وَاِلٰى ثَمُوْدَ اَخَاهُمْ صٰلِحًاۘ قَالَ يٰقَوْمِ اعْبُدُوا اللّٰهَ مَا لَكُمْ مِّنْ اِلٰهٍ غَيْرُهٗۗ قَدْ جَاۤءَتْكُمْ بَيِّنَةٌ مِّنْ رَّبِّكُمْۗ هٰذِهٖ نَاقَةُ اللّٰهِ لَكُمْ اٰيَةً فَذَرُوْهَا تَأْكُلْ فِيْٓ اَرْضِ اللّٰهِ وَلَا تَمَسُّوْهَا بِسُوْۤءٍ فَيَأْخُذَكُمْ عَذَابٌ اَلِيْمٌ
wa ilā ṡamūda akhāhum ṣāliḥā(n), qāla yā qaumi‘budullāha mā lakum min ilāhin gairuh(ū), qad jā'atkum bayyinatum mir rabbikum, hāżihī nāqatullāhi lakum āyatan fa żarūhā ta'kul fī arḍillāhi wa lā tamassūhā bisū'in fa ya'khużakum ‘ażābun alīm(un).
Ir Samudo žmonėms (Mes pasiuntėme) jų brolį Salehą. Jis tarė: „O mano žmonės! Garbinkite Allahą! Jums nėra kito dievo (garbinimo), tik Jis. Iš tiesų, jums atėjo aiškus įrodymas iš jūsų Viešpaties. Ši kupranugarė iš Allah yra ženklas jums. Tegul ji minta Alacho žeme, nekenk jai, nes kitaip kenksite skausmingoms kančioms.“
وَاذْكُرُوْٓا اِذْ جَعَلَكُمْ خُلَفَاۤءَ مِنْۢ بَعْدِ عَادٍ وَّبَوَّاَكُمْ فِى الْاَرْضِ تَتَّخِذُوْنَ مِنْ سُهُوْلِهَا قُصُوْرًا وَّتَنْحِتُوْنَ الْجِبَالَ بُيُوْتًا ۚفَاذْكُرُوْٓا اٰلَاۤءَ اللّٰهِ وَلَا تَعْثَوْا فِى الْاَرْضِ مُفْسِدِيْنَ
ważkurū iż ja‘alakum khulafā'a mim ba‘di ‘ādiw wa bawwa'akum fil-arḍi tattakhiżūna min suhūlihā quṣūraw wa tanḥitūnal-jibāla buyūtā(n), fażkurū ālā'allāhi wa lā ta‘ṡau fil-arḍi mufsidīn(a).
Ir prisiminkite, kaip Jis padarė jus kalifais po Ado žmonių ir apgyvendino jus žemėje. Lygumose statėte rūmus, o kalvose iškalėte juos kaip namus. Tad prisiminkite Alacho palaiminimus ir nedarykite žemėje nelaimės.
قَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ اسْتَكْبَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖ لِلَّذِيْنَ اسْتُضْعِفُوْا لِمَنْ اٰمَنَ مِنْهُمْ اَتَعْلَمُوْنَ اَنَّ صٰلِحًا مُّرْسَلٌ مِّنْ رَّبِّهٖۗ قَالُوْٓا اِنَّا بِمَآ اُرْسِلَ بِهٖ مُؤْمِنُوْنَ
qālal-mala'ul-lażīnastakbarū min qaumihī lil-lażīnastuḍ‘ifū liman āmana minhum ata‘lamūna anna ṣāliḥam mursalum mir rabbih(ī), qālū innā bimā ursila bihī mu'minūn(a).
Arogantiški vadai tarė tiems, kurie buvo laikomi silpnais, būtent tiems, kurie buvo tikėję savo tautoje: „Ar žinote, kad Saleh yra savo Viešpaties pasiuntinys?“ Jie atsakė: „Iš tiesų, mes tikime tuo, ką jis pasakė.“
قَالَ الَّذِيْنَ اسْتَكْبَرُوْٓا اِنَّا بِالَّذِيْٓ اٰمَنْتُمْ بِهٖ كٰفِرُوْنَ
qālal-lażīnastakbarū innā bil-lażī āmantum bihī kāfirūn(a).
