وَاِذَا قِيْلَ لَهُمُ اتَّبِعُوْا مَآ اَنْزَلَ اللّٰهُ قَالُوْا بَلْ نَتَّبِعُ مَآ اَلْفَيْنَا عَلَيْهِ اٰبَاۤءَنَا ۗ اَوَلَوْ كَانَ اٰبَاۤؤُهُمْ لَا يَعْقِلُوْنَ شَيْـًٔا وَّلَا يَهْتَدُوْنَ
wa iżā qīla lahumuttabi‘ū mā anzalallāhu qālū bal nattabi‘u mā alfainā ‘alaihi ābā'anā, awalau kāna ābā'uhum lā ya‘qilūna syai'aw wa lā yahtadūn(a).
Ir kai jiems buvo pasakyta: „Sekite tai, ką apreiškė Alachas“, jie atsakė: „(Ne!) Mes sekame tuo, ką radome darant savo protėvius .“ Iš tiesų, jų protėviai nieko nežinojo ir neturėjo jokio vadovo.
فَاِنْ تَوَلَّوْا فَاِنَّ اللّٰهَ عَلِيْمٌ ۢبِالْمُفْسِدِيْنَ ࣖ
fa in tawallau fa innallāha ‘alīmum bil-mufsidīn(a).
O jeigu jie nusisuks, tai žinokite, kad Alachas viską žinantis apie tuos, kurie daro bloga.
وَلَا يَحْزُنْكَ الَّذِيْنَ يُسَارِعُوْنَ فِى الْكُفْرِۚ اِنَّهُمْ لَنْ يَّضُرُّوا اللّٰهَ شَيْـًٔا ۗ يُرِيْدُ اللّٰهُ اَلَّا يَجْعَلَ لَهُمْ حَظًّا فِى الْاٰخِرَةِ وَلَهُمْ عَذَابٌ عَظِيْمٌۚ
wa lā yaḥzunkal-lażīna yusāri‘ūna fil-kufr(i), innahum lay yaḍurrullāha syai'ā(n), yurīdullāhu allā yaj‘ala lahum ḥaẓẓan fil-ākhirati wa lahum ‘ażābun ‘aẓīm(un).
Ir nesijaudinkite dėl žmonių, kurie lengvai grįžta prie netikinčių, iš tikrųjų jie nė kiek nekenkia Alachui. Alachas nesuteiks jiems dalies (atlygio) pomirtiniame gyvenime, ir jie patirs didelę bausmę.
فَاِنْ كَذَّبُوْكَ فَقَدْ كُذِّبَ رُسُلٌ مِّنْ قَبْلِكَ جَاۤءُوْ بِالْبَيِّنٰتِ وَالزُّبُرِ وَالْكِتٰبِ الْمُنِيْرِ
fa in każżabūka faqad kużżiba rusulum min qablika jā'ū bil-bayyināti waz-zuburi wal-kitābil-munīr(i).
Taigi, jei jie jums (Muhamedui) meluoja, tai (žinokite, kad) apaštalams prieš jus taip pat buvo meluojama, jie atliko tikrus stebuklus, Zuburą ir Knygą, kuri pateikia tobulą paaiškinimą.
وَاِذَا قِيْلَ لَهُمْ تَعَالَوْا اِلٰى مَآ اَنْزَلَ اللّٰهُ وَاِلَى الرَّسُوْلِ قَالُوْا حَسْبُنَا مَا وَجَدْنَا عَلَيْهِ اٰبَاۤءَنَا ۗ اَوَلَوْ كَانَ اٰبَاۤؤُهُمْ لَا يَعْلَمُوْنَ شَيْـًٔا وَّلَا يَهْتَدُوْنَ
wa iżā qīla lahum ta‘ālau ilā mā anzalallāhu wa ilar-rasūli qālū ḥasbunā mā wajadnā ‘alaihi ābā'anā, awalau kāna ābā'uhum lā ya‘lamūna syai'aw wa lā yahtadūn(a).
Ir kai jiems sakoma: „Ateikite (sekite) tai, ką apreiškė Alachas, ir (sekite) Pasiuntinį.“ Jie atsakė: „Mums užtenka to, ką radome savo protėvius (darant).“ Ar (jie seks) savo protėviais, net jei jų protėviai nieko nežinojo ir (taip pat) nebuvo vedami?
