127
Q.S Al-Bakara (2:127)
وَاِذْ يَرْفَعُ اِبْرٰهٖمُ الْقَوَاعِدَ مِنَ الْبَيْتِ وَاِسْمٰعِيْلُۗ رَبَّنَا تَقَبَّلْ مِنَّا ۗ اِنَّكَ اَنْتَ السَّمِيْعُ الْعَلِيْمُ
wa iż yarfa‘u ibrāhīmul-qawā‘ida minal-baiti wa ismā‘īl(u), rabbanā taqabbal minnā, innaka antas-samī‘ul-‘alīm(u).
Ir (prisiminkite), kai Ibrahimas kartu su Ismailu (melsdamasis) padėjo šventyklos pamatus: „Viešpatie, priimk iš mūsų (išmaldą). Iš tiesų, Tu esi Visagirdintis, Viską žinantis.“