فَقُطِعَ دَابِرُ الْقَوْمِ الَّذِيْنَ ظَلَمُوْاۗ وَالْحَمْدُ لِلّٰهِ رَبِّ الْعٰلَمِيْنَ
fa quṭi‘a dābirul-qaumil-lażīna ẓalamū, wal-ḥamdu lillāhi rabbil-‘ālamīn(a).
Taigi neteisūs žmonės buvo sunaikinti iki pat šaknų. Ir visa šlovė Alachui, visų pasaulių Viešpačiui.
قُلْ اَرَاَيْتَكُمْ اِنْ اَتٰىكُمْ عَذَابُ اللّٰهِ بَغْتَةً اَوْ جَهْرَةً هَلْ يُهْلَكُ اِلَّا الْقَوْمُ الظّٰلِمُوْنَ
qul ara'aitakum in atākum ‘ażābullāhi bagtatan au jahratan hal yuhlaku illal-qaumuẓ-ẓālimūn(a).
Sakyk (Muhamedai): „Paaiškink man, jei Alacho bausmė ateis pas jus staiga ar viešai, ar bus kas nors, ką (Alachas) sunaikins, išskyrus piktadarius?“
وَمَا نُرْسِلُ الْمُرْسَلِيْنَ اِلَّا مُبَشِّرِيْنَ وَمُنْذِرِيْنَۚ فَمَنْ اٰمَنَ وَاَصْلَحَ فَلَا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُوْنَ
wa mā nursilul-mursalīna illā mubasysyirīna wa munżirīn(a), faman āmana wa aṣlaḥa falā khaufun ‘alaihim wa lā hum yaḥzanūn(a).
Pasiuntiniai, kuriuos siuntėme, turėjo pranešti gerąją naujieną ir įspėti. Kas tiki ir pasitaiso, tas nebijo ir neliūdi.
وَالَّذِيْنَ كَذَّبُوْا بِاٰيٰتِنَا يَمَسُّهُمُ الْعَذَابُ بِمَا كَانُوْا يَفْسُقُوْنَ
wal-lażīna każżabū bi'āyātinā yamassuhumul-‘ażābu bimā kānū yafsuqūn(a).
O tie, kurie neigia Mūsų eilutes, bus nubausti, nes jie visada daro bloga (nuodėmę).
قَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ اسْتَكْبَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖ لِلَّذِيْنَ اسْتُضْعِفُوْا لِمَنْ اٰمَنَ مِنْهُمْ اَتَعْلَمُوْنَ اَنَّ صٰلِحًا مُّرْسَلٌ مِّنْ رَّبِّهٖۗ قَالُوْٓا اِنَّا بِمَآ اُرْسِلَ بِهٖ مُؤْمِنُوْنَ
qālal-mala'ul-lażīnastakbarū min qaumihī lil-lażīnastuḍ‘ifū liman āmana minhum ata‘lamūna anna ṣāliḥam mursalum mir rabbih(ī), qālū innā bimā ursila bihī mu'minūn(a).
Arogantiški vadai tarė tiems, kurie buvo laikomi silpnais, būtent tiems, kurie buvo tikėję savo tautoje: „Ar žinote, kad Saleh yra savo Viešpaties pasiuntinys?“ Jie atsakė: „Iš tiesų, mes tikime tuo, ką jis pasakė.“
قَالَ الَّذِيْنَ اسْتَكْبَرُوْٓا اِنَّا بِالَّذِيْٓ اٰمَنْتُمْ بِهٖ كٰفِرُوْنَ
qālal-lażīnastakbarū innā bil-lażī āmantum bihī kāfirūn(a).
Tie, kurie giriasi, sako: „Iš tiesų mes neigiame tai, kuo jūs tikite“.