قُلْ لَّآ اَقُوْلُ لَكُمْ عِنْدِيْ خَزَاۤىِٕنُ اللّٰهِ وَلَآ اَعْلَمُ الْغَيْبَ وَلَآ اَقُوْلُ لَكُمْ اِنِّيْ مَلَكٌۚ اِنْ اَتَّبِعُ اِلَّا مَا يُوْحٰٓى اِلَيَّۗ قُلْ هَلْ يَسْتَوِى الْاَعْمٰى وَالْبَصِيْرُۗ اَفَلَا تَتَفَكَّرُوْنَ ࣖ
qul lā aqūlu lakum ‘indī khazā'inullāhi wa lā a‘lamul-gaiba wa lā aqūlu lakum innī malak(un), in attabi‘u illā mā yūḥā ilayy(a), qul hal yastawil-a‘mā wal-baṣīr(u), afalā tatafakkarūn(a).
Sakyk (o Muhamedai): „Aš nesakau jums, kad su manimi yra Alacho turtai, nei kad aš žinau nematomą, nei kad aš esu angelas. Aš tik seku tuo, kas man apreikšta.“ Sakyk: „Ar aklasis ir regintis yra lygūs? Argi jūs neapmąstote?“
فَاِنْ كَذَّبُوْكَ فَقُلْ رَّبُّكُمْ ذُوْ رَحْمَةٍ وَّاسِعَةٍۚ وَلَا يُرَدُّ بَأْسُهٗ عَنِ الْقَوْمِ الْمُجْرِمِيْنَ
fa in każżabūka faqur rabbukum żū raḥmatiw wāsi‘ah(tin), wa lā yuraddu ba'suhū ‘anil-qaumil-mujrimīn(a).
Tad jeigu jie tau meluoja, sakyk: „Tavo Viešpats turi beribį gailestingumą, ir Jo bausmė nusidėjėliams neišvengiama.“
فَاِنْ تَوَلَّوْا فَقُلْ حَسْبِيَ اللّٰهُ لَآ اِلٰهَ اِلَّا هُوَ ۗ عَلَيْهِ تَوَكَّلْتُ وَهُوَ رَبُّ الْعَرْشِ الْعَظِيْمِ ࣖ
fa in tawallau faqul ḥasbiyallāhu lā ilāha illā huw(a), ‘alaihi tawakkaltu wa huwa rabbul-‘arsyil-‘aẓīm(i).
Tad jeigu jie nusigręžia (nuo tikėjimo), tai sakyk (o Muhamedai): „Man pakanka Alacho; nėra kito dievo, tik Jis. Juo aš pasitikiu, ir Jis yra Didžiojo Sosto Viešpats.“
اَلَآ اِنَّهُمْ يَثْنُوْنَ صُدُوْرَهُمْ لِيَسْتَخْفُوْا مِنْهُۗ اَلَا حِيْنَ يَسْتَغْشُوْنَ ثِيَابَهُمْ ۙيَعْلَمُ مَا يُسِرُّوْنَ وَمَا يُعْلِنُوْنَۚ اِنَّهٗ عَلِيْمٌ ۢ بِذَاتِ الصُّدُوْرِ ۔
alā innahum yaṡnūna ṣudūrahum liyastakhfū minh(u), alā ḥīna yastagsyūna ṡiyābahum, ya‘lamu mā yusirrūna wa mā yu‘linūn(a), innahū ‘alīmum biżātiṣ-ṣudūr(i).
Atminkite, iš tiesų jie (veidmainiai) nusisuka, kad pasislėptų nuo jo (Muhammado). Atminkite, kai jie apsigaubia drabužiais, Alachas žino, ką jie slepia ir ką atskleidžia, iš tiesų Alachas yra Visažinis (visą) jų širdžių turinį.
فَاِلَّمْ يَسْتَجِيْبُوْا لَكُمْ فَاعْلَمُوْٓا اَنَّمَآ اُنْزِلَ بِعِلْمِ اللّٰهِ وَاَنْ لَّآ اِلٰهَ اِلَّا هُوَ ۚفَهَلْ اَنْتُمْ مُّسْلِمُوْنَ
fa illam yastajībū lakum fa‘lamū annamā unzila bi‘ilmillāhi wa allā ilāha illā huw(a), fahal antum muslimūn(a).
