وَلُوْطًا اِذْ قَالَ لِقَوْمِهٖٓ اَتَأْتُوْنَ الْفَاحِشَةَ مَا سَبَقَكُمْ بِهَا مِنْ اَحَدٍ مِّنَ الْعٰلَمِيْنَ
wa lūṭan iż qāla liqaumihī ata'tūnal-fāḥisyata mā sabaqakum bihā min aḥadim minal-‘ālamīn(a).
Ir (Mes taip pat pasiuntėme) Lutą, kai jis tarė savo tautai: „Kodėl darote bjaurų darbą, kurio niekas nedarė prieš jus (šiame pasaulyje)?“
اِنَّكُمْ لَتَأْتُوْنَ الرِّجَالَ شَهْوَةً مِّنْ دُوْنِ النِّسَاۤءِۗ بَلْ اَنْتُمْ قَوْمٌ مُّسْرِفُوْنَ
innakum lata'tūnar-rijāla syahwatam min dūnin-nisā'(i), bal antum qaumum musrifūn(a).
Iš tiesų jūs išliejote savo geismą vyrams, o ne moterims. Jūs tikrai esate perdėtai išmintinga tauta.“
وَمَا كَانَ جَوَابَ قَوْمِهٖٓ اِلَّآ اَنْ قَالُوْٓا اَخْرِجُوْهُمْ مِّنْ قَرْيَتِكُمْۚ اِنَّهُمْ اُنَاسٌ يَّتَطَهَّرُوْنَ
wa mā kāna jawāba qaumihī illā an qālū akhrijūhum min qaryatikum, innahum unāsuy yataṭahharūn(a).
Ir jo žmonių atsakymas buvo ne kas kita, kaip tik: „Išvarykite juos (Lutą ir jo pasekėjus) iš savo šalies, tai žmonės, kurie laiko save šventais.“
كَذَّبَتْ قَوْمُ لُوْطِ ِۨالْمُرْسَلِيْنَ ۖ
każżabat qaumu lūṭinil-mursalīn(a).
Loto žmonės melavo apaštalams,
اِذْ قَالَ لَهُمْ اَخُوْهُمْ لُوْطٌ اَلَا تَتَّقُوْنَ ۚ
iż qāla lahum akhūhum lūṭun alā tattaqūn(a).
kai jų brolis Lutas jiems paklausė: „Kodėl jūs ne pamaldūs?“
اِنِّيْ لَكُمْ رَسُوْلٌ اَمِيْنٌ ۙ
innī lakum rasūlun amīn(un).
Iš tiesų esu jums patikimas (siųstas) apaštalas,
فَاتَّقُوا اللّٰهَ وَاَطِيْعُوْنِ ۚ
fattaqullāha wa aṭī‘ūn(i).
Tad bijokite Alacho ir pakluskite man.
وَمَآ اَسْـَٔلُكُمْ عَلَيْهِ مِنْ اَجْرٍ اِنْ اَجْرِيَ اِلَّا عَلٰى رَبِّ الْعٰلَمِيْنَ ۗ
wa mā as'alukum ‘alaihi min ajrin in ajriya illā ‘alā rabbil-‘ālamīn(a).
Ir aš neprašau jokio atlygio už šį kvietimą; mano atlygis yra tik iš pasaulių Viešpaties.
قَالَ اِنِّيْ لِعَمَلِكُمْ مِّنَ الْقَالِيْنَ ۗ
qāla innī li‘amalikum minal-qālīn(a).
Jis (Lutas) pasakė: „Aš tikrai nekenčiu tavo veiksmų.“
وَلُوْطًا اِذْ قَالَ لِقَوْمِهٖٓ اَتَأْتُوْنَ الْفَاحِشَةَ وَاَنْتُمْ تُبْصِرُوْنَ
wa lūṭan iż qāla liqaumihī ata'tūnal-fāḥisyata wa antum tubṣirūn(a).
Ir (prisiminkite istoriją apie) Lutą, kai jis tarė savo žmonėms: „Kodėl darote bjaurius darbus (fahisyah), nors matote (amoralių veiksmų bjaurybę)?“
اَىِٕنَّكُمْ لَتَأْتُوْنَ الرِّجَالَ شَهْوَةً مِّنْ دُوْنِ النِّسَاۤءِ ۗبَلْ اَنْتُمْ قَوْمٌ تَجْهَلُوْنَ
a'innakum lata'tūnar-rijāla syahwatam min dūnin-nisā'(i), bal antum qaumun tajhalūn(a).
Kodėl jūs kreipiatės į vyrus, kad (patenkintumėte) savo geismus, o ne į moteris? Iš tiesų, jūs esate tauta, kuri nežino (savo veiksmų pasekmių).
وَلُوْطًا اِذْ قَالَ لِقَوْمِهٖٓ اِنَّكُمْ لَتَأْتُوْنَ الْفَاحِشَةَ ۖمَا سَبَقَكُمْ بِهَا مِنْ اَحَدٍ مِّنَ الْعٰلَمِيْنَ
wa lūṭan iż qāla liqaumihī innakum lata'tūnal-fāḥisyata mā sabaqakum bihā min aḥadim minal-‘ālamīn(a).
Ir (prisiminkite), kai Lutas pasakė savo tautai: „Jūs iš tiesų padarėte labai bjaurų aktą (homoseksualumą), kokio niekas iš tautos iki jūsų nėra padaręs.
اَىِٕنَّكُمْ لَتَأْتُوْنَ الرِّجَالَ وَتَقْطَعُوْنَ السَّبِيْلَ ەۙ وَتَأْتُوْنَ فِيْ نَادِيْكُمُ الْمُنْكَرَ ۗفَمَا كَانَ جَوَابَ قَوْمِهٖٓ اِلَّآ اَنْ قَالُوا ائْتِنَا بِعَذَابِ اللّٰهِ اِنْ كُنْتَ مِنَ الصّٰدِقِيْنَ
a'innakum lata'tūnar-rijāla wa taqṭa‘ūnas-sabīl(a), wa ta'tūna fī nādīkumul-munkar(a), famā kāna jawāba qaumihī illā an qālu'tinā bi‘ażābillāhi in kunta minaṣ-ṣādiqīn(a).
Ar tau tinka eiti pas žmones, apgaudinėti ir daryti pikta savo susirinkimų vietose?“ Taigi jo žmonių atsakymas buvo ne kas kita, kaip: „Atnešk mums Alacho bausmę, jei esi vienas iš teisiųjų.“
وَلَقَدْ اَنْذَرَهُمْ بَطْشَتَنَا فَتَمَارَوْا بِالنُّذُرِ
wa laqad anżarahum baṭsyatanā fa tamārau bin-nużur(i).
Ir iš tiesų, jis (Lutas) perspėjo juos apie Mūsų bausmę, bet jie paneigė Mano perspėjimą.