وَلَقَدْ اٰتَيْنَا مُوْسَى الْكِتٰبَ وَقَفَّيْنَا مِنْۢ بَعْدِهٖ بِالرُّسُلِ ۖ وَاٰتَيْنَا عِيْسَى ابْنَ مَرْيَمَ الْبَيِّنٰتِ وَاَيَّدْنٰهُ بِرُوْحِ الْقُدُسِۗ اَفَكُلَّمَا جَاۤءَكُمْ رَسُوْلٌۢ بِمَا لَا تَهْوٰىٓ اَنْفُسُكُمُ اسْتَكْبَرْتُمْ ۚ فَفَرِيْقًا كَذَّبْتُمْ وَفَرِيْقًا تَقْتُلُوْنَ
wa laqad ātainā mūsal-kitāba wa qaffainā mim ba‘dihī bir-rusul(i), wa ātainā ‘īsabna maryamal-bayyināti wa ayyadnāhu birūḥil-qudus(i), afakullamā jā'akum rasūlum bimā lā tahwā anfusukumustakbartum, fafarīqan każżabtum wa farīqan taqtulūn(a).
Ir iš tiesų, Mes davėme Knygą (Torą) Mozei, ir Mes sekėme paskui jį su apaštalais, ir Mes davėme Jėzui, Marijos sūnui, tiesos įrodymus ir Mes sustiprinome jį Šventąja Dvasia (Džibrilu). Kodėl kiekvieną kartą, kai pas jus ateina pasiuntinys (atnešdamas) kažką (pamoką), kurios jūs nenorite, jūs tuo giriatės, o paskui apie kai kuriuos dalykus meluojate ir kai kuriuos nužudote?
وَاِذَا قِيْلَ لَهُمْ اٰمِنُوْا بِمَآ اَنْزَلَ اللّٰهُ قَالُوْا نُؤْمِنُ بِمَآ اُنْزِلَ عَلَيْنَا وَيَكْفُرُوْنَ بِمَا وَرَاۤءَهٗ وَهُوَ الْحَقُّ مُصَدِّقًا لِّمَا مَعَهُمْ ۗ قُلْ فَلِمَ تَقْتُلُوْنَ اَنْۢبِيَاۤءَ اللّٰهِ مِنْ قَبْلُ اِنْ كُنْتُمْ مُّؤْمِنِيْنَ
wa iżā qīla lahum āminū bimā anzalallāhu qālū nu'minu bimā unzila ‘alainā wa yakfurūna bimā warā'ah(ū), wa huwal-ḥaqqu muṣaddiqal limā ma‘ahum, qul falima taqtulūna ambiyā'allāhi min qablu in kuntum mu'minīn(a).
Ir kai jiems sakoma: „Tikėkite tuo, ką Alachas apreiškė (Koraną)“, jie atsako: „Mes tikime tuo, kas mums buvo apreikšta.“ Ir jie neigia tai, kas bus po to, nors (Koranas) yra tiesa, pateisinanti tai, kas yra su jais. Sakyk (Muhamedai): „Kodėl anksčiau žudėte Alacho pranašus, jei buvote tikintieji?“
وَمَكَرُوْا وَمَكَرَ اللّٰهُ ۗوَاللّٰهُ خَيْرُ الْمٰكِرِيْنَ ࣖ
wa makarū wa makarallāh(u), wallāhu khairul-mākirīn(a).
Ir jie (netikintieji) sukčiavo, todėl Alachas atkeršijo už sukčiavimą. Ir Alachas yra geriausias apgaulės keršytojas.
وَاَنِ احْكُمْ بَيْنَهُمْ بِمَآ اَنْزَلَ اللّٰهُ وَلَا تَتَّبِعْ اَهْوَاۤءَهُمْ وَاحْذَرْهُمْ اَنْ يَّفْتِنُوْكَ عَنْۢ بَعْضِ مَآ اَنْزَلَ اللّٰهُ اِلَيْكَۗ فَاِنْ تَوَلَّوْا فَاعْلَمْ اَنَّمَا يُرِيْدُ اللّٰهُ اَنْ يُّصِيْبَهُمْ بِبَعْضِ ذُنُوْبِهِمْ ۗوَاِنَّ كَثِيْرًا مِّنَ النَّاسِ لَفٰسِقُوْنَ
wa aniḥkum bainahum bimā anzalallāhu wa lā tattabi‘ ahwā'ahum waḥżarūhum ay yaftinūka ‘am ba‘ḍi mā anzalallāhu ilaik(a), fa in tawallau fa‘lam annamā yurīdullāhu ay yuṣībahum biba‘ḍi żunūbihim, wa inna kaṡīram minan-nāsi lafāsiqūn(a).
Ir spręskite jų reikalus pagal tai, ką jums apreiškė Alachas, ir nevykdykite jų norų. Ir saugokitės jų, kad jie jūsų neapgautų dėl dalies to, ką jums apreiškė Alachas. Jei jie nusigręžia (nuo įstatymo, kurį apreiškė Alachas), žinokite, kad Alachas ketina jiems siųsti nelaimę dėl kai kurių jų nuodėmių. Ir iš tiesų, dauguma žmonių yra nedorėliai.
يٰٓاَيُّهَا الَّذِيْنَ اٰمَنُوْا مَنْ يَّرْتَدَّ مِنْكُمْ عَنْ دِيْنِهٖ فَسَوْفَ يَأْتِى اللّٰهُ بِقَوْمٍ يُّحِبُّهُمْ وَيُحِبُّوْنَهٗٓ ۙاَذِلَّةٍ عَلَى الْمُؤْمِنِيْنَ اَعِزَّةٍ عَلَى الْكٰفِرِيْنَۖ يُجَاهِدُوْنَ فِيْ سَبِيْلِ اللّٰهِ وَلَا يَخَافُوْنَ لَوْمَةَ لَاۤىِٕمٍ ۗذٰلِكَ فَضْلُ اللّٰهِ يُؤْتِيْهِ مَنْ يَّشَاۤءُۗ وَاللّٰهُ وَاسِعٌ عَلِيْمٌ
yā ayyuhal-lażīna āmanū may yartadda minkum ‘an dīnihī fa saufa ya'tillāhu biqaumiy yuḥibbuhum wa yuḥibbūnah(ū), ażillatin ‘alal-mu'minīna a‘izzatin ‘alal-kāfirīn(a), yujāhidūna fī sabīlillāhi wa lā yakhāfūna laumata lā'im(in), żālika faḍlullāhi yu'tīhi may yasyā'(u), wallāhu wāsi‘un ‘alīm(un).