Taigi, jei jie neatsakys į jūsų iššūkį, (sakyk): „Žinokite, kad (Koranas) buvo apreikštas su Alacho žiniomis ir kad nėra kito dievo, tik Jis, tad ar paklusite (islamui)?“
وَاِذَا قَرَأْتَ الْقُرْاٰنَ جَعَلْنَا بَيْنَكَ وَبَيْنَ الَّذِيْنَ لَا يُؤْمِنُوْنَ بِالْاٰخِرَةِ حِجَابًا مَّسْتُوْرًاۙ
wa iżā qara'tal-qur'āna ja‘alnā bainaka wa bainal-lażīna lā yu'minūna bil-ākhirati ḥijābam mastūrā(n).
Ir kai tu (Muhamedas) skaitysi Koraną, Mes sukursime nematomą sieną tarp tavęs ir tų, kurie netiki pomirtiniu gyvenimu,
وَّجَعَلْنَا عَلٰى قُلُوْبِهِمْ اَكِنَّةً اَنْ يَّفْقَهُوْهُ وَفِيْٓ اٰذَانِهِمْ وَقْرًاۗ وَاِذَا ذَكَرْتَ رَبَّكَ فِى الْقُرْاٰنِ وَحْدَهٗ وَلَّوْا عَلٰٓى اَدْبَارِهِمْ نُفُوْرًا
wa ja‘alnā ‘alā qulūbihim akinnatan ay yafqahūhu wa fī āżānihim waqrā(n), wa iżā żakarta rabbaka fil-qur'āni waḥdahū wallau ‘alā adbārihim nufūrā(n).
Ir Mes uždarėme jų širdis ir užblokavome jų ausis, kad jie nesuprastų. Ir kai tik paminite savo Viešpatį Korane, jie atsitraukia ir bėga (iš neapykantos).
نَحْنُ اَعْلَمُ بِمَا يَسْتَمِعُوْنَ بِهٖٓ اِذْ يَسْتَمِعُوْنَ اِلَيْكَ وَاِذْ هُمْ نَجْوٰٓى اِذْ يَقُوْلُ الظّٰلِمُوْنَ اِنْ تَتَّبِعُوْنَ اِلَّا رَجُلًا مَّسْحُوْرًا
naḥnu a‘lamu bimā yastami‘ūna bihī iż yastami‘ūna ilaika wa iż hum najwā iż yaqūluẓ-ẓālimūna in tattabi‘ūna illā rajulam masḥūrā(n).
Mes geriau žinome, kokiomis sąlygomis jie klausosi, kai klausosi tavęs (Muhamedo), ir kada jie šnabžda ir šnabžda (tai yra), kai piktadarys sako: „Tu tik seki užkerėtą žmogų“.
فَلَعَلَّكَ بَاخِعٌ نَّفْسَكَ عَلٰٓى اٰثَارِهِمْ اِنْ لَّمْ يُؤْمِنُوْا بِهٰذَا الْحَدِيْثِ اَسَفًا
fa la‘allaka bākhi‘un nafsaka ‘alā āṡārihim illam yu'minū bihāżal-ḥadīṡi asafā(n).
Tuomet galbūt tu (Muhamedas) pakenksi sau, nes būsi liūdnas po to, kai jie nusisuks, jei netikės šia informacija (Koranu).
وَمَنْ اَظْلَمُ مِمَّنْ ذُكِّرَ بِاٰيٰتِ رَبِّهٖ فَاَعْرَضَ عَنْهَا وَنَسِيَ مَا قَدَّمَتْ يَدَاهُۗ اِنَّا جَعَلْنَا عَلٰى قُلُوْبِهِمْ اَكِنَّةً اَنْ يَّفْقَهُوْهُ وَفِيْٓ اٰذَانِهِمْ وَقْرًاۗ وَاِنْ تَدْعُهُمْ اِلَى الْهُدٰى فَلَنْ يَّهْتَدُوْٓا اِذًا اَبَدًا
wa man aẓlamu mimman żukkira bi'āyāti rabbihī fa a‘raḍa ‘anhā wa nasiya mā qaddamat yadāh(u), innā ja‘alnā ‘alā qulūbihim akinnatan ay yafqahūhu wa fī āżānihim waqrā(n), wa in tad‘uhum ilal-hudā falay yahtadū iżan abadā(n).
