وَلَقَدْ اٰتَيْنَا مُوْسَى الْكِتٰبَ وَقَفَّيْنَا مِنْۢ بَعْدِهٖ بِالرُّسُلِ ۖ وَاٰتَيْنَا عِيْسَى ابْنَ مَرْيَمَ الْبَيِّنٰتِ وَاَيَّدْنٰهُ بِرُوْحِ الْقُدُسِۗ اَفَكُلَّمَا جَاۤءَكُمْ رَسُوْلٌۢ بِمَا لَا تَهْوٰىٓ اَنْفُسُكُمُ اسْتَكْبَرْتُمْ ۚ فَفَرِيْقًا كَذَّبْتُمْ وَفَرِيْقًا تَقْتُلُوْنَ
wa laqad ātainā mūsal-kitāba wa qaffainā mim ba‘dihī bir-rusul(i), wa ātainā ‘īsabna maryamal-bayyināti wa ayyadnāhu birūḥil-qudus(i), afakullamā jā'akum rasūlum bimā lā tahwā anfusukumustakbartum, fafarīqan każżabtum wa farīqan taqtulūn(a).
Ir iš tiesų, Mes davėme Knygą (Torą) Mozei, ir Mes sekėme paskui jį su apaštalais, ir Mes davėme Jėzui, Marijos sūnui, tiesos įrodymus ir Mes sustiprinome jį Šventąja Dvasia (Džibrilu). Kodėl kiekvieną kartą, kai pas jus ateina pasiuntinys (atnešdamas) kažką (pamoką), kurios jūs nenorite, jūs tuo giriatės, o paskui apie kai kuriuos dalykus meluojate ir kai kuriuos nužudote?
وَاِذَا قِيْلَ لَهُمْ اٰمِنُوْا بِمَآ اَنْزَلَ اللّٰهُ قَالُوْا نُؤْمِنُ بِمَآ اُنْزِلَ عَلَيْنَا وَيَكْفُرُوْنَ بِمَا وَرَاۤءَهٗ وَهُوَ الْحَقُّ مُصَدِّقًا لِّمَا مَعَهُمْ ۗ قُلْ فَلِمَ تَقْتُلُوْنَ اَنْۢبِيَاۤءَ اللّٰهِ مِنْ قَبْلُ اِنْ كُنْتُمْ مُّؤْمِنِيْنَ
wa iżā qīla lahum āminū bimā anzalallāhu qālū nu'minu bimā unzila ‘alainā wa yakfurūna bimā warā'ah(ū), wa huwal-ḥaqqu muṣaddiqal limā ma‘ahum, qul falima taqtulūna ambiyā'allāhi min qablu in kuntum mu'minīn(a).
Ir kai jiems sakoma: „Tikėkite tuo, ką Alachas apreiškė (Koraną)“, jie atsako: „Mes tikime tuo, kas mums buvo apreikšta.“ Ir jie neigia tai, kas bus po to, nors (Koranas) yra tiesa, pateisinanti tai, kas yra su jais. Sakyk (Muhamedai): „Kodėl anksčiau žudėte Alacho pranašus, jei buvote tikintieji?“
زُيِّنَ لِلَّذِيْنَ كَفَرُوا الْحَيٰوةُ الدُّنْيَا وَيَسْخَرُوْنَ مِنَ الَّذِيْنَ اٰمَنُوْا ۘ وَالَّذِيْنَ اتَّقَوْا فَوْقَهُمْ يَوْمَ الْقِيٰمَةِ ۗ وَاللّٰهُ يَرْزُقُ مَنْ يَّشَاۤءُ بِغَيْرِ حِسَابٍ
zuyyina lil-lażīna kafarul-ḥayātud-dun-yā wa yaskharūna minal-lażīna āmanū, wal-lażīnattaqau fauqahum yaumal-qiyāmah(ti), wallāhu yarzuqu may yasyā'u bigairi ḥisāb(in).
Žemiškas gyvenimas atrodo gražus netikinčiųjų akyse, o jie įžeidžia tikinčiuosius. Net jei pamaldūs bus aukščiau už juos Prisikėlimo dieną. Ir Alachas duoda išlaikymą tiems, kuriems nori, be jokių išskaičiavimų.
اَمْ حَسِبْتُمْ اَنْ تَدْخُلُوا الْجَنَّةَ وَلَمَّا يَأْتِكُمْ مَّثَلُ الَّذِيْنَ خَلَوْا مِنْ قَبْلِكُمْ ۗ مَسَّتْهُمُ الْبَأْسَاۤءُ وَالضَّرَّاۤءُ وَزُلْزِلُوْا حَتّٰى يَقُوْلَ الرَّسُوْلُ وَالَّذِيْنَ اٰمَنُوْا مَعَهٗ مَتٰى نَصْرُ اللّٰهِ ۗ اَلَآ اِنَّ نَصْرَ اللّٰهِ قَرِيْبٌ
am ḥasibtum an tadkhulul-jannata wa lammā ya'tikum maṡalul-lażīna khalau min qablikum, massathumul-ba'sā'u waḍ-ḍarrā'u wa zulzilū ḥattā yaqūlar-rasūlu wal-lażīna āmanū ma‘ahū matā naṣrullāh(i), alā inna naṣrallāhi qarīb(un).
Ar manote, kad įžengsite į Rojų, kol dar jūsų neištiko toks (išbandymas), koks ištiko tuos, kurie gyveno prieš jus? Juos kamavo skurdas, kančios ir jie buvo sukrėsti (įvairių išbandymų), kol Pasiuntinys ir tie, kurie kartu su juo tikėjo, pasakė: „Kada ateis Alacho pagalba?“ Tikrai, Alacho pagalba arti.
يَسْـَٔلُوْنَكَ عَنِ الشَّهْرِ الْحَرَامِ قِتَالٍ فِيْهِۗ قُلْ قِتَالٌ فِيْهِ كَبِيْرٌ ۗ وَصَدٌّ عَنْ سَبِيْلِ اللّٰهِ وَكُفْرٌۢ بِهٖ وَالْمَسْجِدِ الْحَرَامِ وَاِخْرَاجُ اَهْلِهٖ مِنْهُ اَكْبَرُ عِنْدَ اللّٰهِ ۚ وَالْفِتْنَةُ اَكْبَرُ مِنَ الْقَتْلِ ۗ وَلَا يَزَالُوْنَ يُقَاتِلُوْنَكُمْ حَتّٰى يَرُدُّوْكُمْ عَنْ دِيْنِكُمْ اِنِ اسْتَطَاعُوْا ۗ وَمَنْ يَّرْتَدِدْ مِنْكُمْ عَنْ دِيْنِهٖ فَيَمُتْ وَهُوَ كَافِرٌ فَاُولٰۤىِٕكَ حَبِطَتْ اَعْمَالُهُمْ فِى الدُّنْيَا وَالْاٰخِرَةِ ۚ وَاُولٰۤىِٕكَ اَصْحٰبُ النَّارِۚ هُمْ فِيْهَا خٰلِدُوْنَ
yas'alūnaka ‘anisy-syahril-ḥarāmi qitālin fīh(i), qul qitālun fīhi kabīr(un), wa ṣaddun ‘an sabīlillāhi wa kufrum bihī wal-masjidil-ḥarām(i), wa ikhrāju ahlihī minhu akbaru ‘indallāh(i), wal-fitnatu akbaru minal-qatl(i), wa lā yazālūna yuqātilūnakum ḥattā yaruddūkum ‘an dīnikum inistaṭā‘ū, wa may yartadid minkum ‘an dīnihī fa yamut wa huwa kāfirun fa ulā'ika ḥabiṭat a‘māluhum fid-dun-yā wal-ākhirah(ti), wa ulā'ika aṣḥābun-nār(i), hum fīhā khālidūn(a).