فَعَقَرُوا النَّاقَةَ وَعَتَوْا عَنْ اَمْرِ رَبِّهِمْ وَقَالُوْا يٰصٰلِحُ ائْتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ اِنْ كُنْتَ مِنَ الْمُرْسَلِيْنَ
fa ‘aqarun-nāqata wa ‘atau ‘an amri rabbihim wa qālū yā ṣāliḥu'tinā bimā ta‘idunā in kunta minal-mursalīn(a).
Tada jie paskerdė kupranugarinę patelę ir elgėsi arogantiškai prieš savo Viešpaties įsakymą. Jie tarė: „O Saleh! Įrodyk mums savo grasinimą, jei tiesa, kad esi vienas iš pasiuntinių.“
قَالُوْا يٰصٰلِحُ قَدْ كُنْتَ فِيْنَا مَرْجُوًّا قَبْلَ هٰذَآ اَتَنْهٰىنَآ اَنْ نَّعْبُدَ مَا يَعْبُدُ اٰبَاۤؤُنَا وَاِنَّنَا لَفِيْ شَكٍّ مِّمَّا تَدْعُوْنَآ اِلَيْهِ مُرِيْبٍ
qālū yā ṣāliḥu qad kunta fīnā marjuwwan qabla hāżā atanhānā an na‘buda mā ya‘budu ābā'unā wa innanā lafī syakkim mimmā tad‘ūnā ilaihi murīb(in).
Jie (Samudai) tarė: „O Saleh! Iš tiesų, prieš tau būnant tarp mūsų, tu buvai žmogus, kurio buvo tikimasi, kodėl tu draudi mums garbinti tai, ką garbino mūsų protėviai? Iš tiesų, mes tikrai abejojame ir nerimaujame dėl to, kokią (religiją) tu mums šauki.“
اَلَمْ يَأْتِكُمْ نَبَؤُا الَّذِيْنَ مِنْ قَبْلِكُمْ قَوْمِ نُوْحٍ وَّعَادٍ وَّثَمُوْدَ ەۗ وَالَّذِيْنَ مِنْۢ بَعْدِهِمْ ۗ لَا يَعْلَمُهُمْ اِلَّا اللّٰهُ ۗجَاۤءَتْهُمْ رُسُلُهُمْ بِالْبَيِّنٰتِ فَرَدُّوْٓا اَيْدِيَهُمْ فِيْٓ اَفْوَاهِهِمْ وَقَالُوْٓا اِنَّا كَفَرْنَا بِمَآ اُرْسِلْتُمْ بِهٖ وَاِنَّا لَفِيْ شَكٍّ مِّمَّا تَدْعُوْنَنَآ اِلَيْهِ مُرِيْبٍ
alam ya'tikum naba'ul-lażīna min qablikum qaumi nūḥiw wa ‘ādiw wa ṡamūd(a), wal-lażīna mim ba‘dihim, lā ya‘lamuhum illallāh(u), jā'athum rusuluhum bil-bayyināti fa raddū aidiyahum fī afwāhihim wa qālū innā kafarnā bimā ursiltum bihī wa innā lafī syakkim mimmā tad‘ūnanā ilaihi murīb(in).
Argi nepasiekė jūsų žinios apie tuos, kurie gyveno prieš jus – Nojaus, Ado, Samudo žmones ir tuos, kurie atėjo po jų? Niekas jų nepažinojo, išskyrus Alachą. Pasiuntiniai atėjo pas juos su aiškiais įrodymais, bet jie užsidengė burnas (iš neapykantos) ir tarė: „Mes netikime jumis ir nerimastingai abejojame tuo, kam mus šaukiate.“
وَلَقَدْ كَذَّبَ اَصْحٰبُ الْحِجْرِ الْمُرْسَلِيْنَۙ
wa laqad każżaba aṣḥābul-ḥijril-mursalīn(a).
