وَاذْكُرُوْٓا اِذْ جَعَلَكُمْ خُلَفَاۤءَ مِنْۢ بَعْدِ عَادٍ وَّبَوَّاَكُمْ فِى الْاَرْضِ تَتَّخِذُوْنَ مِنْ سُهُوْلِهَا قُصُوْرًا وَّتَنْحِتُوْنَ الْجِبَالَ بُيُوْتًا ۚفَاذْكُرُوْٓا اٰلَاۤءَ اللّٰهِ وَلَا تَعْثَوْا فِى الْاَرْضِ مُفْسِدِيْنَ
ważkurū iż ja‘alakum khulafā'a mim ba‘di ‘ādiw wa bawwa'akum fil-arḍi tattakhiżūna min suhūlihā quṣūraw wa tanḥitūnal-jibāla buyūtā(n), fażkurū ālā'allāhi wa lā ta‘ṡau fil-arḍi mufsidīn(a).
Ir prisiminkite, kaip Jis padarė jus kalifais po Ado žmonių ir apgyvendino jus žemėje. Lygumose statėte rūmus, o kalvose iškalėte juos kaip namus. Tad prisiminkite Alacho palaiminimus ir nedarykite žemėje nelaimės.
وَكَانُوْا يَنْحِتُوْنَ مِنَ الْجِبَالِ بُيُوْتًا اٰمِنِيْنَ
wa kānū yanḥitūna minal-jibāli buyūtan āminīn(a).
ir jie iš uolos iškalė namus (kuriuose gyveno) jausdamiesi saugūs.
اَتُتْرَكُوْنَ فِيْ مَا هٰهُنَآ اٰمِنِيْنَ ۙ
atutrakūna fīmā hāhunā āminīn(a).
Ar manote, kad jums bus leista saugiai gyventi čia (savo šalyje),
وَّزُرُوْعٍ وَّنَخْلٍ طَلْعُهَا هَضِيْمٌ ۚ
wa zurū‘iw wa nakhlin ṭal‘uhā haḍīm(un).
ir augalai bei datulių palmės, kurių lapai minkšti.
وَتَنْحِتُوْنَ مِنَ الْجِبَالِ بُيُوْتًا فٰرِهِيْنَ
wa tanḥitūna minal-jibāli buyūtan fārihīn(a).
Ir jūs sumaniai iškirtote kalnus namams statyti;
وَفِيْ ثَمُوْدَ اِذْ قِيْلَ لَهُمْ تَمَتَّعُوْا حَتّٰى حِيْنٍ
wa fī ṡamūda iż qīla lahum tamatta‘ū ḥattā ḥīn(in).
Ir Samudo žmonių istorijoje, kai jiems buvo pasakyta: „Linksminkitės iki nustatyto laiko“.
وَثَمُوْدَ الَّذِيْنَ جَابُوا الصَّخْرَ بِالْوَادِۖ
wa ṡamūdal-lażīna jābuṣ-ṣakhra bil-wād(i).
ir (prieš) samudus, kurie slėnyje kalė didelius akmenis,