Tie, kurie giriasi, sako: „Iš tiesų mes neigiame tai, kuo jūs tikite“.
فَعَقَرُوا النَّاقَةَ وَعَتَوْا عَنْ اَمْرِ رَبِّهِمْ وَقَالُوْا يٰصٰلِحُ ائْتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ اِنْ كُنْتَ مِنَ الْمُرْسَلِيْنَ
fa ‘aqarun-nāqata wa ‘atau ‘an amri rabbihim wa qālū yā ṣāliḥu'tinā bimā ta‘idunā in kunta minal-mursalīn(a).
Tada jie paskerdė kupranugarinę patelę ir elgėsi arogantiškai prieš savo Viešpaties įsakymą. Jie tarė: „O Saleh! Įrodyk mums savo grasinimą, jei tiesa, kad esi vienas iš pasiuntinių.“
فَاَخَذَتْهُمُ الرَّجْفَةُ فَاَصْبَحُوْا فِيْ دَارِهِمْ جٰثِمِيْنَ
fa akhażathumur-rajfatu fa aṣbaḥū fī dārihim jāṡimīn(a).
Tada juos ištiko žemės drebėjimas, ir jie gulėjo negyvi savo namų griuvėsiuose.
فَتَوَلّٰى عَنْهُمْ وَقَالَ يٰقَوْمِ لَقَدْ اَبْلَغْتُكُمْ رِسَالَةَ رَبِّيْ وَنَصَحْتُ لَكُمْ وَلٰكِنْ لَّا تُحِبُّوْنَ النّٰصِحِيْنَ
fa tawallā ‘anhum wa qāla yā qaumi laqad ablagtukum risālata rabbī wa naṣaḥtu lakum wa lākil lā tuḥibbūnan-nāṣiḥīn(a).
Tada jis (Salehas) juos paliko, sakydamas: „O mano žmonės! Iš tiesų, aš perdaviau jums savo Viešpaties žinią ir patariau jums. Bet jūs nemėgstate žmonių, kurie duoda patarimų.“
۞ وَاِلٰى ثَمُوْدَ اَخَاهُمْ صٰلِحًا ۘ قَالَ يٰقَوْمِ اعْبُدُوا اللّٰهَ مَا لَكُمْ مِّنْ اِلٰهٍ غَيْرُهٗ ۗهُوَ اَنْشَاَكُمْ مِّنَ الْاَرْضِ وَاسْتَعْمَرَكُمْ فِيْهَا فَاسْتَغْفِرُوْهُ ثُمَّ تُوْبُوْٓا اِلَيْهِ ۗاِنَّ رَبِّيْ قَرِيْبٌ مُّجِيْبٌ
wa ilā ṡamūda akhāhum ṣālihā(n), qāla yā qaumi‘budullāḥa mā lakum min ilāhin gairuh(ū), huwa ansya'akum minal-arḍi wasta‘marakum fīhā fastagfirūhu ṡumma tūbū ilaih(i), inna rabbī qarībum mujīb(un).
ir samudui (Mes pasiuntėme) jų brolį Salehą. Jis tarė: „O mano žmonės! Garbinkite Allahą, jums nėra kito dievo, tik Jis. Jis sukūrė jus iš žemės (dirvos) ir padarė jus klestinčius, todėl prašykite Jo atleidimo ir atgailaukite Jam. Iš tiesų, mano Viešpats yra labai arti (Jo gailestingumas) ir priima (Savo tarnų maldas).“
قَالُوْا يٰصٰلِحُ قَدْ كُنْتَ فِيْنَا مَرْجُوًّا قَبْلَ هٰذَآ اَتَنْهٰىنَآ اَنْ نَّعْبُدَ مَا يَعْبُدُ اٰبَاۤؤُنَا وَاِنَّنَا لَفِيْ شَكٍّ مِّمَّا تَدْعُوْنَآ اِلَيْهِ مُرِيْبٍ
qālū yā ṣāliḥu qad kunta fīnā marjuwwan qabla hāżā atanhānā an na‘buda mā ya‘budu ābā'unā wa innanā lafī syakkim mimmā tad‘ūnā ilaihi murīb(in).