O jūs, kurie tikite! Jei kas nors iš jūsų atsimeta nuo savo religijos, Alachas atves žmones, Jis juos mylės, ir jie mylės Jį. Jis bus švelnus tiems, kurie tiki, bet griežtas netikintiesiems, kurie eina Alacho keliu ir nebijo priekaištų tų, kurie mėgsta kritikuoti. Tai yra Alacho dovana, kurią Jis duoda, kam nori. Ir Alachas yra Visa apimantis (Jo dovana), viską žinantis.
اِذْ قَالَ اللّٰهُ يٰعِيْسَى ابْنَ مَرْيَمَ اذْكُرْ نِعْمَتِيْ عَلَيْكَ وَعَلٰى وَالِدَتِكَ ۘاِذْ اَيَّدْتُّكَ بِرُوْحِ الْقُدُسِۗ تُكَلِّمُ النَّاسَ فِى الْمَهْدِ وَكَهْلًا ۚوَاِذْ عَلَّمْتُكَ الْكِتٰبَ وَالْحِكْمَةَ وَالتَّوْرٰىةَ وَالْاِنْجِيْلَ ۚوَاِذْ تَخْلُقُ مِنَ الطِّيْنِ كَهَيْـَٔةِ الطَّيْرِ بِاِذْنِيْ فَتَنْفُخُ فِيْهَا فَتَكُوْنُ طَيْرًاۢ بِاِذْنِيْ وَتُبْرِئُ الْاَكْمَهَ وَالْاَبْرَصَ بِاِذْنِيْ ۚوَاِذْ تُخْرِجُ الْمَوْتٰى بِاِذْنِيْ ۚوَاِذْ كَفَفْتُ بَنِيْٓ اِسْرَاۤءِيْلَ عَنْكَ اِذْ جِئْتَهُمْ بِالْبَيِّنٰتِ فَقَالَ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا مِنْهُمْ اِنْ هٰذَآ اِلَّا سِحْرٌ مُّبِيْنٌ
iż qālallāhu yā ‘īsabna maryamażkur ni‘matī ‘alaika wa ‘alā wālidatik(a), iż ayyattuka birūḥil-qudus(i), tukallimun-nāsa fil-mahdi wa kahlā(n), wa iż ‘allamtukal-kitāba wal-ḥikmata wat-taurāta wal-injīl(a), wa iż takhluqu minaṭ-ṭīni kahai'atiṭ-ṭairi bi'iżnī fa tanfukhu fīhā fa takūnu ṭairam bi'iżnī wa tubri'ul-akmaha wal-abraṣa bi'iżnī, wa iż tukhrijul-mautā bi'iżnī, wa iż kafaftu banī isrā'īla ‘anka iż ji'tahum bil-bayyināti fa qālal-lażīna kafarū minhum in hāżā illā siḥrum mubīn(un).
Ir prisimink, kai Alachas tarė: „O Jėzau, Marijos sūnau! Atsimink Mano malonę tau ir tavo motinai, kai Aš tave sustiprinau Šventąja Dvasia. Tu galėjai kalbėtis su žmonėmis, kai dar buvai lopšyje ir kai buvai suaugęs. Ir prisimink, kai Aš tave mokiau rašto, (taip pat) išminties, Toros ir Evangelijos. Ir prisimink, kai iš žemės sukūrei paukštį su Mano leidimu, tada į jį papūtei, tada jis su Mano leidimu tapo (tikru) paukščiu. Ir prisimink, kai su Mano leidimu išgydei aklą nuo gimimo ir raupsuotąjį. Ir prisimink, kai su Mano leidimu prikėlėte mirusiuosius (iš kapo) į gyvenimą. Ir prisimink, kai Aš sustabdžiau Izraelio vaikus (nuo jų noro jus nužudyti), kai pateikiai jiems aiškią informaciją, tada netikintys tarp jų sakė: „Tai tikra magija.“
وَلَقَدِ اسْتُهْزِئَ بِرُسُلٍ مِّنْ قَبْلِكَ فَحَاقَ بِالَّذِيْنَ سَخِرُوْا مِنْهُمْ مَّا كَانُوْا بِهٖ يَسْتَهْزِءُوْنَ ࣖ
wa laqadistuhzi'a birusulim min qablika fa ḥāqa bil-lażīna sakhirū minhum mā kānū bihī yastahzi'ūn(a).
Ir iš tiesų, kai kurie pasiuntiniai prieš jus (Muhamedą) buvo išjuokti, todėl bausmė ištiko tuos, kurie juos išjuokė, atsakydami į jų išjuoką.
وَمِنْهُمْ مَّنْ يَّسْتَمِعُ اِلَيْكَ ۚوَجَعَلْنَا عَلٰى قُلُوْبِهِمْ اَكِنَّةً اَنْ يَّفْقَهُوْهُ وَفِيْٓ اٰذَانِهِمْ وَقْرًا ۗوَاِنْ يَّرَوْا كُلَّ اٰيَةٍ لَّا يُؤْمِنُوْا بِهَا ۗحَتّٰٓى اِذَا جَاۤءُوْكَ يُجَادِلُوْنَكَ يَقُوْلُ الَّذِيْنَ كَفَرُوْٓا اِنْ هٰذَآ اِلَّآ اَسَاطِيْرُ الْاَوَّلِيْنَ
wa minhum may yastami‘u ilaik(a), wa ja‘alnā ‘alā qulūbihim akinnatan ay yafqahūhu wa fī āżānihim waqrā(n), wa iy yarau kulla āyatil lā yu'minū bihā, ḥattā iżā jā'ūka yujādilūnaka yaqūlul-lażīna kafarū in hāżā illā asāṭīrul-awwalīn(a).
Ir tarp jų yra tokių, kurie klausosi tavo (Muhamedo) skaitymo, bet Mes uždarėme jų širdis, (kad jie) to nesuprastų, ir jų ausys užblokuotos. Ir net jei jie matytų visus (tiesos) ženklus, jie vis tiek jais netikėtų. Todėl, kai jie ateis pas tave jus paneigti, netikintieji sakys: „Tai (Koranas) tėra senovės žmonių pasakos.“
قَدْ نَعْلَمُ اِنَّهٗ لَيَحْزُنُكَ الَّذِيْ يَقُوْلُوْنَ فَاِنَّهُمْ لَا يُكَذِّبُوْنَكَ وَلٰكِنَّ الظّٰلِمِيْنَ بِاٰيٰتِ اللّٰهِ يَجْحَدُوْنَ
qad na‘lamu innahū layaḥzunukal-lażī yaqūlūna fa innahum lā yukażżibūnaka wa lākinnaẓ-ẓālimīna bi'āyātillāhi yajhadūn(a).