Jie klausė tavęs (Muhamedo) apie kovą uždraustą mėnesį. Sakyk: „Kovoti tą mėnesį yra didelė (nuodėmė). Bet užtverti (žmonėms) kelią Alacho keliu, nepaklusti Jam, (neleisti žmonėms patekti) į Didžiąją mečetę ir išvaryti žmones iš jos aplinkos yra didesnė (nuodėmė) Alacho akyse. Nors šmeižtas yra žiauresnis už žmogžudystę, jie nenustos kovoti su jumis, kol neatsisakysite (nepaliksite) savo religijos, jei tik galės. Jei kas iš jūsų atsimeta nuo savo religijos ir tada miršta netikėdamas, to darbai yra veltui šiame pasaulyje ir pomirtiniame gyvenime, ir jie yra pragaro gyventojai, jie ten liks amžinai.“
اِنَّ الَّذِيْنَ يَكْفُرُوْنَ بِاٰيٰتِ اللّٰهِ وَيَقْتُلُوْنَ النَّبِيّٖنَ بِغَيْرِحَقٍّۖ وَّيَقْتُلُوْنَ الَّذِيْنَ يَأْمُرُوْنَ بِالْقِسْطِ مِنَ النَّاسِۙ فَبَشِّرْهُمْ بِعَذَابٍ اَلِيْمٍ
innal-lażīna yakfurūna bi'āyātillāhi wa yaqtulūnan nabiyyīna bigairi ḥaqq(in), wa yaqtulūnal-lażīna ya'murūna bil-qisṭi minan-nās(i), fabasysyirhum bi‘ażābin alīm(in).
Iš tiesų, tie, kurie neigia Alacho eilutes ir be jokios priežasties žudo pranašus, ir žudo žmones, kurie liepia žmonėms elgtis teisingai, praneša jiems gerąją naujieną, kuri yra skausminga bausmė.
وَمَكَرُوْا وَمَكَرَ اللّٰهُ ۗوَاللّٰهُ خَيْرُ الْمٰكِرِيْنَ ࣖ
wa makarū wa makarallāh(u), wallāhu khairul-mākirīn(a).
Ir jie (netikintieji) sukčiavo, todėl Alachas atkeršijo už sukčiavimą. Ir Alachas yra geriausias apgaulės keršytojas.
لَنْ يَّضُرُّوْكُمْ اِلَّآ اَذًىۗ وَاِنْ يُّقَاتِلُوْكُمْ يُوَلُّوْكُمُ الْاَدْبَارَۗ ثُمَّ لَا يُنْصَرُوْنَ
lay yaḍurrūkum illā ażā(n), wa iy yuqātilūkum yuwallūkumul-adbār(a), ṡumma lā yunṣarūn(a).
Jie nepakenks tau, išskyrus menką žalą, o jei su tavimi kovos, tikrai atsitrauks ir bus nugalėti. Tada jie neturės jokios pagalbos.
اِنْ تَمْسَسْكُمْ حَسَنَةٌ تَسُؤْهُمْۖ وَاِنْ تُصِبْكُمْ سَيِّئَةٌ يَّفْرَحُوْا بِهَا ۗ وَاِنْ تَصْبِرُوْا وَتَتَّقُوْا لَا يَضُرُّكُمْ كَيْدُهُمْ شَيْـًٔا ۗ اِنَّ اللّٰهَ بِمَا يَعْمَلُوْنَ مُحِيْطٌ ࣖ
in tamsaskum ḥasanatun tasu'hum, wa in tuṣibkum sayyi'atuy yafraḥū bihā, wa in taṣbirū wa tattaqū lā yaḍurrukum kaiduhum syai'ā(n), innallāha bimā ya‘malūna muḥīṭ(un).
Jei tau seksis gerai, (neišvengiamai) jie liūdės, bet jei tave ištiks nelaimė, jie džiaugsis. Jei būsi kantrus ir dievobaimingas, jų gudrybės tavęs nė kiek netrikdys. Iš tiesų, Alachas yra visa apimantis visame kame, ką jie daro.
وَمَا كَانَ لِنَبِيٍّ اَنْ يَّغُلَّ ۗوَمَنْ يَّغْلُلْ يَأْتِ بِمَا غَلَّ يَوْمَ الْقِيٰمَةِ ۚ ثُمَّ تُوَفّٰى كُلُّ نَفْسٍ مَّا كَسَبَتْ وَهُمْ لَا يُظْلَمُوْنَ
wa mā kāna linabiyyin ay yagull(a), wa may yaglul ya'ti bimā galla yaumal-qiyāmah(ti), ṡumma tuwaffā kullu nafsim mā kasabat wa hum lā yuẓlamūn(a).
Ir neįmanoma, kad pranašas išduotų (karo grobio klausimais). Kas išduoda, tas Prisikėlimo dieną ateis su tuo, ką išdavė. Tada kiekvienam bus suteiktas tobulas atlygis pagal tai, ką jis padarė, ir jiems nebus padaryta jokios skriaudos.
وَمَآ اَصَابَكُمْ يَوْمَ الْتَقَى الْجَمْعٰنِ فَبِاِذْنِ اللّٰهِ وَلِيَعْلَمَ الْمُؤْمِنِيْنَۙ
wa mā aṣābakum yaumal-taqal-jam‘āni fa bi'iżnillāhi wa liya‘lamal-mu'minīn(a).
Ir tai, kas nutiko jums, kai susitiko dvi armijos, įvyko Alacho leidimu ir tam, kad Alachas išbandytų tuos, kurie buvo tikri tikintieji.
اَلَّذِيْنَ قَالُوْٓا اِنَّ اللّٰهَ عَهِدَ اِلَيْنَآ اَلَّا نُؤْمِنَ لِرَسُوْلٍ حَتّٰى يَأْتِيَنَا بِقُرْبَانٍ تَأْكُلُهُ النَّارُ ۗ قُلْ قَدْ جَاۤءَكُمْ رُسُلٌ مِّنْ قَبْلِيْ بِالْبَيِّنٰتِ وَبِالَّذِيْ قُلْتُمْ فَلِمَ قَتَلْتُمُوْهُمْ اِنْ كُنْتُمْ صٰدِقِيْنَ
al-lażīna qālū innallāha ‘ahida ilainā allā nu'mina lirasūlin ḥattā ya'tiyanā biqurbānin ta'kuluhun-nār(u), qul qad jā'akum rusulum min qablī bil-bayyināti wa bil-lażī qultum falima qataltumūhum in kuntum ṣādiqīn(a).