Ir kas yra neteisesnis už tą, kuris buvo įspėtas savo Viešpaties eilučių, o paskui nusigręžė nuo jų ir pamiršo, ką padarė jo dvi rankos? Iš tiesų, Mes uždarėme jų širdis, (kad jie) to nesuprastų, ir (taip pat įdėjome) kamščius jų ausims. Net jei jūs (Muhamedas) pašauktumėte juos teisingu keliu, jie negaus teisingumo amžinai.
مَا يَأْتِيْهِمْ مِّنْ ذِكْرٍ مِّنْ رَّبِّهِمْ مُّحْدَثٍ اِلَّا اسْتَمَعُوْهُ وَهُمْ يَلْعَبُوْنَ ۙ
mā ya'tīhim min żikrim mir rabbihim muḥdaṡin illastama‘ūhu wa hum yal‘abūn(a).
Kiekvieną kartą, kai Dievas jiems apreiškia naują eilutę, jie jos klausosi žaisdami.
مَآ اٰمَنَتْ قَبْلَهُمْ مِّنْ قَرْيَةٍ اَهْلَكْنٰهَاۚ اَفَهُمْ يُؤْمِنُوْنَ
mā āmanat qablahum min qaryatin ahlaknāhā, afahum yu'minūn(a).
Netikėjo tie, kurie prieš juos gyveno žemės, kurią Mes sunaikinome, gyventojai (nors Mes siuntėme įrodymus). Ar jie patikės?
وَاِذَا رَاٰكَ الَّذِيْنَ كَفَرُوْٓا اِنْ يَّتَّخِذُوْنَكَ اِلَّا هُزُوًاۗ اَهٰذَا الَّذِيْ يَذْكُرُ اٰلِهَتَكُمْۚ وَهُمْ بِذِكْرِ الرَّحْمٰنِ هُمْ كٰفِرُوْنَ
wa iżā ra'ākal-lażīna kafarū iy yattakhiżūnaka illā huzuwā(n), ahāżal-lażī yażkuru ālihatakum, wa hum biżikrir-raḥmāni hum kāfirūn(a).
Ir kai netikintieji mato tave (Muhamedą), jie elgiasi su tavimi tik kaip su pajuokos objektu. (Jie sako:) „Ar tai tas, kuris niekino tavo dievus?“ Net jei jie yra žmonės, kurie neigia prisimenantys Allahą, Gailestingąjį.
مَنْ كَانَ يَظُنُّ اَنْ لَّنْ يَّنْصُرَهُ اللّٰهُ فِى الدُّنْيَا وَالْاٰخِرَةِ فَلْيَمْدُدْ بِسَبَبٍ اِلَى السَّمَاۤءِ ثُمَّ لْيَقْطَعْ فَلْيَنْظُرْ هَلْ يُذْهِبَنَّ كَيْدُهٗ مَا يَغِيْظُ
man kāna yaẓunnu allay yanṣurahullāhu fid-dun-yā wal-ākhirati falyamdud bisababin ilas-samā'i ṡummalyaqṭa‘ falyanẓur hal yużhibanna kaiduhū mā yagīẓ(u).
Kas mano, kad Alachas jam (Muhamedui) šiame ir pomirtiniame pasaulyje nepadės, tegul ištiesia virvę iki lubų ir pasikaro, o tada pagalvoja, ar jo apgaulė pašalins tai, kas jam skauda.
وَاِنْ جَادَلُوْكَ فَقُلِ اللّٰهُ اَعْلَمُ بِمَا تَعْمَلُوْنَ
wa in jādalūka fa qulillāhu a‘lamu bimā ta‘malūn(a).
Ir jei jie su jumis ginčysis, sakykite: „Alachas geriausiai žino, ką jūs darote“.
اَمْ لَمْ يَعْرِفُوْا رَسُوْلَهُمْ فَهُمْ لَهٗ مُنْكِرُوْنَ ۖ
am lam ya‘rifū rasūlahum fahum lahū munkirūn(a).
Ar jie nepažįsta savo Pasiuntinio (Muhammado) ir todėl jį neigia?