Jie (Samudai) tarė: „O Saleh! Iš tiesų, prieš tau būnant tarp mūsų, tu buvai žmogus, kurio buvo tikimasi, kodėl tu draudi mums garbinti tai, ką garbino mūsų protėviai? Iš tiesų, mes tikrai abejojame ir nerimaujame dėl to, kokią (religiją) tu mums šauki.“
قَالَ يٰقَوْمِ اَرَءَيْتُمْ اِنْ كُنْتُ عَلٰى بَيِّنَةٍ مِّنْ رَّبِّيْۗ وَاٰتٰىنِيْ مِنْهُ رَحْمَةً فَمَنْ يَّنْصُرُنِيْ مِنَ اللّٰهِ اِنْ عَصَيْتُهٗ ۗفَمَا تَزِيْدُوْنَنِيْ غَيْرَ تَخْسِيْرٍ
qāla yā qaumi ara'aitum in kuntu ‘alā bayyinatim mir rabbī, wa ātānī minhu raḥmatan famay yanṣurunī minallāhi in ‘aṣaituh(ū), famā tazīdūnanī gaira takhsīr(in).
Jis (Salehas) tarė: „O mano žmonės! Paaiškinkite man, kad jei turiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties ir Jis suteikė man malonę (pranašystę), tai kas man padės nuo (Alacho bausmės), jei Jam nepaklusiu? Tuomet jūs tik padidinsite mano nuostolius.“
وَيٰقَوْمِ هٰذِهٖ نَاقَةُ اللّٰهِ لَكُمْ اٰيَةً فَذَرُوْهَا تَأْكُلْ فِيْٓ اَرْضِ اللّٰهِ وَلَا تَمَسُّوْهَا بِسُوْۤءٍ فَيَأْخُذَكُمْ عَذَابٌ قَرِيْبٌ
wa yā qaumi hāżihī nāqatullāhi lakum āyatan fa żarūhā ta'kul fī arḍillāhi wa lā tamassūhā bisū'in fa ya'khużakum ‘ażābun qarīb(un).
O mano žmonės! Tai Alacho duota kupranugarė – stebuklas jums, tad leiskite jai maitintis Alacho žemėje ir netrikdykite jos jokiais trikdžiais, kurie gali jus tuoj pat nubausti.“
فَعَقَرُوْهَا فَقَالَ تَمَتَّعُوْا فِيْ دَارِكُمْ ثَلٰثَةَ اَيَّامٍ ۗذٰلِكَ وَعْدٌ غَيْرُ مَكْذُوْبٍ
fa ‘aqarūhā fa qāla tamatta‘ū fī dārikum ṡalāṡata ayyām(in), żālika wa‘dun gairu makżūb(in).
Taigi jie paskerdė kupranugarį, tada jis (Salehas) tarė: „Džiaukitės visi savo namuose tris dienas. Tai pažadas, kurio negalima paneigti.“
فَلَمَّا جَاۤءَ اَمْرُنَا نَجَّيْنَا صٰلِحًا وَّالَّذِيْنَ اٰمَنُوْا مَعَهٗ بِرَحْمَةٍ مِّنَّا وَمِنْ خِزْيِ يَوْمِىِٕذٍ ۗاِنَّ رَبَّكَ هُوَ الْقَوِيُّ الْعَزِيْزُ
falammā jā'a amrunā najjainā ṣāliḥaw wal-lażīna āmanū ma‘ahū biraḥmatim minnā wa min khizyi yaumi'iż(in), inna rabbaka huwal-qawiyyul-‘ażīz(u).
Taigi, kai atėjo Mūsų sprendimas, Mes išgelbėjome Salehą ir tuos, kurie kartu su juo tikėjo, savo gailestingumu ir tą dieną (išgelbėjome) juos nuo pažeminimo. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Visagalis, Visagalis.
وَاَخَذَ الَّذِيْنَ ظَلَمُوا الصَّيْحَةُ فَاَصْبَحُوْا فِيْ دِيَارِهِمْ جٰثِمِيْنَۙ
wa akhażal-lażīna ẓalamuṣ-ṣaiḥatu fa aṣbaḥū fī dārihim jāṡimīn(a).