(Būtent) tie (žydai), kurie sako: „Iš tiesų, Alachas įsakė mums netikėti pasiuntiniu, kol jis neatneš mums aukos, sunaikintos ugnimi.“ Sakyk (Muhamedui): „Iš tiesų, keli pasiuntiniai prieš mane atėjo pas tave, (su) atnešdami aiškius įrodymus ir tai, ką minėjai, bet kodėl juos nužudei, jei buvai teisingi žmonės.“
فَاِنْ كَذَّبُوْكَ فَقَدْ كُذِّبَ رُسُلٌ مِّنْ قَبْلِكَ جَاۤءُوْ بِالْبَيِّنٰتِ وَالزُّبُرِ وَالْكِتٰبِ الْمُنِيْرِ
fa in każżabūka faqad kużżiba rusulum min qablika jā'ū bil-bayyināti waz-zuburi wal-kitābil-munīr(i).
Taigi, jei jie jums (Muhamedui) meluoja, tai (žinokite, kad) apaštalams prieš jus taip pat buvo meluojama, jie atliko tikrus stebuklus, Zuburą ir Knygą, kuri pateikia tobulą paaiškinimą.
۞ لَتُبْلَوُنَّ فِيْٓ اَمْوَالِكُمْ وَاَنْفُسِكُمْۗ وَلَتَسْمَعُنَّ مِنَ الَّذِيْنَ اُوْتُوا الْكِتٰبَ مِنْ قَبْلِكُمْ وَمِنَ الَّذِيْنَ اَشْرَكُوْٓا اَذًى كَثِيْرًا ۗ وَاِنْ تَصْبِرُوْا وَتَتَّقُوْا فَاِنَّ ذٰلِكَ مِنْ عَزْمِ الْاُمُوْرِ
latublawunna fī amwālikum wa anfusikum, wa latasma‘unna minal-lażīna ūtul-kitāba min qablikum wa minal-lażīna asyrakū ażan kaṡīrā(n), wa in taṣbirū wa tattaqū fa inna żālika min ‘azmil-umūr(i).
Jūs tikrai būsite išbandyti su savo turtais ir savimi. Ir tikrai išgirsite daug labai skaudžių dalykų iš tų, kuriems prieš jus buvo duota Knyga, ir iš politeistais. Jei esate kantrūs ir pamaldūs, tuomet iš tiesų šie dalykai yra dalykai, kuriems (reikėtų) teikti pirmenybę.
فَاسْتَجَابَ لَهُمْ رَبُّهُمْ اَنِّيْ لَآ اُضِيْعُ عَمَلَ عَامِلٍ مِّنْكُمْ مِّنْ ذَكَرٍ اَوْ اُنْثٰى ۚ بَعْضُكُمْ مِّنْۢ بَعْضٍ ۚ فَالَّذِيْنَ هَاجَرُوْا وَاُخْرِجُوْا مِنْ دِيَارِهِمْ وَاُوْذُوْا فِيْ سَبِيْلِيْ وَقٰتَلُوْا وَقُتِلُوْا لَاُكَفِّرَنَّ عَنْهُمْ سَيِّاٰتِهِمْ وَلَاُدْخِلَنَّهُمْ جَنّٰتٍ تَجْرِيْ مِنْ تَحْتِهَا الْاَنْهٰرُۚ ثَوَابًا مِّنْ عِنْدِ اللّٰهِ ۗ وَاللّٰهُ عِنْدَهٗ حُسْنُ الثَّوَابِ
fastajāba lahum rabbuhum annī lā uḍī‘u ‘amala ‘āmilim minkum min żakarin au unṡā, ba‘ḍukum mim ba‘ḍ(in), fal-lażīna hājarū wa ukhrijū min diyārihim wa ūżū fī sabīlī wa qātalū wa qutilū la'ukaffiranna ‘anhum sayyi'ātihim wa la udkhilannahum jannātin tajrī min taḥtihal-anhār(u), ṡawābam min ‘indillāh(i), wallāhu ‘indahū ḥusnuṡ-ṡawāb(i).
Taigi jų Viešpats patenkino jų prašymą (sakydamas): „Iš tiesų, Aš nešvaistau nė vieno iš jūsų, darančio gera, darbo, nesvarbu, ar tai būtų vyras, ar moteris, (nes) kai kurie iš jūsų esate (kilę) iš kitų. Taigi tų, kurie emigravo, buvo išvaryti iš savo namų, ir nukentėjo mano kelyje, ir kovojo, ir buvo nužudyti, Aš tikrai nurašysiu jų piktus darbus ir įleisiu juos į sodus, po kuriais teka upės, kaip atlygį iš Alacho. O su Alahu yra geras atlygis.“
وَمَا لَكُمْ لَا تُقَاتِلُوْنَ فِيْ سَبِيْلِ اللّٰهِ وَالْمُسْتَضْعَفِيْنَ مِنَ الرِّجَالِ وَالنِّسَاۤءِ وَالْوِلْدَانِ الَّذِيْنَ يَقُوْلُوْنَ رَبَّنَآ اَخْرِجْنَا مِنْ هٰذِهِ الْقَرْيَةِ الظَّالِمِ اَهْلُهَاۚ وَاجْعَلْ لَّنَا مِنْ لَّدُنْكَ وَلِيًّاۚ وَاجْعَلْ لَّنَا مِنْ لَّدُنْكَ نَصِيْرًا
wa mā lakum lā tuqātilūna fī sabīlillāhi wal-mustaḍ‘afīna minar-rijāli wan-nisā'i wal-wildānil-lażīna yaqūlūna rabbanā akhrijnā min hāżihil-qaryatiẓ-ẓālimi ahluhā, waj‘al lanā mil ladunka waliyyā(n), waj‘al lanā mil ladunka naṣīrā(n).
Ir kodėl nenorite kovoti Alacho kelyje ir (ginti) silpnųjų, nesvarbu, ar tai vyrai, moterys, ar vaikai, kurie meldžiasi: „Viešpatie, išvesk mus iš šios žemės (Mekos), kurios gyventojai yra neteisūs. Duok mums gynėją iš Tavo pusės ir duok mums pagalbininką iš Tavo pusės.“
۞ وَمَنْ يُّهَاجِرْ فِيْ سَبِيْلِ اللّٰهِ يَجِدْ فِى الْاَرْضِ مُرٰغَمًا كَثِيْرًا وَّسَعَةً ۗوَمَنْ يَّخْرُجْ مِنْۢ بَيْتِهٖ مُهَاجِرًا اِلَى اللّٰهِ وَرَسُوْلِهٖ ثُمَّ يُدْرِكْهُ الْمَوْتُ فَقَدْ وَقَعَ اَجْرُهٗ عَلَى اللّٰهِ ۗوَكَانَ اللّٰهُ غَفُوْرًا رَّحِيْمًا ࣖ
wa may yuhājir fī sabīlillāhi yajid fil-arḍi murāgaman kaṡīraw wa sa‘ah(tan), wa may yakhruj mim baitihī muhājiran ilallāhi wa rasūlihī ṡumma yudrik-hul-mautu faqad waqa‘a ajruhū ‘alallāh(i), wa kānallāhu gafūrar raḥīmā(n).
Ir kas emigruoja Alacho keliu, tas tikrai ras šioje žemėje plačią vietą emigracijai ir daug (pragyvenimo). Kas palieka savo namus ketindamas emigruoti dėl Alacho ir Jo Pasiuntinio, tą ištinka mirtis (prieš jam pasiekiant savo tikslą), tada iš tiesų jo atlygis jau nustatytas pas Alachą. Ir Alachas yra Atlaidus, Maloningiausias.
