِنُوْنَۙ

wa mā huwa biqauli syā‘ir(in), qalīlam mā tu'minūn(a).

ir tai (Koranas) nėra poeto žodžiai. Jūs mažai juo tikite.

وَلَا بِقَوْلِ كَاهِنٍۗ قَلِيْلًا مَّا تَذَكَّرُوْنَۗ

wa lā biqauli kāhin(in), qalīlam mā tażakkarūn(a).

Ir tai ne burtininkų žodžiai. Iš jo labai mažai ko išmoksi.

تَنْزِيْلٌ مِّنْ رَّبِّ الْعٰلَمِيْنَ

tanzīlum mir rabbil-‘ālamīn(a).

Tai (Koranas) yra apreiškimas, atsiųstas nuo visų pasaulių Dievo.

وَلَوْ تَقَوَّلَ عَلَيْنَا بَعْضَ الْاَقَاوِيْلِۙ

wa lau taqawwala ‘alainā ba‘ḍal-aqāwīl(i).

Ir jei jis (Muhamedas) pasakytų keletą žodžių apie (mūsų vardą) mus,

لَاَخَذْنَا مِنْهُ بِالْيَمِيْنِۙ

la'akhażnā minhu bil-yamīn(i).

Tikrai, Mes laikysime jį jo dešinėje rankoje.

ثُمَّ لَقَطَعْنَا مِنْهُ الْوَتِيْنَۖ

Ṡumma laqaṭa‘nā minhul-watīn(a).

Tada Mes perpjovėme jo širdies kraujagysles.

فَمَا مِنْكُمْ مِّنْ اَحَدٍ عَنْهُ حٰجِزِيْنَۙ

famā minkum min aḥadin ‘anhu ḥājizīn(a).

Taigi niekas iš jūsų negali sutrukdyti (Mums jį nubausti).

وَاِنَّهٗ لَتَذْكِرَةٌ لِّلْمُتَّقِيْنَ

wa innahū latażkiratul lil-muttaqīn(a).

Ir iš tiesų (Koranas) yra pamoka tiems, kurie yra pamaldūs.

وَاِنَّا لَنَعْلَمُ اَنَّ مِنْكُمْ مُّكَذِّبِيْنَۗ

wa innā lana‘lamu anna minkum mukażżibīn(a).

Ir iš tiesų, Mes žinome, kad tarp jūsų yra tokių, kurie neigia.

وَاِنَّهٗ لَحَسْرَةٌ عَلَى الْكٰفِرِيْنَۚ

wa innahū laḥasratun ‘alal-kāfirīn(a).

Ir iš tiesų, (Koranas) tai sukels apgailestavimą netikintiesiems (pomirtiniame gyvenime).

وَاِنَّهٗ لَحَقُّ الْيَقِيْنِ

wa innahū laḥaqqul-yaqīn(i).

Ir iš tiesų (Koranas) yra tikra tiesa.

فَسَبِّحْ بِاسْمِ رَبِّكَ الْعَظِيْمِ ࣖ

fa sabbiḥ bismi rabbikal-‘aẓīm(i).

Tad šlovink save (minėdamas) savo Visagalio Dievo vardą.