وَقَالَ الَّذِيْنَ كَفَرُوْٓا اِنْ هٰذَآ اِلَّآ اِفْكُ ِۨافْتَرٰىهُ وَاَعَانَهٗ عَلَيْهِ قَوْمٌ اٰخَرُوْنَۚ فَقَدْ جَاۤءُوْ ظُلْمًا وَّزُوْرًا ۚ
wa qālal-lażīna kafarū in hāżā illā ifkuniftarāhu wa a‘ānahū ‘alaihi qaumun ākharūn(a), fa qad jā'ū ẓulmaw wa zūrā(n).
Ir netikintieji tarė: „Tai (Koranas) tėra jo (Muhamedo) sugalvotas melas, padedamas kitų žmonių.“ Iš tiesų, jie padarė neteisybę ir didelį melą.
وَقَالُوْٓا اَسَاطِيْرُ الْاَوَّلِيْنَ اكْتَتَبَهَا فَهِيَ تُمْلٰى عَلَيْهِ بُكْرَةً وَّاَصِيْلًا
wa qālū asāṭīrul-awwalīnaktatabahā fa hiya tumlā ‘alaihi bukrataw wa aṣīlā(n).
O jie atsakė: „(Tai tik) senovės žmonių pasakos, kurias jis paprašė užrašyti, o paskui jam jas skaitydavo kiekvieną rytą ir vakarą.“
اُنْظُرْ كَيْفَ ضَرَبُوْا لَكَ الْاَمْثَالَ فَضَلُّوْا فَلَا يَسْتَطِيْعُوْنَ سَبِيْلًا ࣖ
unẓur kaifa ḍarabū lakal-amṡāla fa ḍallū falā yastaṭī‘ūna sabīlā(n).
Štai jie kuria apie tave palyginimus, todėl jie nuklysta, jie neranda būdo (priešintis tavo apaštalystei).
وَقَالَ الرَّسُوْلُ يٰرَبِّ اِنَّ قَوْمِى اتَّخَذُوْا هٰذَا الْقُرْاٰنَ مَهْجُوْرًا
wa qālar-rasūlu yā rabbi inna qaumittakhażū hāżal-qur'āna mahjūrā(n).
Ir Pasiuntinys (Muhamedas) tarė: „O mano Viešpatie, iš tiesų mano žmonės apleido šį Koraną.“
وَاِذَا قِيْلَ لَهُمُ اسْجُدُوْا لِلرَّحْمٰنِ قَالُوْا وَمَا الرَّحْمٰنُ اَنَسْجُدُ لِمَا تَأْمُرُنَا وَزَادَهُمْ نُفُوْرًا ۩ ࣖ
wa iżā qīla lahumusjudū lir-raḥmāni qālū wa mar-raḥmānu anasjudu limā ta'murunā wa zādahum nufūrā(n).
Ir kai jiems sakoma: „Nusilenkite prieš Maloningiausiąjį“, jie atsako: „Kas yra Maloningiausias? Ar turėtume nusilenkti Alachui, kuriam tu (Muhamedas) įsakei mums (nusilenkti)?“ Ir jie bėga vis toliau ir toliau (nuo tiesos).
وَمَا يَأْتِيْهِمْ مِّنْ ذِكْرٍ مِّنَ الرَّحْمٰنِ مُحْدَثٍ اِلَّا كَانُوْا عَنْهُ مُعْرِضِيْنَ
wa mā ya'tīhim min żikrim minar-raḥmāni muḥdaṡin illā kānū ‘anhu mu‘riḍīn(a).
Ir kiekvieną kartą, kai jiems buvo pateikiamas naujas įspėjimas (apskleista Korano eilutė) iš Gailestingiausiojo Dievo, jie visada nuo jo nusigręždavo.
وَيَضِيْقُ صَدْرِيْ وَلَا يَنْطَلِقُ لِسَانِيْ فَاَرْسِلْ اِلٰى هٰرُوْنَ
wa yaḍīqu ṣadrī wa lā yanṭaliqu lisānī fa arsil ilā hārūn(a).
kad mano krūtinė spaustų, o liežuvis nekalbėtų sklandžiai, tad siųsk Haruną (su manimi).
فَاِنْ عَصَوْكَ فَقُلْ اِنِّيْ بَرِيْۤءٌ مِّمَّا تَعْمَلُوْنَ ۚ
fa in ‘aṣauka faqul innī barī'um mimmā ta‘malūn(a).