وَّقَوْلِهِمْ اِنَّا قَتَلْنَا الْمَسِيْحَ عِيْسَى ابْنَ مَرْيَمَ رَسُوْلَ اللّٰهِۚ وَمَا قَتَلُوْهُ وَمَا صَلَبُوْهُ وَلٰكِنْ شُبِّهَ لَهُمْ ۗوَاِنَّ الَّذِيْنَ اخْتَلَفُوْا فِيْهِ لَفِيْ شَكٍّ مِّنْهُ ۗمَا لَهُمْ بِهٖ مِنْ عِلْمٍ اِلَّا اتِّبَاعَ الظَّنِّ وَمَا قَتَلُوْهُ يَقِيْنًاۢ ۙ
wa qaulihim innā qatalnal-masīḥa ‘īsabna maryama rasūlallāh(i), wa mā qatalūhu wa mā ṣalabūhu wa lākin syubbiha lahum, wa innal-lażīnakhtalafū fīhi lafī syakkim minh(u), mā lahum bihī min ‘ilmin illattibā‘aẓ-ẓanni wa mā qatalūhu yaqīnā(n).
ir (Mes taip pat nubaudėme), nes jie sakė: „Iš tiesų mes nužudėme Mesiją, Jėzų, Marijos sūnų, Alacho pasiuntinį“, nors jie jo nenužudė ir (nei) nenukryžiavo, bet (tai, ką jie nužudė, buvo) asmuo, kuris buvo panašus į Jėzų. Iš tiesų, tie, kurie nesutinka dėl (Jėzaus nužudymo), visada abejoja, kas buvo nužudytas. Jie iš tikrųjų nežinojo (kas tiksliai buvo nužudytas), bet rėmėsi vien spėlionėmis, todėl nebuvo tikri, kad jį nužudė.
۞ يٰٓاَيُّهَا الرَّسُوْلُ لَا يَحْزُنْكَ الَّذِيْنَ يُسَارِعُوْنَ فِى الْكُفْرِ مِنَ الَّذِيْنَ قَالُوْٓا اٰمَنَّا بِاَفْوَاهِهِمْ وَلَمْ تُؤْمِنْ قُلُوْبُهُمْ ۛ وَمِنَ الَّذِيْنَ هَادُوْا ۛ سَمّٰعُوْنَ لِلْكَذِبِ سَمّٰعُوْنَ لِقَوْمٍ اٰخَرِيْنَۙ لَمْ يَأْتُوْكَ ۗ يُحَرِّفُوْنَ الْكَلِمَ مِنْۢ بَعْدِ مَوَاضِعِهٖۚ يَقُوْلُوْنَ اِنْ اُوْتِيْتُمْ هٰذَا فَخُذُوْهُ وَاِنْ لَّمْ تُؤْتَوْهُ فَاحْذَرُوْا ۗوَمَنْ يُّرِدِ اللّٰهُ فِتْنَتَهٗ فَلَنْ تَمْلِكَ لَهٗ مِنَ اللّٰهِ شَيْـًٔا ۗ اُولٰۤىِٕكَ الَّذِيْنَ لَمْ يُرِدِ اللّٰهُ اَنْ يُّطَهِّرَ قُلُوْبَهُمْ ۗ لَهُمْ فِى الدُّنْيَا خِزْيٌ ۖوَّلَهُمْ فِى الْاٰخِرَةِ عَذَابٌ عَظِيْمٌ
yā ayyuhar-rasūlu lā yaḥzunkal-lażīna yusāri‘ūna fil-kufri minal-lażīna qālū āmannā bi'afwāhihim wa lam tu'min qulūbuhum - wa minal-lażīna hādū - sammā‘ūna lil-każibi sammā‘ūna liqaumin ākharīna lam ya'tūk(a), yuḥarrifūnal-kalima mim ba‘di mawāḍi‘ih(ī), yaqūlūna in ūtītum hāżā fa khużhu wa illam tu'tauhu faḥżarū, wa may yuridillāhu fitnatahū falan tamlika lahū minallāhi syai'ā(n), ulā'ikal-lażīna lam yuridillāhu ay yuṭahhira qulūbahum, lahum fid-dun-yā khizyuw wa lahum fil-ākhirati ‘ażābun ‘aẓīm(un).
O Rasulai (Muhamedai)! Neliūdėk, kad jie varžosi savo netikėjimu. Būtent tie (veidmainiai), kurie sako savo burnomis: „Mes patikėjome“, nors jų širdys dar netiki, ir taip pat žydai, kuriems labai patinka girdėti (žinias) melą ir labai patinka girdėti (žodžius) kitų žmonių, kurie niekada neatėjo pas tave. Jie pakeitė žodžius (Torą) iš jų tikrosios prasmės. Jie sakė: „Jei tai yra tai, kas tau duota (kuri buvo pakeista), priimk tai, o jei tau duota kažkas, kas nėra tai, tada būk atsargus.“ Kam Alachas nori leisti nuklysti, tu negalėsi atsisakyti nieko iš Alacho (kad jam padėtų). Tai žmonės, kuriems Dievas nebenori apvalyti širdžių. Šiame pasaulyje jie bus pažeminti, o pomirtiniame gyvenime kentės didelę bausmę.
وَاَنِ احْكُمْ بَيْنَهُمْ بِمَآ اَنْزَلَ اللّٰهُ وَلَا تَتَّبِعْ اَهْوَاۤءَهُمْ وَاحْذَرْهُمْ اَنْ يَّفْتِنُوْكَ عَنْۢ بَعْضِ مَآ اَنْزَلَ اللّٰهُ اِلَيْكَۗ فَاِنْ تَوَلَّوْا فَاعْلَمْ اَنَّمَا يُرِيْدُ اللّٰهُ اَنْ يُّصِيْبَهُمْ بِبَعْضِ ذُنُوْبِهِمْ ۗوَاِنَّ كَثِيْرًا مِّنَ النَّاسِ لَفٰسِقُوْنَ
wa aniḥkum bainahum bimā anzalallāhu wa lā tattabi‘ ahwā'ahum waḥżarūhum ay yaftinūka ‘am ba‘ḍi mā anzalallāhu ilaik(a), fa in tawallau fa‘lam annamā yurīdullāhu ay yuṣībahum biba‘ḍi żunūbihim, wa inna kaṡīram minan-nāsi lafāsiqūn(a).
Ir spręskite jų reikalus pagal tai, ką jums apreiškė Alachas, ir nevykdykite jų norų. Ir saugokitės jų, kad jie jūsų neapgautų dėl dalies to, ką jums apreiškė Alachas. Jei jie nusigręžia (nuo įstatymo, kurį apreiškė Alachas), žinokite, kad Alachas ketina jiems siųsti nelaimę dėl kai kurių jų nuodėmių. Ir iš tiesų, dauguma žmonių yra nedorėliai.