Iš tiesų, Mes žinome, kad tai, ką jie sako, jus (Muhamedus) liūdina (neliūdėkite), nes iš tikrųjų jie jums nemeluoja, bet neteisūs žmonės neigia Alacho eilutes.
وَلَقَدْ كُذِّبَتْ رُسُلٌ مِّنْ قَبْلِكَ فَصَبَرُوْا عَلٰى مَا كُذِّبُوْا وَاُوْذُوْا حَتّٰٓى اَتٰىهُمْ نَصْرُنَا ۚوَلَا مُبَدِّلَ لِكَلِمٰتِ اللّٰهِ ۚوَلَقَدْ جَاۤءَكَ مِنْ نَّبَإِ۟ى الْمُرْسَلِيْنَ
wa laqad kużżibat rusulum min qablika fa ṣabarū ‘alā mā kużżibū wa ūżū ḥattā atāhum naṣrunā, wa lā mubaddila likalimātillāh(i), wa laqad jā'aka min naba'il-mursalīn(a).
Ir iš tiesų, pasiuntiniams prieš jus buvo meluojama, bet jie kantriai suklupo melą ir persekiojimą, kol atėjo Mūsų pagalba. Ir niekas negali pakeisti Alacho nuosprendžių. Ir iš tiesų, pas jus atėjo dalis apaštalų žinios.
وَكَذٰلِكَ جَعَلْنَا لِكُلِّ نَبِيٍّ عَدُوًّا شَيٰطِيْنَ الْاِنْسِ وَالْجِنِّ يُوْحِيْ بَعْضُهُمْ اِلٰى بَعْضٍ زُخْرُفَ الْقَوْلِ غُرُوْرًا ۗوَلَوْ شَاۤءَ رَبُّكَ مَا فَعَلُوْهُ فَذَرْهُمْ وَمَا يَفْتَرُوْنَ
wa każālika ja‘alnā likulli nabiyyin ‘aduwwan syayāṭīnal-insi wal-jinni yūḥī ba‘ḍuhum ilā ba‘ḍin zukhrufal-qauli gurūrā(n), wa lau syā'a rabbuka mā fa‘alūhu fa żarhum wa mā yaftarūn(a).
Ir taip kiekvienam pranašui Mes sukūrėme priešų, sudarytų iš velnių, žmonių ir džinų, iš kurių kai kurie šnabždėjo kitiems gražius žodžius kaip apgaulę. Ir jei tavo Viešpats panorės, jie to nedarys, tad tegul jie būna su tuo (melu), kurį jie išgalvoja.
قَالَ الْمَلَاُ مِنْ قَوْمِهٖٓ اِنَّا لَنَرٰىكَ فِيْ ضَلٰلٍ مُّبِيْنٍ
qālal mala'u min qaumihī innā lanarāka fī ḍalālim mubīn(in).
Jo tautos vadai tarė: „Iš tiesų matome, kad jūs akivaizdžiai klystate.“
قَالَ يٰقَوْمِ لَيْسَ بِيْ ضَلٰلَةٌ وَّلٰكِنِّيْ رَسُوْلٌ مِّنْ رَّبِّ الْعٰلَمِيْنَ
qāla yā qaumi laisa bī ḍalālatuw wa lākinnī rasūlum mir rabbil-‘ālamīn(a).
Jis (Nojus) atsakė: „O mano tauta! Aš nesu paklydęs, bet esu visų pasaulių Viešpaties Pasiuntinys.“
قَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖٓ اِنَّا لَنَرٰىكَ فِيْ سَفَاهَةٍ وَّاِنَّا لَنَظُنُّكَ مِنَ الْكٰذِبِيْنَ
qālal-mala'ul-lażīna kafarū min qaumihī innā lanarāka fī safāhatiw wa innā lanaẓunnuka minal-kāżibīn(a).
Netikinčiųjų iš jo tautos vadovai tarė: „Iš tiesų, mes laikome jus visiškai pamišusiais ir manome, kad esate tarp tų, kurie meluoja.“
قَالَ يٰقَوْمِ لَيْسَ بِيْ سَفَاهَةٌ وَّلٰكِنِّيْ رَسُوْلٌ مِّنْ رَّبِّ الْعٰلَمِيْنَ
qāla yā qaumi laisa bī safāhatuw wa lākinnī rasūlum mir rabbil-‘ālamīn(a).
Jis (Hudas) atsakė: „O mano žmonės! Ne tai, kad aš išprotėjau, bet aš esu visų pasaulių Viešpaties Pasiuntinys.“
فَعَقَرُوا النَّاقَةَ وَعَتَوْا عَنْ اَمْرِ رَبِّهِمْ وَقَالُوْا يٰصٰلِحُ ائْتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ اِنْ كُنْتَ مِنَ الْمُرْسَلِيْنَ
fa ‘aqarun-nāqata wa ‘atau ‘an amri rabbihim wa qālū yā ṣāliḥu'tinā bimā ta‘idunā in kunta minal-mursalīn(a).
Tada jie paskerdė kupranugarinę patelę ir elgėsi arogantiškai prieš savo Viešpaties įsakymą. Jie tarė: „O Saleh! Įrodyk mums savo grasinimą, jei tiesa, kad esi vienas iš pasiuntinių.“
وَمَا كَانَ جَوَابَ قَوْمِهٖٓ اِلَّآ اَنْ قَالُوْٓا اَخْرِجُوْهُمْ مِّنْ قَرْيَتِكُمْۚ اِنَّهُمْ اُنَاسٌ يَّتَطَهَّرُوْنَ
wa mā kāna jawāba qaumihī illā an qālū akhrijūhum min qaryatikum, innahum unāsuy yataṭahharūn(a).