Jei jie tau nepaklūsta, sakyk (Muhamedui): „Iš tiesų aš nesu atsakingas už tai, ką darai.“
اِنَّكَ لَا تُسْمِعُ الْمَوْتٰى وَلَا تُسْمِعُ الصُّمَّ الدُّعَاۤءَ اِذَا وَلَّوْا مُدْبِرِيْنَ
innaka lā tusmi‘ul-mautā wa lā tusmi‘uṣ-ṣummad-du‘ā'a iżā wallau mudbirīn(a).
Iš tiesų, jūs negalite priversti mirusiųjų girdėti ir (nei) kurčiųjų girdėti šauksmo, jei jie nusisuko.
وَمَآ اَنْتَ بِهٰدِى الْعُمْيِ عَنْ ضَلٰلَتِهِمْۗ اِنْ تُسْمِعُ اِلَّا مَنْ يُّؤْمِنُ بِاٰيٰتِنَا فَهُمْ مُّسْلِمُوْنَ
wa mā anta bihādil-‘umyi ‘an ḍalālatihim, in tusmi‘u illā may yu'minu bi'āyātinā fahum muslimūn(a).
Ir Tu negalėsi išvesti aklųjų iš jų klaidos. Tu negali priversti (nieko) girdėti, išskyrus tuos, kurie tiki Mūsų ženklais, o tada jie pasiduoda.
فَاِنْ لَّمْ يَسْتَجِيْبُوْا لَكَ فَاعْلَمْ اَنَّمَا يَتَّبِعُوْنَ اَهْوَاۤءَهُمْۗ وَمَنْ اَضَلُّ مِمَّنِ اتَّبَعَ هَوٰىهُ بِغَيْرِ هُدًى مِّنَ اللّٰهِ ۗاِنَّ اللّٰهَ لَا يَهْدِى الْقَوْمَ الظّٰلِمِيْنَ ࣖ
fa illam yastajībū laka fa‘lam annamā yattabi‘ūna ahwā'ahum, wa man aḍallu mimmanittaba‘a hawāhu bigairi hudam minallāh(i), innallāha lā yahdil-qaumaẓ-ẓālimīn(a).
Taigi, jei jie neatsako (jūsų iššūkio), žinokite, kad jie tik vykdo savo norus. Ir kas labiau klysta nei tas, kuris vykdo savo norus negaudamas nė menkiausio Alacho vadovavimo? Iš tiesų, Alachas neveda piktadarių.
وَاَقْسَمُوْا بِاللّٰهِ جَهْدَ اَيْمَانِهِمْ لَىِٕنْ جَاۤءَهُمْ نَذِيْرٌ لَّيَكُوْنُنَّ اَهْدٰى مِنْ اِحْدَى الْاُمَمِۚ فَلَمَّا جَاۤءَهُمْ نَذِيْرٌ مَّا زَادَهُمْ اِلَّا نُفُوْرًاۙ
wa aqsamū billāhi jahda aimānihim la'in jā'ahum nażīrul layakūnunna ahdā min iḥdal-umam(i), falammā jā'ahum nażīrum mā zādahum illā nufūrā(n).
Ir jie iškilmingai prisiekia Allahu, kad jei pas juos ateitų perspėjėjas, jie būtų vedami geriau nei bet kuri kita tauta. Bet kai pas juos atėjo perspėjėjas, jis jų nepadaugino, o jie dar labiau nutolo nuo (tiesos).
قُلْ اَفَغَيْرَ اللّٰهِ تَأْمُرُوْۤنِّيْٓ اَعْبُدُ اَيُّهَا الْجٰهِلُوْنَ
qul afagairallāhi ta'murūnnī a‘budu ayyuhal-jāhilūn(a).
Sakyk (Muhamedai): „Ar liepiate man garbinti ką nors kitą, o ne Alachą, o neišmanėliai?“
بَشِيْرًا وَّنَذِيْرًاۚ فَاَعْرَضَ اَكْثَرُهُمْ فَهُمْ لَا يَسْمَعُوْنَ
basyīraw wa nażīrā(n), fa'a‘raḍa akṡaruhum fahum lā yasma‘ūn(a).
kuris atnešė gerąją naujieną ir perspėjimus, bet dauguma jų nusisuko (nuo jo) ir neklausė.