يٰٓاَيُّهَا الَّذِيْنَ اٰمَنُوْا لَا تَتَّخِذُوا الَّذِيْنَ اتَّخَذُوْا دِيْنَكُمْ هُزُوًا وَّلَعِبًا مِّنَ الَّذِيْنَ اُوْتُوا الْكِتٰبَ مِنْ قَبْلِكُمْ وَالْكُفَّارَ اَوْلِيَاۤءَۚ وَاتَّقُوا اللّٰهَ اِنْ كُنْتُمْ مُّؤْمِنِيْنَ
yā ayyuhal-lażīna āmanū lā tattakhiżul-lażīnattakhażū dīnakum huzuwaw wa la‘ibam minal-lażīna ūtul-kitāba min qablikum wal-kuffāra auliyā'(a), wattaqullāha in kuntum mu'minīn(a).
O jūs, kurie tikite! Nedarykite savo vadovų iš tų, kurie paverčia jūsų religiją pajuokos ir žaidimų objektu, (būtent) tarp tų, kuriems prieš jus buvo duotas Raštas, ir tarp netikinčiųjų (politeistų). Ir bijokite Alacho, jei esate tikintieji.
لَقَدْ اَخَذْنَا مِيْثَاقَ بَنِيْٓ اِسْرَاۤءِيْلَ وَاَرْسَلْنَآ اِلَيْهِمْ رُسُلًا ۗ كُلَّمَا جَاۤءَهُمْ رَسُوْلٌۢ بِمَا لَا تَهْوٰٓى اَنْفُسُهُمْۙ فَرِيْقًا كَذَّبُوْا وَفَرِيْقًا يَّقْتُلُوْنَ
laqad akhażnā mīṡāqa banī isrā'īla wa arsalnā ilaihim rusulā(n), kullamā jā'ahum rasūlum bimā lā tahwā anfusuhum, farīqan każżabū wa farīqay yaqtulūn(a).
Iš tiesų, Mes priėmėme sandorą su Izraelio vaikais ir siuntėme jiems pasiuntinius. Tačiau kiekvienas apaštalas atėjo pas juos su kažkuo, kas neatitiko jų norų, (todėl) kai kuriems (apaštalams) jie melavo, o kitus nužudė.
اِذْ قَالَ اللّٰهُ يٰعِيْسَى ابْنَ مَرْيَمَ اذْكُرْ نِعْمَتِيْ عَلَيْكَ وَعَلٰى وَالِدَتِكَ ۘاِذْ اَيَّدْتُّكَ بِرُوْحِ الْقُدُسِۗ تُكَلِّمُ النَّاسَ فِى الْمَهْدِ وَكَهْلًا ۚوَاِذْ عَلَّمْتُكَ الْكِتٰبَ وَالْحِكْمَةَ وَالتَّوْرٰىةَ وَالْاِنْجِيْلَ ۚوَاِذْ تَخْلُقُ مِنَ الطِّيْنِ كَهَيْـَٔةِ الطَّيْرِ بِاِذْنِيْ فَتَنْفُخُ فِيْهَا فَتَكُوْنُ طَيْرًاۢ بِاِذْنِيْ وَتُبْرِئُ الْاَكْمَهَ وَالْاَبْرَصَ بِاِذْنِيْ ۚوَاِذْ تُخْرِجُ الْمَوْتٰى بِاِذْنِيْ ۚوَاِذْ كَفَفْتُ بَنِيْٓ اِسْرَاۤءِيْلَ عَنْكَ اِذْ جِئْتَهُمْ بِالْبَيِّنٰتِ فَقَالَ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا مِنْهُمْ اِنْ هٰذَآ اِلَّا سِحْرٌ مُّبِيْنٌ
iż qālallāhu yā ‘īsabna maryamażkur ni‘matī ‘alaika wa ‘alā wālidatik(a), iż ayyattuka birūḥil-qudus(i), tukallimun-nāsa fil-mahdi wa kahlā(n), wa iż ‘allamtukal-kitāba wal-ḥikmata wat-taurāta wal-injīl(a), wa iż takhluqu minaṭ-ṭīni kahai'atiṭ-ṭairi bi'iżnī fa tanfukhu fīhā fa takūnu ṭairam bi'iżnī wa tubri'ul-akmaha wal-abraṣa bi'iżnī, wa iż tukhrijul-mautā bi'iżnī, wa iż kafaftu banī isrā'īla ‘anka iż ji'tahum bil-bayyināti fa qālal-lażīna kafarū minhum in hāżā illā siḥrum mubīn(un).
Ir prisimink, kai Alachas tarė: „O Jėzau, Marijos sūnau! Atsimink Mano malonę tau ir tavo motinai, kai Aš tave sustiprinau Šventąja Dvasia. Tu galėjai kalbėtis su žmonėmis, kai dar buvai lopšyje ir kai buvai suaugęs. Ir prisimink, kai Aš tave mokiau rašto, (taip pat) išminties, Toros ir Evangelijos. Ir prisimink, kai iš žemės sukūrei paukštį su Mano leidimu, tada į jį papūtei, tada jis su Mano leidimu tapo (tikru) paukščiu. Ir prisimink, kai su Mano leidimu išgydei aklą nuo gimimo ir raupsuotąjį. Ir prisimink, kai su Mano leidimu prikėlėte mirusiuosius (iš kapo) į gyvenimą. Ir prisimink, kai Aš sustabdžiau Izraelio vaikus (nuo jų noro jus nužudyti), kai pateikiai jiems aiškią informaciją, tada netikintys tarp jų sakė: „Tai tikra magija.“
وَلَقَدِ اسْتُهْزِئَ بِرُسُلٍ مِّنْ قَبْلِكَ فَحَاقَ بِالَّذِيْنَ سَخِرُوْا مِنْهُمْ مَّا كَانُوْا بِهٖ يَسْتَهْزِءُوْنَ ࣖ
wa laqadistuhzi'a birusulim min qablika fa ḥāqa bil-lażīna sakhirū minhum mā kānū bihī yastahzi'ūn(a).
Ir iš tiesų, kai kurie pasiuntiniai prieš jus (Muhamedą) buvo išjuokti, todėl bausmė ištiko tuos, kurie juos išjuokė, atsakydami į jų išjuoką.
وَمِنْهُمْ مَّنْ يَّسْتَمِعُ اِلَيْكَ ۚوَجَعَلْنَا عَلٰى قُلُوْبِهِمْ اَكِنَّةً اَنْ يَّفْقَهُوْهُ وَفِيْٓ اٰذَانِهِمْ وَقْرًا ۗوَاِنْ يَّرَوْا كُلَّ اٰيَةٍ لَّا يُؤْمِنُوْا بِهَا ۗحَتّٰٓى اِذَا جَاۤءُوْكَ يُجَادِلُوْنَكَ يَقُوْلُ الَّذِيْنَ كَفَرُوْٓا اِنْ هٰذَآ اِلَّآ اَسَاطِيْرُ الْاَوَّلِيْنَ
wa minhum may yastami‘u ilaik(a), wa ja‘alnā ‘alā qulūbihim akinnatan ay yafqahūhu wa fī āżānihim waqrā(n), wa iy yarau kulla āyatil lā yu'minū bihā, ḥattā iżā jā'ūka yujādilūnaka yaqūlul-lażīna kafarū in hāżā illā asāṭīrul-awwalīn(a).