Ir jo žmonių atsakymas buvo ne kas kita, kaip tik: „Išvarykite juos (Lutą ir jo pasekėjus) iš savo šalies, tai žmonės, kurie laiko save šventais.“
۞ قَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ اسْتَكْبَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖ لَنُخْرِجَنَّكَ يٰشُعَيْبُ وَالَّذِيْنَ اٰمَنُوْا مَعَكَ مِنْ قَرْيَتِنَآ اَوْ لَتَعُوْدُنَّ فِيْ مِلَّتِنَاۗ قَالَ اَوَلَوْ كُنَّا كٰرِهِيْنَ
qālal-mala'ul-lażīnastakbarū min qaumihī lanukhrijannaka yā syu‘aibu wal-lażīna āmanū ma‘aka min qaryatinā au lata‘ūdunna fī millatinā, qāla awalau kunnā kārihīn(a).
Arogantiški Šuaibų genties vadai tarė: „O Šuaibai! Mes tikrai išvarysime tave ir tikinčiuosius iš mūsų šalies, nebent sugrįši prie mūsų religijos.“ Šuaibas atsakė: „Ar (ketinate mus išvaryti), net jei mums tai nepatinka?
وَقَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖ لَىِٕنِ اتَّبَعْتُمْ شُعَيْبًا اِنَّكُمْ اِذًا لَّخٰسِرُوْنَ
wa qālal-mala'ul-lażīna kafarū min qaumihī la'inittaba‘tum syu‘aiban innakum iżal lakhāsirūn(a).
Ir jo tautos (Šuaibo) vadai, kurie buvo netikintys, sakė (vienas kitam): „Iš tiesų, jei seksite Šuaibą, jūs tikrai pralaimėsite.“
قَالَ الْمَلَاُ مِنْ قَوْمِ فِرْعَوْنَ اِنَّ هٰذَا لَسٰحِرٌ عَلِيْمٌۙ
qālal-mala'u min qaumi fir‘auna inna hāżā lasāḥirum ‘alīm(un).
Faraonų vadai tarė: „Šis vyras iš tiesų yra sumanus magas,
وَقَالَ الْمَلَاُ مِنْ قَوْمِ فِرْعَوْنَ اَتَذَرُ مُوْسٰى وَقَوْمَهٗ لِيُفْسِدُوْا فِى الْاَرْضِ وَيَذَرَكَ وَاٰلِهَتَكَۗ قَالَ سَنُقَتِّلُ اَبْنَاۤءَهُمْ وَنَسْتَحْيٖ نِسَاۤءَهُمْۚ وَاِنَّا فَوْقَهُمْ قٰهِرُوْنَ
wa qālal-mala'u min qaumi fir‘auna atażaru mūsā wa qaumahū liyufsidū fil-arḍi wa yażaraka wa ālihatak(a), qāla sanuqattilu abnā'ahum wa nastaḥyī nisā'ahum, wa innā fauqahum qāhirūn(a).
Ir faraono žmonių vadai tarė: „Ar jūs leisite Mozei ir jo žmonėms siautėti šioje žemėje (Egipte) ir palikti jus bei jūsų dievus?“ (Faraonas) atsakė: „Mes nužudysime jų sūnus ir paliksime jų dukteris gyvas, ir iš tiesų mes turime visišką valdžią joms.“
فَاِذَا جَاۤءَتْهُمُ الْحَسَنَةُ قَالُوْا لَنَا هٰذِهٖ ۚوَاِنْ تُصِبْهُمْ سَيِّئَةٌ يَّطَّيَّرُوْا بِمُوْسٰى وَمَنْ مَّعَهٗۗ اَلَآ اِنَّمَا طٰۤىِٕرُهُمْ عِنْدَ اللّٰهِ وَلٰكِنَّ اَكْثَرَهُمْ لَا يَعْلَمُوْنَ
fa iżā jā'athumul-ḥasanatu qālū lanā hāżihī, wa in tuṣibhum sayyi'atuy yaṭṭayyarū bimūsā wa mam ma‘ah(ū), alā innamā ṭā'iruhum ‘indallāhi wa lākinna aksṡarahum lā ya‘lamūn(a).
Kai juos aplanko gerovė, jie sako: „Tai mūsų (pastangų) dėka.“ O jei jie patekdavo į bėdą, dėl nelaimės kaltindavo Mozę ir jo pasekėjus. Jie žino, kad jų likimas yra Alacho rankose, bet dauguma jų to nežino.
وَاِذْ يَمْكُرُ بِكَ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا لِيُثْبِتُوْكَ اَوْ يَقْتُلُوْكَ اَوْ يُخْرِجُوْكَۗ وَيَمْكُرُوْنَ وَيَمْكُرُ اللّٰهُ ۗوَاللّٰهُ خَيْرُ الْمٰكِرِيْنَ
wa iż yamkuru bikal-lażīna kafarū liyuṡbitūka au yaqtulūka au yukhrijūk(a), wa yamkurūna wa yamkurullāh(u), wallāhu khairul-mākirīn(a).
Ir (atminkite), kai netikintieji (kuraišai) sumanė rezgti prieš jus (Muhamedą), kad jus suimtų ir įkalintų, nužudytų ar ištremtų. Jie sukūrė apgaulę, o Alachas sužlugdė apgaulę. Alachas yra geriausias apgaulės keršytojas.
اِلَّا تَنْصُرُوْهُ فَقَدْ نَصَرَهُ اللّٰهُ اِذْ اَخْرَجَهُ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا ثَانِيَ اثْنَيْنِ اِذْ هُمَا فِى الْغَارِ اِذْ يَقُوْلُ لِصَاحِبِهٖ لَا تَحْزَنْ اِنَّ اللّٰهَ مَعَنَاۚ فَاَنْزَلَ اللّٰهُ سَكِيْنَتَهٗ عَلَيْهِ وَاَيَّدَهٗ بِجُنُوْدٍ لَّمْ تَرَوْهَا وَجَعَلَ كَلِمَةَ الَّذِيْنَ كَفَرُوا السُّفْلٰىۗ وَكَلِمَةُ اللّٰهِ هِيَ الْعُلْيَاۗ وَاللّٰهُ عَزِيْزٌ حَكِيْمٌ
illā tanṣurūhu faqad naṣarahullāhu iż akhrajahul-lażīna kafarū ṡāniyaṡnaini iż humā fil-gāri iż yaqūlu liṣāḥibihī lā taḥzan innallāha ma‘anā, fa anzalallāhu sakīnatahū ‘alaihi wa ayyadahū bijunūdil lam tarauhā wa ja‘ala kalimatal-lażīna kafarus-suflā, wa kalimatullāhi hiyal-‘ulyā, wallāhu ‘azīzun ḥakīm(un).