وَقَالُوْا قُلُوْبُنَا فِيْٓ اَكِنَّةٍ مِّمَّا تَدْعُوْنَآ اِلَيْهِ وَفِيْٓ اٰذَانِنَا وَقْرٌ وَّمِنْۢ بَيْنِنَا وَبَيْنِكَ حِجَابٌ فَاعْمَلْ اِنَّنَا عٰمِلُوْنَ
wa qālū qulūbunā fī akinnatim mimmā tad‘ūnā ilaihi wa fī āżāninā waqruw wa mim baininā wa bainika ḥijābun fa‘mal innanā ‘āmilūn(a).
Ir jie tarė: „Mūsų širdys uždarytos tam, kam mus šaukiate, ir mūsų ausys užblokuotos, o tarp mūsų ir jūsų yra siena, todėl darykite (kaip norite), iš tiesų mes darysime (kaip norėsime).“
وَقَالَ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا لَا تَسْمَعُوْا لِهٰذَا الْقُرْاٰنِ وَالْغَوْا فِيْهِ لَعَلَّكُمْ تَغْلِبُوْنَ
wa qālal-lażīna kafarū lā tasma‘ū lihāżal-qur'āni walgau fīhi la‘allakum taglibūn(a).
O netikintys sako: „Neklausykite šio Korano ir nekelkite triukšmo prieš jį, kad galėtumėte (juos) nugalėti.“
وَقَالُوْا لَوْلَا نُزِّلَ هٰذَا الْقُرْاٰنُ عَلٰى رَجُلٍ مِّنَ الْقَرْيَتَيْنِ عَظِيْمٍ
wa qālū lau lā nuzzila hāżal-qur'ānu ‘alā rajulim minal-qaryataini ‘aẓīm(in).
Ir jie (taip pat) paklausė: „Kodėl šis Koranas nebuvo apreikštas vienos iš šių dviejų šalių (Mekos ir Taifo) didiesiems (turtingiems ir įtakingiems) žmonėms?“
اَمْ تَسْـَٔلُهُمْ اَجْرًا فَهُمْ مِّنْ مَّغْرَمٍ مُّثْقَلُوْنَۗ
am tas'aluhum ajran fahum mim magramim muṡqalūn(a).
Ar jūs (Muhamedas) prašote jų kompensacijos, kad jie būtų apkrauti skolomis?
وَاِنْ يَّرَوْا اٰيَةً يُّعْرِضُوْا وَيَقُوْلُوْا سِحْرٌ مُّسْتَمِرٌّ
wa iy yarau āyatay yu‘riḍū wa yaqūlū siḥrum mustamirr(un).
Ir jei jie (politeistai) pamato ženklą (stebuklą), jie nusisuka ir sako: „(Tai yra) nuolatinė magija.“
وَكَذَّبُوْا وَاتَّبَعُوْٓا اَهْوَاۤءَهُمْ وَكُلُّ اَمْرٍ مُّسْتَقِرٌّ
wa każżabū wattaba‘ū ahwā'ahum wa kullu amrim mustaqirr(un).
Ir jie neigė (Muhamedą) ir vykdė jo norus, nors kiekvienas reikalas turėjo savo nutarimą.
اَمْ يَقُوْلُوْنَ نَحْنُ جَمِيْعٌ مُّنْتَصِرٌ
am yaqūlūna naḥnu jamī‘um muntaṣir(un).
Arba jie sako: „Esame vieninga grupė, kuri tikrai laimės.“
وَدُّوْا لَوْ تُدْهِنُ فَيُدْهِنُوْنَۚ
waddū lau tudhinu fayudhinūn(a).
Jie nori, kad būtumėte atlaidūs, todėl ir jie (taip pat) bus atlaidūs.
فَمَالِ الَّذِيْنَ كَفَرُوْا قِبَلَكَ مُهْطِعِيْنَۙ
famālil-lażīna kafarū qibalaka muhṭi‘īn(a).
Tad kodėl netikintieji skuba prieš tave (Muhamedą),
عَنِ الْيَمِيْنِ وَعَنِ الشِّمَالِ عِزِيْنَ
‘anil-yamīni wa ‘anisy-syimāli ‘izīn(a).
iš dešinės ir iš kairės grupėmis?