Ir tarp jų yra tokių, kurie klausosi tavo (Muhamedo) skaitymo, bet Mes uždarėme jų širdis, (kad jie) to nesuprastų, ir jų ausys užblokuotos. Ir net jei jie matytų visus (tiesos) ženklus, jie vis tiek jais netikėtų. Todėl, kai jie ateis pas tave jus paneigti, netikintieji sakys: „Tai (Koranas) tėra senovės žmonių pasakos.“
وَلَقَدْ كُذِّبَتْ رُسُلٌ مِّنْ قَبْلِكَ فَصَبَرُوْا عَلٰى مَا كُذِّبُوْا وَاُوْذُوْا حَتّٰٓى اَتٰىهُمْ نَصْرُنَا ۚوَلَا مُبَدِّلَ لِكَلِمٰتِ اللّٰهِ ۚوَلَقَدْ جَاۤءَكَ مِنْ نَّبَإِ۟ى الْمُرْسَلِيْنَ
wa laqad kużżibat rusulum min qablika fa ṣabarū ‘alā mā kużżibū wa ūżū ḥattā atāhum naṣrunā, wa lā mubaddila likalimātillāh(i), wa laqad jā'aka min naba'il-mursalīn(a).
Ir iš tiesų, pasiuntiniams prieš jus buvo meluojama, bet jie kantriai suklupo melą ir persekiojimą, kol atėjo Mūsų pagalba. Ir niekas negali pakeisti Alacho nuosprendžių. Ir iš tiesų, pas jus atėjo dalis apaštalų žinios.
وَكَذٰلِكَ جَعَلْنَا لِكُلِّ نَبِيٍّ عَدُوًّا شَيٰطِيْنَ الْاِنْسِ وَالْجِنِّ يُوْحِيْ بَعْضُهُمْ اِلٰى بَعْضٍ زُخْرُفَ الْقَوْلِ غُرُوْرًا ۗوَلَوْ شَاۤءَ رَبُّكَ مَا فَعَلُوْهُ فَذَرْهُمْ وَمَا يَفْتَرُوْنَ
wa każālika ja‘alnā likulli nabiyyin ‘aduwwan syayāṭīnal-insi wal-jinni yūḥī ba‘ḍuhum ilā ba‘ḍin zukhrufal-qauli gurūrā(n), wa lau syā'a rabbuka mā fa‘alūhu fa żarhum wa mā yaftarūn(a).
Ir taip kiekvienam pranašui Mes sukūrėme priešų, sudarytų iš velnių, žmonių ir džinų, iš kurių kai kurie šnabždėjo kitiems gražius žodžius kaip apgaulę. Ir jei tavo Viešpats panorės, jie to nedarys, tad tegul jie būna su tuo (melu), kurį jie išgalvoja.
قَالَ الْمَلَاُ مِنْ قَوْمِهٖٓ اِنَّا لَنَرٰىكَ فِيْ ضَلٰلٍ مُّبِيْنٍ
qālal mala'u min qaumihī innā lanarāka fī ḍalālim mubīn(in).
Jo tautos vadai tarė: „Iš tiesų matome, kad jūs akivaizdžiai klystate.“
قَالَ يٰقَوْمِ لَيْسَ بِيْ ضَلٰلَةٌ وَّلٰكِنِّيْ رَسُوْلٌ مِّنْ رَّبِّ الْعٰلَمِيْنَ
qāla yā qaumi laisa bī ḍalālatuw wa lākinnī rasūlum mir rabbil-‘ālamīn(a).
Jis (Nojus) atsakė: „O mano tauta! Aš nesu paklydęs, bet esu visų pasaulių Viešpaties Pasiuntinys.“
قَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖٓ اِنَّا لَنَرٰىكَ فِيْ سَفَاهَةٍ وَّاِنَّا لَنَظُنُّكَ مِنَ الْكٰذِبِيْنَ
qālal-mala'ul-lażīna kafarū min qaumihī innā lanarāka fī safāhatiw wa innā lanaẓunnuka minal-kāżibīn(a).
Netikinčiųjų iš jo tautos vadovai tarė: „Iš tiesų, mes laikome jus visiškai pamišusiais ir manome, kad esate tarp tų, kurie meluoja.“
قَالَ يٰقَوْمِ لَيْسَ بِيْ سَفَاهَةٌ وَّلٰكِنِّيْ رَسُوْلٌ مِّنْ رَّبِّ الْعٰلَمِيْنَ
qāla yā qaumi laisa bī safāhatuw wa lākinnī rasūlum mir rabbil-‘ālamīn(a).
Jis (Hudas) atsakė: „O mano žmonės! Ne tai, kad aš išprotėjau, bet aš esu visų pasaulių Viešpaties Pasiuntinys.“
فَعَقَرُوا النَّاقَةَ وَعَتَوْا عَنْ اَمْرِ رَبِّهِمْ وَقَالُوْا يٰصٰلِحُ ائْتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ اِنْ كُنْتَ مِنَ الْمُرْسَلِيْنَ
fa ‘aqarun-nāqata wa ‘atau ‘an amri rabbihim wa qālū yā ṣāliḥu'tinā bimā ta‘idunā in kunta minal-mursalīn(a).
Tada jie paskerdė kupranugarinę patelę ir elgėsi arogantiškai prieš savo Viešpaties įsakymą. Jie tarė: „O Saleh! Įrodyk mums savo grasinimą, jei tiesa, kad esi vienas iš pasiuntinių.“
وَمَا كَانَ جَوَابَ قَوْمِهٖٓ اِلَّآ اَنْ قَالُوْٓا اَخْرِجُوْهُمْ مِّنْ قَرْيَتِكُمْۚ اِنَّهُمْ اُنَاسٌ يَّتَطَهَّرُوْنَ
wa mā kāna jawāba qaumihī illā an qālū akhrijūhum min qaryatikum, innahum unāsuy yataṭahharūn(a).
Ir jo žmonių atsakymas buvo ne kas kita, kaip tik: „Išvarykite juos (Lutą ir jo pasekėjus) iš savo šalies, tai žmonės, kurie laiko save šventais.“
۞ قَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ اسْتَكْبَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖ لَنُخْرِجَنَّكَ يٰشُعَيْبُ وَالَّذِيْنَ اٰمَنُوْا مَعَكَ مِنْ قَرْيَتِنَآ اَوْ لَتَعُوْدُنَّ فِيْ مِلَّتِنَاۗ قَالَ اَوَلَوْ كُنَّا كٰرِهِيْنَ
qālal-mala'ul-lażīnastakbarū min qaumihī lanukhrijannaka yā syu‘aibu wal-lażīna āmanū ma‘aka min qaryatinā au lata‘ūdunna fī millatinā, qāla awalau kunnā kārihīn(a).
Arogantiški Šuaibų genties vadai tarė: „O Šuaibai! Mes tikrai išvarysime tave ir tikinčiuosius iš mūsų šalies, nebent sugrįši prie mūsų religijos.“ Šuaibas atsakė: „Ar (ketinate mus išvaryti), net jei mums tai nepatinka?
وَقَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖ لَىِٕنِ اتَّبَعْتُمْ شُعَيْبًا اِنَّكُمْ اِذًا لَّخٰسِرُوْنَ
wa qālal-mala'ul-lażīna kafarū min qaumihī la'inittaba‘tum syu‘aiban innakum iżal lakhāsirūn(a).