Tada griausmingas balsas nugriaudėjo ant neteisiųjų žmonių, ir jie mirė gulėdami savo namuose
كَاَنْ لَّمْ يَغْنَوْا فِيْهَا ۗ اَلَآ اِنَّ ثَمُوْدَا۟ كَفَرُوْا رَبَّهُمْ ۗ اَلَا بُعْدًا لِّثَمُوْدَ ࣖ
ka allam yagnau fīhā, alā inna ṡamūda kafarū rabbahum, alā bu‘dal liṡamūd(a).
Atrodė, lyg jie niekada nebūtų gyvenę toje vietoje. Atminkite, Samudo žmonės išsižadėjo savo Dievo. Atminkite, Samudo žmonės pražus.
كَذَّبَتْ ثَمُوْدُ الْمُرْسَلِيْنَ ۖ
każżabat ṡamūdul-mursalīn(a).
Samudo žmonės melavo apaštalams.
اِذْ قَالَ لَهُمْ اَخُوْهُمْ صٰلِحٌ اَلَا تَتَّقُوْنَ ۚ
iż qāla lahum akhūhum ṣāliḥun alā tattaqūn(a).
Kai jų brolis Salehas jiems tarė: „Kodėl jūs nedori?
اِنِّيْ لَكُمْ رَسُوْلٌ اَمِيْنٌ ۙ
innī lakum rasūlun amīn(un).
Iš tiesų esu jums patikimas (siųstas) apaštalas,
فَاتَّقُوا اللّٰهَ وَاَطِيْعُوْنِ ۚ
fattaqullāha wa aṭī‘ūn(i).
todėl bijokite Alacho ir pakluskite man.
وَمَآ اَسْـَٔلُكُمْ عَلَيْهِ مِنْ اَجْرٍۚ اِنْ اَجْرِيَ اِلَّا عَلٰى رَبِّ الْعٰلَمِيْنَ ۗ
wa mā as'alukum ‘alaihi min ajr(in), in ajriya illā ‘alā rabbil-‘ālamīn(a).
Ir aš nieko iš jūsų neprašau mainais už šį kvietimą, mano atlygis yra tik iš pasaulių Viešpaties.
اَتُتْرَكُوْنَ فِيْ مَا هٰهُنَآ اٰمِنِيْنَ ۙ
atutrakūna fīmā hāhunā āminīn(a).
Ar manote, kad jums bus leista saugiai gyventi čia (savo šalyje),
وَّزُرُوْعٍ وَّنَخْلٍ طَلْعُهَا هَضِيْمٌ ۚ
wa zurū‘iw wa nakhlin ṭal‘uhā haḍīm(un).
ir augalai bei datulių palmės, kurių lapai minkšti.
وَتَنْحِتُوْنَ مِنَ الْجِبَالِ بُيُوْتًا فٰرِهِيْنَ
wa tanḥitūna minal-jibāli buyūtan fārihīn(a).
Ir jūs sumaniai iškirtote kalnus namams statyti;
فَاتَّقُوا اللّٰهَ وَاَطِيْعُوْنِ ۚ
fattaqullāha wa aṭī‘ūn(i).
tad bijokite Alacho ir pakluskite man;
وَلَا تُطِيْعُوْٓا اَمْرَ الْمُسْرِفِيْنَ ۙ
wa lā tuṭī‘ū amral-musrifīn(a).
ir neklausykite tų, kurie peržengia ribas, įsakymų,
الَّذِيْنَ يُفْسِدُوْنَ فِى الْاَرْضِ وَلَا يُصْلِحُوْنَ
allażīna yufsidūna fil-arḍi wa lā yaṣliḥūn(a).
kurie kelia žemėje nelaimę ir neatlygina savo kaltės.“
قَالُوْٓا اِنَّمَآ اَنْتَ مِنَ الْمُسَحَّرِيْنَ ۙ
qālū innamā anta minal-musaḥḥarīn(a).
Jie tarė: „Iš tiesų, tu esi tik vienas iš tų, kurie yra užkerėti;
مَآ اَنْتَ اِلَّا بَشَرٌ مِّثْلُنَاۙ فَأْتِ بِاٰيَةٍ اِنْ كُنْتَ مِنَ الصّٰدِقِيْنَ
mā anta illā basyarum miṡlunā, fa'ti bi'āyatin in kunta minaṣ-ṣādiqīn(a).
tu esi tik žmogus kaip ir mes; tada padaryk stebuklą, jei esi vienas iš teisiųjų“.