Jei nebūtumėte jam (Muhamedui) padėję, iš tiesų Alachas būtų jam padėjęs, kai netikintieji jį išvijo (iš Mekos); kai jis buvo vienas iš dviejų žmonių, kai abu buvo oloje, tuo metu jis tarė savo draugui: „Neliūdėk, iš tiesų Alachas yra su mumis.“ Taigi Alachas atsiuntė jam (Muhamedui) ramybę ir padėjo su armija (angelais), kurios jūs nematėte, ir Jis nutildė netikinčiųjų šauksmą. Ir tai yra Alacho žodis, kuris yra aukštas. Alachas yra visagalis, visažinis.
وَمِنْهُمُ الَّذِيْنَ يُؤْذُوْنَ النَّبِيَّ وَيَقُوْلُوْنَ هُوَ اُذُنٌ ۗقُلْ اُذُنُ خَيْرٍ لَّكُمْ يُؤْمِنُ بِاللّٰهِ وَيُؤْمِنُ لِلْمُؤْمِنِيْنَ وَرَحْمَةٌ لِّلَّذِيْنَ اٰمَنُوْا مِنْكُمْۗ وَالَّذِيْنَ يُؤْذُوْنَ رَسُوْلَ اللّٰهِ لَهُمْ عَذَابٌ اَلِيْمٌ
wa minhumul-lażīna yu'żūnan nabiyya wa yaqūlūna huwa użun(un), qul użunu khairil lakum yu'minu billāhi wa yu'minu lil-mu'minīna wa raḥmatul lil-lażīna āmanū minkum, wal-lażīna yu'żūna rasūlallāhi lahum ‘ażābun alīm(un).
Ir tarp jų (veidmainių) yra tokių, kurie įžeidė Pranašą (Muhamedą) ir sakė: „Pranašas tikėjo viskuo, ką girdėjo.“ Sakykite: „Jis tiki viskuo, kas jums gera, jis tiki Alachu, tiki tikinčiaisiais ir yra gailestingumas tikintiesiems tarp jūsų.“ O tie, kurie įžeidė Alacho Pasiuntinį, kentės skausmingą bausmę.
فَلَمَّآ اَنْجٰىهُمْ اِذَا هُمْ يَبْغُوْنَ فِى الْاَرْضِ بِغَيْرِ الْحَقِّ ۗيٰٓاَيُّهَا النَّاسُ اِنَّمَا بَغْيُكُمْ عَلٰٓى اَنْفُسِكُمْ مَّتَاعَ الْحَيٰوةِ الدُّنْيَاۖ ثُمَّ اِلَيْنَا مَرْجِعُكُمْ فَنُنَبِّئُكُمْ بِمَا كُنْتُمْ تَعْمَلُوْنَ
falammā anjāhum iżā hum yabgūna fil-arḍi bigairil-ḥaqq(i), yā ayyuhan-nāsu innamā bagyukum ‘alā anfusikum matā‘al-ḥayātid-dun-yā, ṡumma ilainā marji‘ukum fa nunabbi'ukum bimā kuntum ta‘malūn(a).
Bet kai Alachas juos išgelbėjo, jie be pagrindo elgėsi neteisybe žemėje. O žmonės! Jūsų neteisybė kenkia tik jums patiems; tai tik šio pasaulio malonumas. Tada sugrįšite pas Mus, ir Mes jums pranešime, ką darėte.
وَلَا يَحْزُنْكَ قَوْلُهُمْۘ اِنَّ الْعِزَّةَ لِلّٰهِ جَمِيْعًاۗ هُوَ السَّمِيْعُ الْعَلِيْمُ
wa lā yaḥzunka qauluhum, innal-‘izzata lillāhi jamī‘ā(n), huwas-samī‘ul-‘alīm(u).
Ir nenusiminkite dėl jų žodžių. Iš tiesų, visa valdžia priklauso Alachui. Jis yra viską girdintis, viską žinantis.
۞ وَاتْلُ عَلَيْهِمْ نَبَاَ نُوْحٍۘ اِذْ قَالَ لِقَوْمِهٖ يٰقَوْمِ اِنْ كَانَ كَبُرَ عَلَيْكُمْ مَّقَامِيْ وَتَذْكِيْرِيْ بِاٰيٰتِ اللّٰهِ فَعَلَى اللّٰهِ تَوَكَّلْتُ فَاَجْمِعُوْٓا اَمْرَكُمْ وَشُرَكَاۤءَكُمْ ثُمَّ لَا يَكُنْ اَمْرُكُمْ عَلَيْكُمْ غُمَّةً ثُمَّ اقْضُوْٓا اِلَيَّ وَلَا تُنْظِرُوْنِ
watlu ‘alaihim naba'a nūḥ(in), iż qāla liqaumihī yā qaumi in kāna kabura ‘alaikum maqāmī wa tażkīrī bi'āyātillāhi fa ‘alallāhi tawakkaltu fa ajmi‘ū amrakum wa syurakā'akum ṡumma lā yakun amrukum ‘alaikum gummatan ṡummaqḍū ilayya wa lā tunẓirūn(i).
Ir perskaitykite jiems svarbią naujieną (apie) Nojų, kai (jis) tarė savo tautai: „O mano tauta! Jei jums atrodo sunku man pasilikti (su jumis) ir mano įspėjimas yra Alacho eilutėse, tada aš pasitikiu Alachu. Todėl apsispręskite ir surinkite savo sąjungininkus (mane sunaikinti), ir nelaikykite savo sprendimo paslaptyje. Tada veikite prieš mane ir daugiau nedelskite.“
فَلَمَّا جَاۤءَهُمُ الْحَقُّ مِنْ عِنْدِنَا قَالُوْٓا اِنَّ هٰذَا لَسِحْرٌ مُّبِيْنٌ
falammā jā'ahumul-ḥaqqu min ‘indinā qālū inna hāżā lasiḥrum mubīn(un).
Taigi, kai tiesa atėjo pas juos iš Mūsų, jie tarė: „Tai tikra magija“.
قَالُوْٓا اَجِئْتَنَا لِتَلْفِتَنَا عَمَّا وَجَدْنَا عَلَيْهِ اٰبَاۤءَنَا وَتَكُوْنَ لَكُمَا الْكِبْرِيَاۤءُ فِى الْاَرْضِۗ وَمَا نَحْنُ لَكُمَا بِمُؤْمِنِيْنَ
qālū aji'tanā litalfitanā ‘ammā wajadnā ‘alaihi ābā'anā wa takūna lakumal-kibriyā'u fil-arḍ(i), wa mā naḥnu lakumā bimu'minīn(a).