Ir iš tiesų Hidžros šalies žmonės visiškai melavo (savo) pasiuntiniams,
وَاٰتَيْنٰهُمْ اٰيٰتِنَا فَكَانُوْا عَنْهَا مُعْرِضِيْنَۙ
wa ātaināhum āyātinā fa kānū ‘anhā mu‘riḍīn(a).
ir Mes atnešėme jiems Savo (galios) ženklus, bet jie visada nuo jų nusigręžia,
كَمَآ اَنْزَلْنَا عَلَى الْمُقْتَسِمِيْنَۙ
kamā anzalnā ‘alal-muqtasimīn(a).
Kaip (Mes perspėjome), Mes pasiuntėme (bausmę) tiems, kurie diskriminuoja (Alacho Knygoje),
كَذَّبَتْ ثَمُوْدُ الْمُرْسَلِيْنَ ۖ
każżabat ṡamūdul-mursalīn(a).
Samudo žmonės melavo apaštalams.
قَالُوْٓا اِنَّمَآ اَنْتَ مِنَ الْمُسَحَّرِيْنَ ۙ
qālū innamā anta minal-musaḥḥarīn(a).
Jie tarė: „Iš tiesų, tu esi tik vienas iš tų, kurie yra užkerėti;
وَثَمُوْدُ وَقَوْمُ لُوْطٍ وَّاَصْحٰبُ لْـَٔيْكَةِ ۗ اُولٰۤىِٕكَ الْاَحْزَابُ
wa ṡamūdu wa qaumu lūṭiw wa aṣḥābul-aikah(ti), ulā'ikal-aḥzāb(u).
ir (taip pat) Samudas, Luto žmonės ir Aikos žmonės. Tai grupės, kurios yra sąjungininkės (prieš apaštalus).
كَذَّبَتْ قَبْلَهُمْ قَوْمُ نُوْحٍ وَّاَصْحٰبُ الرَّسِّ وَثَمُوْدُ
każżabat qablahum qaumu nūḥiw wa aṣḥābur-rassi wa ṡamūd(u).
Prieš juos Nojaus žmonės, Raso ir Samudo gyventojai, neigė (apaštalus),
كَذَّبَتْ ثَمُوْدُ بِالنُّذُرِ
każżabat ṡamūdu bin-nużur(i).
Samudo žmonės taip pat neigė perspėjimą.
فَقَالُوْٓا اَبَشَرًا مِّنَّا وَاحِدًا نَّتَّبِعُهٗٓ ۙاِنَّآ اِذًا لَّفِيْ ضَلٰلٍ وَّسُعُرٍ
fa qālū abasyaram minnā wāḥidan nattabi‘uh(ū), innā iżal lafī ḍalāliw wa su‘ur(in).
Tad jie tarė: „Kaip mes seksime paskui (paprastą) žmogų iš savo tarpo? Iš tiesų, mes iš tiesų nuklydome ir esame išprotėję.“
ءَاُلْقِيَ الذِّكْرُ عَلَيْهِ مِنْۢ بَيْنِنَا بَلْ هُوَ كَذَّابٌ اَشِرٌ
a'ulqiyaż-żikru ‘alaihi mim baininā bal huwa każżābun asyir(un).
Ar tas apreiškimas buvo jam apreikštas tarp mūsų? Tikrai jis (Salehas) yra labai melagis (ir) arogantiškas.“
كَذَّبَتْ ثَمُوْدُ بِطَغْوٰىهَآ ۖ
każżabat ṡamūdu biṭagwāhā.
(Samudo žmonės) melavo (savo pasiuntiniui), nes peržengė (neteisingas) ribas,
فَكَذَّبُوْهُ فَعَقَرُوْهَاۖ فَدَمْدَمَ عَلَيْهِمْ رَبُّهُمْ بِذَنْۢبِهِمْ فَسَوّٰىهَاۖ
fa każżabūhu fa ‘aqarūhā fa damdama ‘alaihim rabbuhum biżambihim fa sawwāhā.
Bet jie jam melavo ir jį nužudė, todėl Dievas juos sunaikino už jų nuodėmes, o paskui sulygino juos (iki žemės),