اَلَمْ تَرَ اَنَّ اللّٰهَ يُزْجِيْ سَحَابًا ثُمَّ يُؤَلِّفُ بَيْنَهٗ ثُمَّ يَجْعَلُهٗ رُكَامًا فَتَرَى الْوَدْقَ يَخْرُجُ مِنْ خِلٰلِهٖۚ وَيُنَزِّلُ مِنَ السَّمَاۤءِ مِنْ جِبَالٍ فِيْهَا مِنْۢ بَرَدٍ فَيُصِيْبُ بِهٖ مَنْ يَّشَاۤءُ وَيَصْرِفُهٗ عَنْ مَّنْ يَّشَاۤءُۗ يَكَادُ سَنَا بَرْقِهٖ يَذْهَبُ بِالْاَبْصَارِ ۗ
alam tara annallāha yuzjī saḥāban ṡumma yu'allifu bainahū ṡumma yaj‘aluhū rukāman fa taral-wadqa yakhruju min khilālih(ī), wa yunazzilu minas-samā'i min jibālin fīhā mim baradin fa yuṣību bihī may yasyā'u wa yaṣrifuhū ‘am may yasyā'(u), yakādu sanā barqihī yażhabu bil-abṣār(i).
Ar nematote, kad Alachas priverčia debesis lėtai judėti, tada juos surenka, tada sukaupia, tada matote lietų, besileidžiantį iš plyšių, ir Jis (taip pat) siunčia (ledo grūdelius) iš dangaus, (tai yra) iš (debesų krūvelių kaip) kalnų, tada Jis juos (ledo grūdelius) užverčia ant ko nori ir laiko juos atokiau nuo ko nori. Žaibo blyksnis beveik neleido matyti.
وَاِنْ يَّرَوْا كِسْفًا مِّنَ السَّمَاۤءِ سَاقِطًا يَّقُوْلُوْا سَحَابٌ مَّرْكُوْمٌ
wa iy yarau kisfam minas-samā'i sāqiṭay yaqūlū saḥābum markūm(un).
Ir jei jie mato iš dangaus krentančius debesis, jie sako: „Tai susikaupę debesys“.