وَمَا كَانَ اسْتِغْفَارُ اِبْرٰهِيْمَ لِاَبِيْهِ اِلَّا عَنْ مَّوْعِدَةٍ وَّعَدَهَآ اِيَّاهُۚ فَلَمَّا تَبَيَّنَ لَهٗٓ اَنَّهٗ عَدُوٌّ لِّلّٰهِ تَبَرَّاَ مِنْهُۗ اِنَّ اِبْرٰهِيْمَ لَاَوَّاهٌ حَلِيْمٌ
wa mā kānastigfāru ibrāhīma li'abīhi illā ‘am mau‘idatiw wa‘adahā iyyāh(u), falammā tabayyana lahū annahū ‘aduwwul lillāhi tabarra'a minh(u), inna ibrāhīma la'awwāhun ḥalīm(un).
Kalbant apie Ibrahimo prašymą atleisti (Alachui) už savo tėvą, tai buvo ne kas kita, kaip pažadas, kurį jis buvo davęs savo tėvui. Taigi, kai Abraomui paaiškėjo, kad jo tėvas yra Alacho priešas, Abraomas nuo jo atsiskyrė. Iš tiesų, Ibrahimas buvo labai švelnus ir geros širdies žmogus.
قَالَ سَلٰمٌ عَلَيْكَۚ سَاَسْتَغْفِرُ لَكَ رَبِّيْۗ اِنَّهٗ كَانَ بِيْ حَفِيًّا
qāla salāmun ‘alaik(a), sa'astagfiru laka rabbī, innahū kāna bī ḥafiyyā(n).
Jis (Ibrahimas) tarė: „Tebūnie jums ramybė! Aš prašysiu jums atleidimo iš savo Viešpaties. Iš tiesų, Jis man labai geras.“
قَدْ كَانَتْ لَكُمْ اُسْوَةٌ حَسَنَةٌ فِيْٓ اِبْرٰهِيْمَ وَالَّذِيْنَ مَعَهٗۚ اِذْ قَالُوْا لِقَوْمِهِمْ اِنَّا بُرَءٰۤؤُا مِنْكُمْ وَمِمَّا تَعْبُدُوْنَ مِنْ دُوْنِ اللّٰهِ ۖ كَفَرْنَا بِكُمْ وَبَدَا بَيْنَنَا وَبَيْنَكُمُ الْعَدَاوَةُ وَالْبَغْضَاۤءُ اَبَدًا حَتّٰى تُؤْمِنُوْا بِاللّٰهِ وَحْدَهٗٓ اِلَّا قَوْلَ اِبْرٰهِيْمَ لِاَبِيْهِ لَاَسْتَغْفِرَنَّ لَكَ وَمَآ اَمْلِكُ لَكَ مِنَ اللّٰهِ مِنْ شَيْءٍۗ رَبَّنَا عَلَيْكَ تَوَكَّلْنَا وَاِلَيْكَ اَنَبْنَا وَاِلَيْكَ الْمَصِيْرُ
qad kānat lakum uswatun ḥasanatun fī ibrāhīma wal-lażīna ma‘ah(ū), iż qālū liqaumihim innā bura'ā'u minkum wa mimmā ta‘budūna min dūnillāh(i), kafarnā bikum wa badā bainanā wa bainakumul-‘adāwatu wal-bagḍā'u abadan ḥattā tu'minū billāhi waḥdahū illā qaula ibrāhīma li'abīhi la'astagfiranna laka wa mā amliku laka minallāhi min syai'(in), rabbanā ‘alaika tawakkalnā wa ilaika anabnā wa ilaikal-maṣīr(u).
Iš tiesų, Abraomas ir tie, kurie buvo su juo, buvo jums geras pavyzdys, kai jie pasakė jo žmonėms: „Iš tiesų, mes esame atskirti nuo jūsų ir nuo to, ką jūs garbinate šalia Alacho, mes neigiame jūsų (netikėjimą), ir tarp mūsų ir jūsų yra priešiškumas bei neapykanta amžinai, kol jūs patikėsite tik Alachu“, išskyrus Ibrahimo žodžius savo tėvui: „Iš tiesų, aš prašysiu jums atleidimo, bet aš visiškai negaliu atsispirti Alacho (kankinimui) prieš jus.“ (Ibrahimas sakė): „Mūsų Viešpatie, tik Tavimi mes pasitikime ir tik Tavimi mes atgailaujame, ir tik pas Tave mes grįžtame,“