Jie tarė: „Ar atėjote pas mus, kad nukreiptumėte mus nuo (tikėjimo), kurį, mūsų manymu, mūsų protėviai praktikavo (stabmeldystę), ir kad jūs abu turėtumėte valdžią žemėje (Egipto žemėje)? Mes jumis abiem nepatikėsime.“
فَلَعَلَّكَ تَارِكٌۢ بَعْضَ مَا يُوْحٰىٓ اِلَيْكَ وَضَاۤىِٕقٌۢ بِهٖ صَدْرُكَ اَنْ يَّقُوْلُوْا لَوْلَآ اُنْزِلَ عَلَيْهِ كَنْزٌ اَوْ جَاۤءَ مَعَهٗ مَلَكٌ ۗ اِنَّمَآ اَنْتَ نَذِيْرٌ ۗ وَاللّٰهُ عَلٰى كُلِّ شَيْءٍ وَّكِيْلٌ ۗ
fa la‘allaka tārikum ba‘ḍa mā yūḥā ilaika wa ḍā'ikum bihī ṣadruka ay yaqūlū lau lā unzila ‘alaihi kanzun au jā'a ma‘ahū malak(un), innamā anta nażīr(un), wallāhu ‘alā kulli syai'in wakīl(un).
Tad gali būti, kad tu (Muhamedas) nori atsisakyti kai kurių dalykų, kurie tau buvo apreikšti, ir dėl to tavo krūtinė susitrauks, nes jie sakys: „Kodėl jam nebuvo atsiųstas lobis (turtas) arba kodėl angelas nebuvo kartu su juo?“ Iš tiesų, tu esi tik perspėjėjas, o Alachas yra visko saugotojas.
فَقَالَ الْمَلَاُ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا مِنْ قَوْمِهٖ مَا نَرٰىكَ اِلَّا بَشَرًا مِّثْلَنَا وَمَا نَرٰىكَ اتَّبَعَكَ اِلَّا الَّذِيْنَ هُمْ اَرَاذِلُنَا بَادِيَ الرَّأْيِۚ وَمَا نَرٰى لَكُمْ عَلَيْنَا مِنْ فَضْلٍۢ بَلْ نَظُنُّكُمْ كٰذِبِيْنَ
fa qālal-mala'ul-lażīna kafarū min qaumihī mā narāka illā basyaram miṡlanā wa mā narākattaba‘aka illal-lażīna hum arāżilunā bādiyar-ra'y(i), wa mā narā lakum ‘alainā min faḍlim bal naẓunnukum kāżibīn(a).
Tad netikintys savo tautos vadai tarė: „Mes nematome tavęs, o tik paprastą žmogų, panašų į mus, ir nematome nė vieno, kuris tave seka, o tik tuos nuolankius tarp mūsų, kurie greitai įtiki. Mes nematome, kad tu turi pranašumą prieš mus, iš tikrųjų laikome tave melagiu.“
قَالُوْا يٰنُوْحُ قَدْ جَادَلْتَنَا فَاَ كْثَرْتَ جِدَالَنَا فَأْتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ اِنْ كُنْتَ مِنَ الصّٰدِقِيْنَ
qālū yā nūḥu qad jādaltanā fa akṡarta jidālanā fa'tinā bimā ta‘idunā in kunta minaṣ-ṣādiqīn(a).
Jie tarė: „O Nuh! Iš tiesų, tu ginčijaisi su mumis ir ilgai prieš mus ginčydavai, tad bausk mus bausme, kuria grasinai, jei esi tiesą sakantis.“
قَالُوْا يٰهُوْدُ مَاجِئْتَنَا بِبَيِّنَةٍ وَّمَا نَحْنُ بِتَارِكِيْٓ اٰلِهَتِنَا عَنْ قَوْلِكَ وَمَا نَحْنُ لَكَ بِمُؤْمِنِيْنَ
qālū yā hūdu mā ji'tanā bibayyinatiw wa mā naḥnu bitārikī ālihatinā ‘an qaulika wa mā naḥnu laka bimu'minīn(a).
Jie (Ado žmonės) tarė: „O Hudai! Tu nepateikei mums jokių aiškių įrodymų, ir mes neatsisakysime savo stabų dėl tavo žodžių, ir mes tavimi netikėsime.“
اِنْ نَّقُوْلُ اِلَّا اعْتَرٰىكَ بَعْضُ اٰلِهَتِنَا بِسُوْۤءٍ ۗقَالَ اِنِّيْٓ اُشْهِدُ اللّٰهَ وَاشْهَدُوْٓا اَنِّيْ بَرِيْۤءٌ مِّمَّا تُشْرِكُوْنَ
in naqūlu illa‘tarāka ba‘ḍu ālihatinā bisū'(in), qāla innī usyhidullāha wasyhadū annī barī'um mimmā tusyrikūn(a).
„Mes tik sakome, kad kai kurie mūsų stabai jus išvarė iš beprotybės.“ Jis (Hudas) tarė: „Iš tiesų, aš liudiju Alachą ir liudiju, kad esu laisvas nuo to, ką jūs Jam siejate.“
مِنْ دُوْنِهٖ فَكِيْدُوْنِيْ جَمِيْعًا ثُمَّ لَا تُنْظِرُوْنِ
min dūnihī fa kīdūnī jamī‘an ṡumma lā tunẓirūn(i).
su kitais, todėl vykdykite visas savo apgaules prieš mane ir daugiau nedelskite.
قَالَ يٰقَوْمِ اَرَءَيْتُمْ اِنْ كُنْتُ عَلٰى بَيِّنَةٍ مِّنْ رَّبِّيْ وَرَزَقَنِيْ مِنْهُ رِزْقًا حَسَنًا وَّمَآ اُرِيْدُ اَنْ اُخَالِفَكُمْ اِلٰى مَآ اَنْهٰىكُمْ عَنْهُ ۗاِنْ اُرِيْدُ اِلَّا الْاِصْلَاحَ مَا اسْتَطَعْتُۗ وَمَا تَوْفِيْقِيْٓ اِلَّا بِاللّٰهِ ۗعَلَيْهِ تَوَكَّلْتُ وَاِلَيْهِ اُنِيْبُ
qāla yā qaumi ara'aitum in kuntu ‘alā bayyinatim mir rabbī wa razaqanī minhu rizqan ḥasanaw wa mā urīdu an ukhālifakum ila mā anhākum ‘anh(u), in urīdu illal-iṣlāḥa mastaṭa‘t(u), wa mā taufīqī illā billāh(i), ‘alaihi tawakkaltu wa ilaihi unīb(u).