قَالَ هٰذِهٖ نَاقَةٌ لَّهَا شِرْبٌ وَّلَكُمْ شِرْبُ يَوْمٍ مَّعْلُوْمٍ ۚ
qāla hāżihī nāqatul lahā syirbuw wa lakum syirbu yaumim ma‘lūm(in).
Jis (Salehas) atsakė: „Tai kupranugarinė patelė, kuri turi teisę gerti, ir tu taip pat turi teisę gerti nustatytą dieną.
وَلَا تَمَسُّوْهَا بِسُوْۤءٍ فَيَأْخُذَكُمْ عَذَابُ يَوْمٍ عَظِيْمٍ
wa lā tamassūhā bisū'in fa ya'khużakum ‘ażābu yaumin ‘aẓīm(in).
Ir neliesk jo (kupranugario) niekuo piktu, antraip būsi nubaustas siaubingą dieną.“
فَعَقَرُوْهَا فَاَصْبَحُوْا نٰدِمِيْنَ ۙ
fa ‘aqarūhā fa aṣbaḥū nādimīn(a).
Tada jie jį nužudė, tada jiems pasigailėjo,
فَاَخَذَهُمُ الْعَذَابُۗ اِنَّ فِيْ ذٰلِكَ لَاٰيَةً ۗوَمَا كَانَ اَكْثَرُهُمْ مُّؤْمِنِيْنَ
fa akhażahumul-‘ażāb(u), inna fī żālika la'āyah(tan), wa mā kāna akṡaruhum mu'minīn(a).
tada jie bus nubausti. Iš tiesų, tokiuose yra (Allacho galios) ženklų, bet dauguma jų netiki.
وَاِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ الْعَزِيْزُ الرَّحِيْمُ ࣖ
wa inna rabbaka lahuwal-‘azīzur-raḥīm(u).
Ir iš tiesų, jūsų Viešpats – Galingiausias, Gailestingiausias.
وَلَقَدْ اَرْسَلْنَآ اِلٰى ثَمُوْدَ اَخَاهُمْ صٰلِحًا اَنِ اعْبُدُوا اللّٰهَ فَاِذَا هُمْ فَرِيْقٰنِ يَخْتَصِمُوْنَ
wa laqad arsalnā ilā ṡamūda akhāhum ṣāliḥan ani‘budullāha fa'iżā hum farīqāni yakhtaṣimūn(a).
Ir iš tiesų, Mes pasiuntėme Samudo (žmonėms) jų brolį Salehą (kuris šaukė): „Garbinkite Alachą!“ Bet staiga jie (tapo) dviem priešiškomis grupėmis.
قَالَ يٰقَوْمِ لِمَ تَسْتَعْجِلُوْنَ بِالسَّيِّئَةِ قَبْلَ الْحَسَنَةِۚ لَوْلَا تَسْتَغْفِرُوْنَ اللّٰهَ لَعَلَّكُمْ تُرْحَمُوْنَ
qāla yā qaumi lima tasta‘jilūna bis-sayyi'ati qablal-ḥasanah(ti), lau lā tastagfirūnallāha la‘allakum turḥamūn(a).
Jis (Salehas) tarė: „O mano žmonės! Kodėl prašote, kad blogis būtų paspartintas prieš (prašant) gėrio? Kodėl neprašote Alacho atleidimo, kad sulauktumėte gailestingumo?“
قَالُوا اطَّيَّرْنَا بِكَ وَبِمَنْ مَّعَكَۗ قَالَ طٰۤىِٕرُكُمْ عِنْدَ اللّٰهِ بَلْ اَنْتُمْ قَوْمٌ تُفْتَنُوْنَ
qāluṭ ṭayyarnā bika wa bimam ma‘ak(a), qāla ṭā'irukum ‘indallāhi bal antum qaumun tuftanūn(a).