Ir jo tautos (Šuaibo) vadai, kurie buvo netikintys, sakė (vienas kitam): „Iš tiesų, jei seksite Šuaibą, jūs tikrai pralaimėsite.“
قَالَ الْمَلَاُ مِنْ قَوْمِ فِرْعَوْنَ اِنَّ هٰذَا لَسٰحِرٌ عَلِيْمٌۙ
qālal-mala'u min qaumi fir‘auna inna hāżā lasāḥirum ‘alīm(un).
Faraonų vadai tarė: „Šis vyras iš tiesų yra sumanus magas,
لَاُقَطِّعَنَّ اَيْدِيَكُمْ وَاَرْجُلَكُمْ مِّنْ خِلَافٍ ثُمَّ لَاُصَلِّبَنَّكُمْ اَجْمَعِيْنَ
la'uqaṭṭi‘anna aidiyakum wa arjulakum min khilāfin ṡumma la'uṣallibannakum ajma‘īn(a).
Aš būtinai nukirsiu jums rankas ir kojas kryžmai (dešinę ranką ir kairę koją arba atvirkščiai), o tada jus visus nukryžiuosiu.“
وَقَالَ الْمَلَاُ مِنْ قَوْمِ فِرْعَوْنَ اَتَذَرُ مُوْسٰى وَقَوْمَهٗ لِيُفْسِدُوْا فِى الْاَرْضِ وَيَذَرَكَ وَاٰلِهَتَكَۗ قَالَ سَنُقَتِّلُ اَبْنَاۤءَهُمْ وَنَسْتَحْيٖ نِسَاۤءَهُمْۚ وَاِنَّا فَوْقَهُمْ قٰهِرُوْنَ
wa qālal-mala'u min qaumi fir‘auna atażaru mūsā wa qaumahū liyufsidū fil-arḍi wa yażaraka wa ālihatak(a), qāla sanuqattilu abnā'ahum wa nastaḥyī nisā'ahum, wa innā fauqahum qāhirūn(a).
Ir faraono žmonių vadai tarė: „Ar jūs leisite Mozei ir jo žmonėms siautėti šioje žemėje (Egipte) ir palikti jus bei jūsų dievus?“ (Faraonas) atsakė: „Mes nužudysime jų sūnus ir paliksime jų dukteris gyvas, ir iš tiesų mes turime visišką valdžią joms.“
فَاِذَا جَاۤءَتْهُمُ الْحَسَنَةُ قَالُوْا لَنَا هٰذِهٖ ۚوَاِنْ تُصِبْهُمْ سَيِّئَةٌ يَّطَّيَّرُوْا بِمُوْسٰى وَمَنْ مَّعَهٗۗ اَلَآ اِنَّمَا طٰۤىِٕرُهُمْ عِنْدَ اللّٰهِ وَلٰكِنَّ اَكْثَرَهُمْ لَا يَعْلَمُوْنَ
fa iżā jā'athumul-ḥasanatu qālū lanā hāżihī, wa in tuṣibhum sayyi'atuy yaṭṭayyarū bimūsā wa mam ma‘ah(ū), alā innamā ṭā'iruhum ‘indallāhi wa lākinna aksṡarahum lā ya‘lamūn(a).
Kai juos aplanko gerovė, jie sako: „Tai mūsų (pastangų) dėka.“ O jei jie patekdavo į bėdą, dėl nelaimės kaltindavo Mozę ir jo pasekėjus. Jie žino, kad jų likimas yra Alacho rankose, bet dauguma jų to nežino.
وَاِذْ يَمْكُرُ بِكَ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا لِيُثْبِتُوْكَ اَوْ يَقْتُلُوْكَ اَوْ يُخْرِجُوْكَۗ وَيَمْكُرُوْنَ وَيَمْكُرُ اللّٰهُ ۗوَاللّٰهُ خَيْرُ الْمٰكِرِيْنَ
wa iż yamkuru bikal-lażīna kafarū liyuṡbitūka au yaqtulūka au yukhrijūk(a), wa yamkurūna wa yamkurullāh(u), wallāhu khairul-mākirīn(a).
Ir (atminkite), kai netikintieji (kuraišai) sumanė rezgti prieš jus (Muhamedą), kad jus suimtų ir įkalintų, nužudytų ar ištremtų. Jie sukūrė apgaulę, o Alachas sužlugdė apgaulę. Alachas yra geriausias apgaulės keršytojas.
اِلَّا تَنْصُرُوْهُ فَقَدْ نَصَرَهُ اللّٰهُ اِذْ اَخْرَجَهُ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا ثَانِيَ اثْنَيْنِ اِذْ هُمَا فِى الْغَارِ اِذْ يَقُوْلُ لِصَاحِبِهٖ لَا تَحْزَنْ اِنَّ اللّٰهَ مَعَنَاۚ فَاَنْزَلَ اللّٰهُ سَكِيْنَتَهٗ عَلَيْهِ وَاَيَّدَهٗ بِجُنُوْدٍ لَّمْ تَرَوْهَا وَجَعَلَ كَلِمَةَ الَّذِيْنَ كَفَرُوا السُّفْلٰىۗ وَكَلِمَةُ اللّٰهِ هِيَ الْعُلْيَاۗ وَاللّٰهُ عَزِيْزٌ حَكِيْمٌ
illā tanṣurūhu faqad naṣarahullāhu iż akhrajahul-lażīna kafarū ṡāniyaṡnaini iż humā fil-gāri iż yaqūlu liṣāḥibihī lā taḥzan innallāha ma‘anā, fa anzalallāhu sakīnatahū ‘alaihi wa ayyadahū bijunūdil lam tarauhā wa ja‘ala kalimatal-lażīna kafarus-suflā, wa kalimatullāhi hiyal-‘ulyā, wallāhu ‘azīzun ḥakīm(un).
Jei nebūtumėte jam (Muhamedui) padėję, iš tiesų Alachas būtų jam padėjęs, kai netikintieji jį išvijo (iš Mekos); kai jis buvo vienas iš dviejų žmonių, kai abu buvo oloje, tuo metu jis tarė savo draugui: „Neliūdėk, iš tiesų Alachas yra su mumis.“ Taigi Alachas atsiuntė jam (Muhamedui) ramybę ir padėjo su armija (angelais), kurios jūs nematėte, ir Jis nutildė netikinčiųjų šauksmą. Ir tai yra Alacho žodis, kuris yra aukštas. Alachas yra visagalis, visažinis.
وَمِنْهُمُ الَّذِيْنَ يُؤْذُوْنَ النَّبِيَّ وَيَقُوْلُوْنَ هُوَ اُذُنٌ ۗقُلْ اُذُنُ خَيْرٍ لَّكُمْ يُؤْمِنُ بِاللّٰهِ وَيُؤْمِنُ لِلْمُؤْمِنِيْنَ وَرَحْمَةٌ لِّلَّذِيْنَ اٰمَنُوْا مِنْكُمْۗ وَالَّذِيْنَ يُؤْذُوْنَ رَسُوْلَ اللّٰهِ لَهُمْ عَذَابٌ اَلِيْمٌ
wa minhumul-lażīna yu'żūnan nabiyya wa yaqūlūna huwa użun(un), qul użunu khairil lakum yu'minu billāhi wa yu'minu lil-mu'minīna wa raḥmatul lil-lażīna āmanū minkum, wal-lażīna yu'żūna rasūlallāhi lahum ‘ażābun alīm(un).