Jis (Šuibas) tarė: „O mano žmonės! Paaiškinkite man, ar turiu aiškius įrodymus iš savo Viešpaties ir ar Jis man davė sėkmę (ar man tinka laužyti Jo įsakymus)? Nenoriu jūsų įžeisti tuo, ką jums uždraudžiau. Aš tik ketinu (sukelti) tobulėjimą tol, kol dar galiu. Ir vedimas, kuriuo vadovaujuosi, yra tik iš Alacho. Juo aš pasitikiu ir pas Jį (taip pat) grįžtu.“
وَاسْتَبَقَا الْبَابَ وَقَدَّتْ قَمِيْصَهٗ مِنْ دُبُرٍ وَّاَلْفَيَا سَيِّدَهَا لَدَا الْبَابِۗ قَالَتْ مَا جَزَاۤءُ مَنْ اَرَادَ بِاَهْلِكَ سُوْۤءًا اِلَّآ اَنْ يُّسْجَنَ اَوْ عَذَابٌ اَلِيْمٌ
wastabaqal-bāba wa qaddat qamīṣahū min duburiw wa alfayā sayyidahā ladal-bāb(i), qālat mā jazā'u man arāda bi'ahlika sū'an illā ay yusjana au ‘ażābun alīm(un).
Ir jie abu nubėgo prie durų, o moteris iš už nugaros ištraukė jo (Juzofo) apdarą, kol šis suplyšo, ir jie abu rado savo vyrą prie durų. Jis (moteris) paklausė: „Koks atlygis tam, kuris ketina pikta prieš savo žmoną, jei ne įkalinimas arba (bausmė) skausmingos kančios?“
قَالَ هِيَ رَاوَدَتْنِيْ عَنْ نَّفْسِيْ وَشَهِدَ شَاهِدٌ مِّنْ اَهْلِهَاۚ اِنْ كَانَ قَمِيْصُهٗ قُدَّ مِنْ قُبُلٍ فَصَدَقَتْ وَهُوَ مِنَ الْكٰذِبِيْنَ
qāla hiya rāwadatnī ‘an nafsī wa syahida syāhidum min ahlihā, in kāna qamīṣuhū qudda min qubulin fa ṣadaqat wa huwa minal-kāżibīn(a).
Jis (Juzufas) pasakė: „Ji mane suviliojo ir suviliojo.“ Liudininkas iš moters šeimos paliudijo: „Jei jos drabužis suplyšęs priekyje, moteris sako tiesą, o jis (Juzufas) yra vienas iš melagių.“
وَاِنْ كَانَ قَمِيْصُهٗ قُدَّ مِنْ دُبُرٍ فَكَذَبَتْ وَهُوَ مِنَ الصّٰدِقِيْنَ
wa in kāna qamīṣuhū qudda min duburin fa każabat wa huwa minaṣ-ṣādiqīn(a).
Ir jei jo apdaras perplyšęs nugaroje, vadinasi, meluoja moteris, o jis (Juzufas) yra vienas iš tiesą sakantys žmonių.“
فَلَمَّا رَاٰ قَمِيْصَهٗ قُدَّ مِنْ دُبُرٍ قَالَ اِنَّهٗ مِنْ كَيْدِكُنَّ ۗاِنَّ كَيْدَكُنَّ عَظِيْمٌ
falammā ra'ā qamīṣahū qudda min duburin qāla innahū min kaidikunn(a), inna kaidakunna ‘aẓīm(un).
Taigi, kai jis (moters vyras) pamatė, kad jo (Juzofo) apdaras per nugarą perplyšęs, jis tarė: „Iš tiesų, tai tavo triukas. Tavo triukas išties puikus.“
قَالَتْ فَذٰلِكُنَّ الَّذِيْ لُمْتُنَّنِيْ فِيْهِ ۗوَلَقَدْ رَاوَدْتُّهٗ عَنْ نَّفْسِهٖ فَاسْتَعْصَمَ ۗوَلَىِٕنْ لَّمْ يَفْعَلْ مَآ اٰمُرُهٗ لَيُسْجَنَنَّ وَلَيَكُوْنًا مِّنَ الصّٰغِرِيْنَ
qālat fa żālikunnal-lażī lumtunnanī fīh(i), wa laqad rāwattuhū ‘an nafsihī fasta‘ṣam(a), wa la'il lam yaf‘al mā āmuruhū layusjananna wa layakūnam minaṣ-ṣāgirīn(a).
Ji (Al-Azizo žmona) pasakė: „Tai yra tas asmuo, kuris privertė tave mane priekaištauti, nes (aš jį) patraukiau, ir iš tiesų aš jį gundžiau, kad jį pavergtų, bet jis atsisakė. Jei jis nevykdys to, ką jam įsakiau, jis tikrai bus įkalintas ir taps niekšu.“
قَالَ رَبِّ السِّجْنُ اَحَبُّ اِلَيَّ مِمَّا يَدْعُوْنَنِيْٓ اِلَيْهِ ۚوَاِلَّا تَصْرِفْ عَنِّيْ كَيْدَهُنَّ اَصْبُ اِلَيْهِنَّ وَاَكُنْ مِّنَ الْجٰهِلِيْنَ
qāla rabbis-sijnu aḥabbu ilayya mimmā yad‘ūnanī ilaih(i), wa illā taṣrif ‘annī kaidahunna aṣbu ilaihinna wa akum minal-jāhilīn(a).
Jusufas tarė: „O mano Viešpatie! Aš labiau mėgstu kalėjimą nei jų kvietimo vykdymą. Jei nebūtumėte manęs apsaugojęs nuo jų apgaulės, būčiau linkęs (vykdyti jų norus) ir, žinoma, būčiau buvęs vienas iš kvailų žmonių.“
ثُمَّ بَدَا لَهُمْ مِّنْۢ بَعْدِ مَا رَاَوُا الْاٰيٰتِ لَيَسْجُنُنَّهٗ حَتّٰى حِيْنٍ ࣖ
Ṡumma badā lahum mim ba‘di mā ra'awul-āyāti layasjununnahū ḥattā ḥīn(in).
Tada, pamatę (Juozapo teisingumo) ženklus, jiems kilo mintis jį kuriam laikui įkalinti.