Jie atsakė: „Mūsų likimas buvo blogas dėl tavęs ir žmonių su tavimi.“ Jis (Salehas) tarė: „Jūsų likimas yra su Alachu (mes nesame priežastis), bet jūs esate žmonės, kurie yra išbandomi.“
وَكَانَ فِى الْمَدِيْنَةِ تِسْعَةُ رَهْطٍ يُّفْسِدُوْنَ فِى الْاَرْضِ وَلَا يُصْلِحُوْنَ
wa kāna fil-madīnati tis‘atu rahṭiy yufsidūna fil-arḍi wa lā yuṣliḥūn(a).
Ir tame mieste buvo devyni vyrai, kurie kėlė krašte niekšybę ir neatgailavo.
قَالُوْا تَقَاسَمُوْا بِاللّٰهِ لَنُبَيِّتَنَّهٗ وَاَهْلَهٗ ثُمَّ لَنَقُوْلَنَّ لِوَلِيِّهٖ مَا شَهِدْنَا مَهْلِكَ اَهْلِهٖ وَاِنَّا لَصٰدِقُوْنَ
qālū taqāsamū billāhi lanubayyitannahū wa ahlahū ṡumma lanaqūlanna liwaliyyihī mā syahidnā mahlika ahlihī wa innā laṣādiqūn(a).
Jie tarė: „Prisiekime Alachu, kad mes tikrai užpulsime jį ir jo šeimą naktį, o tada pasakysime jo įpėdiniams, kad nematėme jo šeimos sunaikinimo ir kad esame teisingi.“
وَمَكَرُوْا مَكْرًا وَّمَكَرْنَا مَكْرًا وَّهُمْ لَا يَشْعُرُوْنَ
wa makarū makraw wa makarnā makraw wa hum lā yasy‘urūn(a).
Ir jie sugalvojo sąmokslą, ir Mes sugalvojome sąmokslą, jiems to nepastebėjus.
فَانْظُرْ كَيْفَ كَانَ عَاقِبَةُ مَكْرِهِمْ اَنَّا دَمَّرْنٰهُمْ وَقَوْمَهُمْ اَجْمَعِيْنَ
fanẓur kaifa kāna ‘āqibatu makrihim annā dammarnāhum wa qaumahum ajma‘īn(a).
Tad pažiūrėkite, koks buvo jų sąmokslo rezultatas – Mes sunaikinome juos ir jų žmones kartu.
فَتِلْكَ بُيُوْتُهُمْ خَاوِيَةً ۢبِمَا ظَلَمُوْاۗ اِنَّ فِيْ ذٰلِكَ لَاٰيَةً لِّقَوْمٍ يَّعْلَمُوْنَ
fatilka buyūtuhum khāwiyatam bimā ẓalamū, inna fī żālika la'āyatal liqaumiy ya‘lamūn(a).
Taigi jų namai sugriuvo dėl jų pačių neteisybės. Iš tiesų, tai ženklas žmonėms, kurie žina.
وَاَنْجَيْنَا الَّذِيْنَ اٰمَنُوْا وَكَانُوْا يَتَّقُوْنَ
wa anjainal-lażīna āmanū wa kānū yattaqūn(a).
Ir Mes išgelbėjame tuos, kurie tiki, ir jie visada išlieka dievobaimingi.
وَاَمَّا ثَمُوْدُ فَهَدَيْنٰهُمْ فَاسْتَحَبُّوا الْعَمٰى عَلَى الْهُدٰى فَاَخَذَتْهُمْ صٰعِقَةُ الْعَذَابِ الْهُوْنِ بِمَا كَانُوْا يَكْسِبُوْنَ ۚ
wa ammā ṡamūdu fa hadaināhum fastaḥabbul-‘amā ‘alal-hudā fa akhażathum ṣā‘iqatul-‘ażābil-hūni bimā kānū yaksibūn(a).
O Samudo žmonėms Mes davėme teisingą kelią, bet jie labiau mėgo aklumą (klaidinimą) nei teisingą kelią, todėl juos trenkė žaibas – žeminanti bausmė už tai, ką jie padarė.
وَنَجَّيْنَا الَّذِيْنَ اٰمَنُوْا وَكَانُوْا يَتَّقُوْنَ ࣖ
wa najjainal-lażīna āmanū wa kānū yattaqūn(a).
Ir Mes išgelbėjome tuos, kurie tikėjo, nes jie buvo teisūs.