Ir tarp jų (veidmainių) yra tokių, kurie įžeidė Pranašą (Muhamedą) ir sakė: „Pranašas tikėjo viskuo, ką girdėjo.“ Sakykite: „Jis tiki viskuo, kas jums gera, jis tiki Alachu, tiki tikinčiaisiais ir yra gailestingumas tikintiesiems tarp jūsų.“ O tie, kurie įžeidė Alacho Pasiuntinį, kentės skausmingą bausmę.
وَلَا يَحْزُنْكَ قَوْلُهُمْۘ اِنَّ الْعِزَّةَ لِلّٰهِ جَمِيْعًاۗ هُوَ السَّمِيْعُ الْعَلِيْمُ
wa lā yaḥzunka qauluhum, innal-‘izzata lillāhi jamī‘ā(n), huwas-samī‘ul-‘alīm(u).
Ir nenusiminkite dėl jų žodžių. Iš tiesų, visa valdžia priklauso Alachui. Jis yra viską girdintis, viską žinantis.
فَلَمَّا جَاۤءَهُمُ الْحَقُّ مِنْ عِنْدِنَا قَالُوْٓا اِنَّ هٰذَا لَسِحْرٌ مُّبِيْنٌ
falammā jā'ahumul-ḥaqqu min ‘indinā qālū inna hāżā lasiḥrum mubīn(un).
Taigi, kai tiesa atėjo pas juos iš Mūsų, jie tarė: „Tai tikra magija“.
فَمَآ اٰمَنَ لِمُوْسٰىٓ اِلَّا ذُرِّيَّةٌ مِّنْ قَوْمِهٖ عَلٰى خَوْفٍ مِّنْ فِرْعَوْنَ وَمَلَا۟ىِٕهِمْ اَنْ يَّفْتِنَهُمْ ۗوَاِنَّ فِرْعَوْنَ لَعَالٍ فِى الْاَرْضِۚ وَاِنَّهٗ لَمِنَ الْمُسْرِفِيْنَ
famā āmana limūsā illā żurriyyatum min qaumihī ‘alā khaufim min fir‘auna wa mala'ihim ay yaftinahum, wa inna fir‘auna la‘ālin fil-arḍ(i), wa innahū laminal-musrifīn(a).
Taigi niekas netikėjo Moze, išskyrus jo tautos palikuonis, kurie bijojo, kad faraonas ir jo vadai (žmonės) juos kankins. Ir iš tiesų faraonas iš tikrųjų vykdė tironiją žemėje ir buvo vienas iš tų, kurie nusižengė.
فَلَعَلَّكَ تَارِكٌۢ بَعْضَ مَا يُوْحٰىٓ اِلَيْكَ وَضَاۤىِٕقٌۢ بِهٖ صَدْرُكَ اَنْ يَّقُوْلُوْا لَوْلَآ اُنْزِلَ عَلَيْهِ كَنْزٌ اَوْ جَاۤءَ مَعَهٗ مَلَكٌ ۗ اِنَّمَآ اَنْتَ نَذِيْرٌ ۗ وَاللّٰهُ عَلٰى كُلِّ شَيْءٍ وَّكِيْلٌ ۗ
fa la‘allaka tārikum ba‘ḍa mā yūḥā ilaika wa ḍā'ikum bihī ṣadruka ay yaqūlū lau lā unzila ‘alaihi kanzun au jā'a ma‘ahū malak(un), innamā anta nażīr(un), wallāhu ‘alā kulli syai'in wakīl(un).
Tad gali būti, kad tu (Muhamedas) nori atsisakyti kai kurių dalykų, kurie tau buvo apreikšti, ir dėl to tavo krūtinė susitrauks, nes jie sakys: „Kodėl jam nebuvo atsiųstas lobis (turtas) arba kodėl angelas nebuvo kartu su juo?“ Iš tiesų, tu esi tik perspėjėjas, o Alachas yra visko saugotojas.
فَقَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖ مَا نَرٰىكَ اِلَّا بَشَرًا مِّثْلَنَا وَمَا نَرٰىكَ اتَّبَعَكَ اِلَّا الَّذِيْنَ هُمْ اَرَاذِلُنَا بَادِيَ الرَّأْيِۚ وَمَا نَرٰى لَكُمْ عَلَيْنَا مِنْ فَضْلٍۢ بَلْ نَظُنُّكُمْ كٰذِبِيْنَ
fa qālal-mala'ul-lażīna kafarū min qaumihī mā narāka illā basyaram miṡlanā wa mā narākattaba‘aka illal-lażīna hum arāżilunā bādiyar-ra'y(i), wa mā narā lakum ‘alainā min faḍlim bal naẓunnukum kāżibīn(a).
Tad netikintys savo tautos vadai tarė: „Mes nematome tavęs, o tik paprastą žmogų, panašų į mus, ir nematome nė vieno, kuris tave seka, o tik tuos nuolankius tarp mūsų, kurie greitai įtiki. Mes nematome, kad tu turi pranašumą prieš mus, iš tikrųjų laikome tave melagiu.“
قَالُوْا يٰنُوْحُ قَدْ جَادَلْتَنَا فَاَ كْثَرْتَ جِدَالَنَا فَأْتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ اِنْ كُنْتَ مِنَ الصّٰدِقِيْنَ
qālū yā nūḥu qad jādaltanā fa akṡarta jidālanā fa'tinā bimā ta‘idunā in kunta minaṣ-ṣādiqīn(a).
Jie tarė: „O Nuh! Iš tiesų, tu ginčijaisi su mumis ir ilgai prieš mus ginčydavai, tad bausk mus bausme, kuria grasinai, jei esi tiesą sakantis.“
قَالُوْا يٰهُوْدُ مَاجِئْتَنَا بِبَيِّنَةٍ وَّمَا نَحْنُ بِتَارِكِيْٓ اٰلِهَتِنَا عَنْ قَوْلِكَ وَمَا نَحْنُ لَكَ بِمُؤْمِنِيْنَ
qālū yā hūdu mā ji'tanā bibayyinatiw wa mā naḥnu bitārikī ālihatinā ‘an qaulika wa mā naḥnu laka bimu'minīn(a).
Jie (Ado žmonės) tarė: „O Hudai! Tu nepateikei mums jokių aiškių įrodymų, ir mes neatsisakysime savo stabų dėl tavo žodžių, ir mes tavimi netikėsime.“
اِنْ نَّقُوْلُ اِلَّا اعْتَرٰىكَ بَعْضُ اٰلِهَتِنَا بِسُوْۤءٍ ۗقَالَ اِنِّيْٓ اُشْهِدُ اللّٰهَ وَاشْهَدُوْٓا اَنِّيْ بَرِيْۤءٌ مِّمَّا تُشْرِكُوْنَ
in naqūlu illa‘tarāka ba‘ḍu ālihatinā bisū'(in), qāla innī usyhidullāha wasyhadū annī barī'um mimmā tusyrikūn(a).
„Mes tik sakome, kad kai kurie mūsų stabai jus išvarė iš beprotybės.“ Jis (Hudas) tarė: „Iš tiesų, aš liudiju Alachą ir liudiju, kad esu laisvas nuo to, ką jūs Jam siejate.“