وَقَالَ لِلَّذِيْ ظَنَّ اَنَّهٗ نَاجٍ مِّنْهُمَا اذْكُرْنِيْ عِنْدَ رَبِّكَۖ فَاَنْسٰىهُ الشَّيْطٰنُ ذِكْرَ رَبِّهٖ فَلَبِثَ فِى السِّجْنِ بِضْعَ سِنِيْنَ ࣖ
wa qāla lil-lażī ẓanna annahū nājim minhumażkurnī ‘inda rabbik(a), fa ansāhusy-syaiṭānu żikra rabbihī fa labiṡa fis-sijni biḍ‘a sinīn(a).
Ir jis (Juozafas) tarė asmeniui, kuris, jo žiniomis, būtų saugus tarp jųdviejų: „Paaiškinkite mano situaciją savo šeimininkui.“ Taigi Šėtonas privertė jį pamiršti paaiškinti (Juozapo būklę) savo šeimininkui. Dėl to jis (Juozafas) keletą metų praleido kalėjime.
۞ قَالُوْٓا اِنْ يَّسْرِقْ فَقَدْ سَرَقَ اَخٌ لَّهٗ مِنْ قَبْلُۚ فَاَسَرَّهَا يُوْسُفُ فِيْ نَفْسِهٖ وَلَمْ يُبْدِهَا لَهُمْۚ قَالَ اَنْتُمْ شَرٌّ مَّكَانًا ۚوَاللّٰهُ اَعْلَمُ بِمَا تَصِفُوْنَ
qālū iy yasriq faqad saraqa akhul lahū min qabl(u), fa asarrahā yūsufu fī nafsihī wa lam yubdihā lahum, qāla antum syarrum makānā(n), wallāhu a‘lamu bimā taṣifūn(a).
Jie pasakė: „Jei jis vagia, tai iš tiesų prieš tai vogė ir jo brolis.“ Taigi Jusufas slėpė (susierzinimą) savo širdyje ir neparodė jo jiems. Jis pasakė (savo širdyje): „Jūsų padėtis iš tikrųjų yra blogesnė. Ir Alachas geriausiai žino, ką jūs aiškinate.“
حَتّٰٓى اِذَا اسْتَيْـَٔسَ الرُّسُلُ وَظَنُّوْٓا اَنَّهُمْ قَدْ كُذِبُوْا جَاۤءَهُمْ نَصْرُنَاۙ فَنُجِّيَ مَنْ نَّشَاۤءُ ۗوَلَا يُرَدُّ بَأْسُنَا عَنِ الْقَوْمِ الْمُجْرِمِيْنَ
Ḥattā iżastai'asar-rusulu wa ẓannū annahum qad kużibū jā'ahum naṣrunā, fa nujjiya man nasyā'(u), wa lā yuraddu ba'sunā ‘anil-qaumil-mujrimīn(a).
Taigi, kai apaštalai nebeturi vilties (dėl savo žmonių tikėjimo) ir patiki, kad jiems buvo meluojama, tada jie (apaštalai) ateina mums į pagalbą, tada juos išgelbės tie, kurie panorės. Ir mūsų bausmė negali būti atmesta nuo nusidėjėlių.
وَلَقَدِ اسْتُهْزِئَ بِرُسُلٍ مِّنْ قَبْلِكَ فَاَمْلَيْتُ لِلَّذِيْنَ كَفَرُوْا ثُمَّ اَخَذْتُهُمْ فَكَيْفَ كَانَ عِقَابِ
wa laqadistuhzi'a birusulim min qablika fa amlaitu lil-lażīna kafarū ṡumma akhażtuhum fa kaifa kāna ‘iqāb(i).
Ir iš tiesų, kai kurie pasiuntiniai prieš jus (Muhamedą) buvo išjuokti, todėl Aš daviau netikintiesiems laiko, o paskui juos sunaikinau. Tad kokios didelės yra Mano kančios!
اَلَمْ يَأْتِكُمْ نَبَؤُا الَّذِيْنَ مِنْ قَبْلِكُمْ قَوْمِ نُوْحٍ وَّعَادٍ وَّثَمُوْدَ ەۗ وَالَّذِيْنَ مِنْۢ بَعْدِهِمْ ۗ لَا يَعْلَمُهُمْ اِلَّا اللّٰهُ ۗجَاۤءَتْهُمْ رُسُلُهُمْ بِالْبَيِّنٰتِ فَرَدُّوْٓا اَيْدِيَهُمْ فِيْٓ اَفْوَاهِهِمْ وَقَالُوْٓا اِنَّا كَفَرْنَا بِمَآ اُرْسِلْتُمْ بِهٖ وَاِنَّا لَفِيْ شَكٍّ مِّمَّا تَدْعُوْنَنَآ اِلَيْهِ مُرِيْبٍ
alam ya'tikum naba'ul-lażīna min qablikum qaumi nūḥiw wa ‘ādiw wa ṡamūd(a), wal-lażīna mim ba‘dihim, lā ya‘lamuhum illallāh(u), jā'athum rusuluhum bil-bayyināti fa raddū aidiyahum fī afwāhihim wa qālū innā kafarnā bimā ursiltum bihī wa innā lafī syakkim mimmā tad‘ūnanā ilaihi murīb(in).
Argi nepasiekė jūsų žinios apie tuos, kurie gyveno prieš jus – Nojaus, Ado, Samudo žmones ir tuos, kurie atėjo po jų? Niekas jų nepažinojo, išskyrus Alachą. Pasiuntiniai atėjo pas juos su aiškiais įrodymais, bet jie užsidengė burnas (iš neapykantos) ir tarė: „Mes netikime jumis ir nerimastingai abejojame tuo, kam mus šaukiate.“
وَمَا لَنَآ اَلَّا نَتَوَكَّلَ عَلَى اللّٰهِ وَقَدْ هَدٰىنَا سُبُلَنَاۗ وَلَنَصْبِرَنَّ عَلٰى مَآ اٰذَيْتُمُوْنَاۗ وَعَلَى اللّٰهِ فَلْيَتَوَكَّلِ الْمُتَوَكِّلُوْنَ ࣖ
wa mā lanā allā natawakkala ‘alallāhi wa qad hadānā subulanā, wa lanaṣbiranna ‘alā mā āżaitumūnā, wa ‘alallāhi falyatawakkalil-mutawakkilūn(a).
Ir kodėl nepasitikėsime Alachu, jei Jis parodė mums kelią, ir mes tikrai kantriai lauksime jūsų mums keliamų trikdžių? Ir tik Alachui pasiduoda tie, kurie pasitiki.“